Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.2.1.;1.1.8.1.;1.1.8.1.1.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.;1.1.8.10.;1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.2.3.1.; 2.1.7.; 2.1.12.2.3.2.; 2.1.12.2.3.3.; 2.3.7.1.; 2.3.7.4.

2008 m. balandžio 2 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., vedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2006-12-20 pagal Lietuvos Respublikos BK 201str. 1 d., bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.;

N. K., gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2002-06-27 pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d. 2 MGL (250) bauda, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

K. N. ir N. K. 2006-08-24 apie 18.00 val. negyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Raseinių r., būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš R. B. - K. N. sudavė 1 smūgį kumščiu į galvos kairiąją pusę, kojos keliu sudavė 1 smūgį į pasmakrę, N. K. sudavė smūgius kumščiu į galvos kairiąją pusę, nuo ko išsiliejus kraujui po kietuoju smegenų dangalu virš kairės galvos smegenų momeninės skilties, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, R. B. mirė. Šiais veiksmais K. N. ir N. K. tyčia nužudė R. B..

Kaltinamasis K. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2006-08-24 rytą kartu su N. K. nuėjo į negyvenamą sodybą, esančią Butkiškės k., kur norėjo gaminti naminę degtinę. Po kurio laiko ten atėjo jo – K. N. tėvas A. N., R. B., jie gėrė degtinę, degtinės virimui ruošė malkas. Apie 15 val. jo tėvas išėjo namo. Dar po kurio laiko į minėtą sodybą automobiliu atvažiavo draugas V. R., atvežė alaus. Jis, N. K. ir R. B. toliau girtavo negyvenamo namo viduje, R. B. sėdėjo ant ten buvusios lovos, jis sėdėjo apie 1 metrą prieš jį. Begeriant jis pradėjo pyktis su R. B. dėl iš jo pavogtų pinigų – prieš kurį laiką jis pas R. B. paliko savo piniginę su 220 Lt ir dokumentais, R. B. grąžino piniginę ir dokumentus, pinigų negrąžino. Begirtaujant 2006-08-24 R. B. žadėjo pinigus grąžinti daliomis, jis supyko. Jis ruošdamasis vykti namo atsistojo, tuo metu atsistojo ir R. B.. Pykdamas jis dešine ranka sudavė R. B. į kairę galvos pusę – žandą, nuo ko R. B. nugriuvo ant pilvo skersai lovos, kėlėsi, tada jis dar kartą ranka jam sudavė į pečių sritį. Atsikėlęs R. B. atsisėdo ant lovos prieš jį. Tada jis kojos keliu spyrė R. B. į krūtinę, tačiau koja nuslydo ir jis pataikė į pasmakrę. Nuo gauto smūgio R. B. atsilošė ir atsirėmė į sieną. Po to jis su V. R. išvažiavo namo ir nuėjo miegoti. Po kiek laiko pas jį atvyko N. K. ir pasakė, kad sumušė R. B., jam blogai. Tada jie dviračiais nuvažiavo pažiūrėti R. B. - jis gulėjo, nejudėjo, gyvybės požymių nerodė. Ten atėjo V. K. ir K. K., jie jų prašė kviesti greitąją pagalbą, tačiau jie nekvietė. Po to vėl ėjo pas K. prašyti, kad kviestų greitąją, vėl sugrįžo į sodybą, suprato, kad R. B. negyvas. Tada vėl ėjo pas K. pasakyti, kad R. B. negyvas, V. K. nuėjo į negyvenamą namą įsitikinti, ar tikrai R. B. miręs. Klangauskai sakė, kad jų čia nekištų, nes jie patys prisidirbo. Jis su N. K. tą patį vakarą R. B. nutempė apie 30 metrų nuo sodybos ir paliko. Ryte abu su N. K. nuėjo pažiūrėti R. B., jį pavilko toliau į žoles. Taip slėpė jo kūną. Nužudyti R. B. nenorėjo, dėl jo smūgių R. B. negalėjo mirti

Kaltinamasis N. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2006-08-24 rytą kartu su N. K. nuėjo į negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) , kur norėjo gaminti naminę degtinę. Po kurio laiko ten atėjo K. N. tėvas A. N., R. B., jie gėrė degtinę, degtinės virimui ruošė malkas. Po kurio laiko K. N. tėvas išėjo namo. Dar po kurio laiko į minėtą sodybą automobiliu atvažiavo draugas V. R., atvežė alaus. Jis, N. K. ir R. B. toliau girtavo negyvenamo namo viduje, jis su R. B. sėdėjo ant ten buvusios lovos, K. N. sėdėjo priešais. Vienu metu tarp K. N. ir R. B. įvyko kivirčas. Tada K. N. atsistojo, paėmė R. B. galvą ir trenkė kojos keliu R. B. į galvą, nuo smūgio R. B. užvirto už lovos, nes buvo tarpas tarp lovos ir sienos. Po to R. B. kėlėsi, o K. N. sudavė jam kumščiu ar delnu į veidą, nuo ko R. B. nugriuvo ant lovos ant nugaros. Po to K. N. išvažiavo su V. R. namo. K. N. buvo stipriai išgėręs. Tada jis priėjo prie gulinčio lovoje ant nugaros kiek skersai lovos R. B., kurio galva buvo nusvirusi nuo lovos krašto į tarpą tarp lovos ir sienos, ir sudavė iš viršaus jam kelis kartus į veidą, galėjo suduoti delnu ir kumščiu, kairę ir dešinę puses, mušė todėl, nes manė jį apsimetant. Po to R. B. pakėlė už rūbų ir ištempė į lauką, ten kelis kartus R. B. įspyrė į šonus, galėjo suduoti į veidą. Tuo metu lauke matė K. K.. K. K. pasakė R. B. nebemušti, jie abu R. B. įkėlė į lovą. Po to jis nuėjo pas K. N. į namus, jam pasakė „prisidirbom, R. nebesikelia". Tada jis su K. N. grįžo į sodybą. R. B. gulėjo ant lovos, K. N. žadino, bet R. B. nesikėlė, K. N. pylė ant R. B. vandenį. K. N. pasakė, kad R. B. negyvas, tada jie nuėjo pas K. pasakyti, kad negyvas R. B.. Tada į sodybą jie atėjo su K., ši pažiūrėjo ir pasakė, kad R. B. nebegyvas, taip pat pasakė, kad daryti taip, kad R. B. ten nebūtų. Jis su K. N. patempė R. B. lavoną toliau nuo sodybos. Kitos dienos ryte jie dar toliau patempė lavoną į žoles.

Nukentėjusioji S. B. parodė, kad mirusysis R. B. yra jos sūnus. 2006-08-24 ji išėjo į darbą, sūnų paliko namuose. Į namus grįžo apie 19 val., sūnaus namuose nerado. 2006-08-25 po pietų policijos darbuotojai pranešė, kad rado sūnaus kūną. Ji laidojimo pašalpos negavo. Sūnaus R. B. palaidojimas kainavo 3000 Lt Prie sūnaus palaidojimo prisidėjo kaltinamojo K. N. mama – davė 120 Lt. Prašo priteisti 3000 Lt turtinei ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja V. K. parodė, kad šalia jos sodybos yra apleista sodyba. 2006-08-24 jai grįžus namo sūnus D. pasakė, kad blogai R., kuris yra negyvenamoje sodyboje. Tada ji nuėjo į sodybą pažiūrėti. Sodyba buvo be langų ir be durų. Nuėjusi pamatė, kad R. B. guli ant sofos ant nugaros, K. N. kibiru pylė ant jo vandenį, pasakė, kad R. B. nebereaguoja. Netoli stovėjo N. K.. K. N. juokavo, kad kūną paslėps, nes R. B. niekas neieškos. Ji išėjo į namus. Ją pasivijo K. N. ir prašė padėti kur nors iš tos sodybos išvežti kūną. Ji atsisakė, tik pažadėjo apie juos niekam nesakyti. Po to K. N. ir N. K. buvo atėję į jos sodybą, grąsino, kad niekam nieko nesakytų.

Liudytojas K. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Raseinių r., šalia jų sodybos yra negyvenama sodyba. 2006-08-24 iš ryto žmona išėjo į darbą, o jis su sūnumi, N. R. ir P. A. nuėjo į apleistą sodybą skinti obuolių. Apleistoje sodyboje matė K. N., N. K., K. N. tėvą A. N. ir R. B.. Jie dirbo prie bravaro. Po to į sodybą atvažiavo V. R. ir jį pakvietė išgerti alaus. Nuėjo į apleistą sodybą su sūnumi. Minėti asmenys buvo išgėrę. R. B. sėdėjo ant sofos, K. N. šalia ant kėdės, o N. K. ant grindų. Jie atsigėrė alaus, pajuokavo su vyrais ir su sūnumi išėjo vėl skinti oouolių. Skinant obuolius išgirdo triukšmą, to dėl vėl atėjo į apleistą namą. Pamatė, kaip K. N. sėdinčiam R. B. sudavė ranka 4-5 kartus tarp krūtinės ir galvos. Nuo smūgių R. B. atsilenkė, pusiau gulėjo ant lovos. Suprato konfliktą kilus dėl pinigų ir telefono. Jis sakė, kad baigtų pyktis. V. R. K. N. išvežė iš sodybos. Sodyboje pasiliko N. K. ir R. B.. Jam su sūnumi nuo negyvenamo namo paėjus 20-25 metrus name išgirdo triukšmą, jis grįžo į sodybą. Pamatė namo viduje vienas prieš kitą stovinčius N. K. ir R. B., N. K. įrėmė savo kumščius R. B. ir jį pastūmė, nuo ko R. B. suklupo ir šonu nugriuvo ant grindų. Po to N. K. kelis kartus R. B. pakėlė už jo marškinių į viršų ir spyrė jam į juosmens sritį. Jis pasakė N. K. baigti R. B. mušti, N. K. atsakė, kad eina pas K. N.. Po kiek laiko iš apleistos sodybos atėjo N. K. su K.N. ir jie pasakė, kad R. B. miręs.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2006 m. rinko obuolius apleistoje sodyboje su tėčiu K. K., N. R. ir P. A.. Išgirdo apleistoje sodyboje triukšmą. Kai ten nuėjo pamatė, kad K. N. ant lovos užgulęs muša R. B. - jam sudavė į krūtinę, veidą. Po to V. R. išvežė K. N. namo. R. B. jie paliko gulint skersai ant lovos, atsirėmusį galvą į sieną. Jis su tėčiu išėjo rinkti obuolių, vėl išgirdo triukšmą. Jis atbėgęs pamatė, kaip N. K. pasikėlęs R. B. išstūmė į lauką, ten gulinčiam R. B. ranka sudavė į veidą, spyrė į šoną, pilvą, sakė „neapsimesti“. Tėtis prašė nustoti mušti, bet N. K. sakė nesikišti. Tada jie su tėčiu išėjo namo ir jis nebegrįžo.

Parodymų patikrinimo vietoje liudytojas D. K. parodė (duomenys neskelbtini), Raseinių r esantį apleistą namą, kuriame matė mušamą R. B., gyvenamajame name parodė vietą ant lovos, kur sėdėjo R. B., parodė, kur K. N. smūgiavo R. B. ir kokioje padėtyje liko gulėti R. B. po K. N. sumušimo, apleistos sodybos kieme D. K. parodė, kur smūgiavo N. K. R. B. ir kokioje padėtyje jį paliko po sumušimo (t. 1, 1.91-96).

Liudytojas V. R. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su N. K. susipažino prieš 2 metus, R. B. pažinojo iš matymo. 2006-08-24 jis buvo pas mamą (duomenys neskelbtini), susiskambino su K. N., kuris jį pakvietė atvažiuoti į negyvenamą sodybą. Jis nupirko keletą butelių alaus ir nuvažiavo. Nuvažiavo savo automobiliu „BMW". Ten rado R. B., K. N. ir N. K., jie išgėrinėjo. Sode obuolius skynė K. K. su savo sūnumi, jis K. K. pakvietė išgerti alaus. Išgėręs alaus K. K. su sūnumi išėjo. Begeriant K. N. su R. B. apsižodžiavo, tarp jų kilo konfliktas - jie abu stovėdami susistumdė, K. N. sudavė ranka R. B. į galvą, po to į kaklo sritį, R. B. nugriuvo ant lovos. Jis K. N. atitraukė nuo R. B., įsodino į mašiną ir išvežė namo. Išeidamas pro durų angą pamatė, kad gulintį ant sofos R. B. muša N. K. - sudavė jam į veidą ranka. Jis lauke sutiko K. K. ir jam pasakė, kad čia vyksta negeri dalykai. Be N. K. ir K. N. R. B. niekas sumušti negalėjo.

Liudytoja N. R. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesį ji su K. ir sugyventiniu P. A. skynė obuolius (duomenys neskelbtini), netoli apleistos sodybos. Suprato, kad apleistame name yra žmones. Juos K. N. su N. K. kvietė išgerti, bet jie su P. A. atsisakė. Paskui prie jų atėjo R. B. ir paprašė cigarečių.

Liudytojas P. A. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesį skynė obuolius (duomenys neskelbtini), netoli apleistos sodybos, kartu skynė obuolius jo sugyventinė N. R. ir K. K. su sūnumi. Prie jų buvo atėjęs N. K., siūlė išgerti. R. B. taip pat buvo prie jų priėjęs, prašė pridegti cigaretę. Po to matė, kad į sodybą atvažiavo mašina.

Liudytoja N. N. parodė, kad kaltinamasis K. N. yra jos vyras. 2006-08-24 jos vyras į namus grįžo apie 16 val. neblaivus. Jį parvežė draugas V. R.. Vyras nuėjo miegoti. Už 3 valandų atėjo N. K., jis atrodė išsigandęs, pats sau sakė: " prisidirbau", žadino K. N.. Po to matė K. N. ir N. K. išeinančius, po to K. N. su N. K. grįžo, vėl abu išėjo. K. N. grįžo naktį 2 val., sakė, kad R. B. kažkas blogo atsitiko, kad jis be sąmonės. K. N. nuėjo miegoti, 6 val. ryte atėjo N. K. ir K. N. su juo kažkur išėjo.

Liudytoja J. G. parodė, kad ji S. B. padėjo palaidoti R. B., davė 550 Lt, kai važiavo iš morgo jo parsivežti, po to dar davė 177 Lt. Jos vyras S. B. davė 600 Lt. Ji už paminklą sumokėjo 1600 Lt.

Liudytoja S. N. parodė, kad K. N. yra jos sūnus. Ji prisidėjo prie R. B. laidotuvių - pasirūpino šarvojimo sale, pasirūpino rūbais, kostiumu, laidojimo biure sumokėjo 120 Lt, davė maisto, kurio vertė 380 Lt.

Parodymų patikrinimo vietoje kaltinamasis K. N. parodė Butkiškės k., Raseinių r. esančios apleistos sodybos namą, kuriame jis mušė R. B., parodė vietą, kur paslėpė R. B. lavoną po nusikaltimo, bei vietą miške, kur lavoną slėpė sekančią dieną (t. 1, l. 160-167,175-181)

Parodymų patikrinimo vietoje N. K. parodė Butkiškės k., Raseinių r. esančios apleistos sodybos namą, vietą jame, kur jis mušė R. B., kur sėdėjo išgertuvių metu sėdėjo K. N., R. B. ir jis pats, parodė vietą, kur paslėpė R. B. lavoną po nusikaltimo, bei vietą miške, kur lavoną slėpė sekančią dieną (t. 2, l. 51-58)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2006-08-025 netoli Butkiškės k., Raseinių r. esančios negyvenamos sodybos rastas vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis (t. 1, l. 11-22).

Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKM 121/07 (01) išvadoje nurodyta, kad R. B. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš kairės galvos smegenų momeninės skilties, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu.

Kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi galėjo būti bet kuris vienas iš keturių trauminių poveikių į galvą, kurio metu buvo padaryta:

1. Poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelio vidurinėje dalyje 2,5x2 cm. Šis sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku ribotu paviršiumi, pvz. sudavus smūgį kumščiu.

2. Kairės akies srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose ties kairio antakio išoriniu galu 2,5x2 cm, poodine kraujosruva viršutiniame voke 5x3 cm ir kraujo išsiliejimais obuolio junginėje, kraujosruva kairio skruosto minkštuosiuose audiniuose 3x2 cm. Ši sužalojimų grupė padaryta vienu trauminiu poveikiu, kontaktuojant su kietais bukais ribotais paviršiais ir būdinga smūgio kumščiu sudavimui.

3. Kraujosruva apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje 2x1,5 cm. Šis sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku ribotu paviršiumi, pvz. sudavus smūgį kumščiu.

4. Kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio kairėje pusėje gumburo lygyje 5x4 cm. Šis sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku paviršiumi ir būdingas griuvimui ir atsitrenkimui pakaušio sritimi į kietą buką pagrindą.

Tokiu būdu mirties priežastimi galėjo būti vienas iš trijų suduotų smūgių į galvos kairiąją pusę.

Kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi galėjo būti suduodami smūgiai kumščiu R. B. galvai esant laisvoje padėtyje (būtinoji sąlyga, kad įvyktų galvos smegenų rotacinis judesys, sukeliantis kietojo dangalo kraujagyslės plyšimą), t.y. stovimoje ar sėdimoje padėtyje. Konstatuoti galvos sužalojimai nėra būdingi smūgiams, suduodamiems delnu.

Kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi galėjo būti ir R. B. griuvimas nuo suduoto smūgio ir atsitrenkimas į kietą pagrindą, kuomet buvo padaryta kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose.

Kolegija įvertinusi surinktus ir teisiamajame ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų K. N. ir N. K. kaltė tyčia nužudžius R. B. įrodyta. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo K. N. atžvilgiu teismas remiasi K. N. parodymais teisiamajame posėdyje, kitais ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš K. N. parodymų, jis 2006-08-24 konflikto su R. B. metu sudavė ranka R. B. į veidą, po to kojos keliu sudavė R. B. į pasmakrę. Šiuos jo parodymus patvirtina kaltinamojo N. K. parodymai, kad jis matė, kaip K. N. atsistojęs paėmė R. B. galvą ir trenkė kojos keliu R. B. į galvą, nuo smūgio R. B. užvirto už lovos, po to R. B. kėlėsi, o K. N. sudavė jam kumščiu ar delnu į veidą, nuo ko R. B. nugriuvo ant lovos ant pilvo, liudytojų D. K., V. R. parodymai, kad K. N. sudavė rankomis R. B. į galvą.

Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKM 121/07 (01) išvada nustatyta, kad kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, dėl ko įvyko R. B. mirtis, priežastimi galėjo būti bet kuris vienas iš trijų suduotų smūgių į galvos kairiąją pusę, kurio metu buvo padaryta: poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelio vidurinėje dalyje 2,5x2 cm, šis sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku ribotu paviršiumi, pvz. sudavus smūgį kumščiu; kairės akies srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose ties kairio antakio išoriniu galu 2,5x2 cm, poodine kraujosruva viršutiniame voke 5x3 cm ir kraujo išsiliejimais obuolio junginėje, kraujosruva kairio skruosto minkštuosiuose audiniuose 3x2 cm, ši sužalojimų grupė padaryta vienu trauminiu poveikiu, kontaktuojant su kietais bukais ribotais paviršiais ir būdinga smūgio kumščiu sudavimui; kraujosruva apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje 2x1,5 cm, šis sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku ribotu paviršiumi, pvz. sudavus smūgį kumščiu. Kaltinamasis K. N. parodė, jis R. B. ranka sudavė į kairį žandą. Remdamasi minėtos ekspertizės išvada, kaltinamojo K. N. parodymais kolegija laiko, kad būtent šiuo K. N. smūgiu buvo padarytas minėtos teismo medicinos ekspertizės išvadoje nurodytas sužalojimas - kraujosruva apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, kuris galėjo būti kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi.

Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas J.Rybalko paaiškinimo, kad ne visi nukentėjusiajam suduoti smūgiai palieka pėdsakus. Šiuo atveju R.B. smakro srityje kraujosruvų nėra. Smūgis keliu yra stiprus, jis galėjo būti kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi. Kaltinamųjų K. N., N. K. parodymais nustatyta, kad K. N. sudavė sėdinčiam ant lovos R. B. kojos keliu į pasmakrę. Remdamasis minėtais kaltinamųjų parodymais, eksperto J.Rybalko paaiškinimu kolegija konstatuoja, kad K. N. smūgis keliu R. B. į pasmakrę galėjo būti kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi, dėl ko įvyko R. B. mirtis.

Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKM 121/07 (01) išvadoje nurodyta, kad kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi galėjo būti suduodami smūgiai kumščiu R. B. galvai esant laisvoje padėtyje (būtinoji sąlyga, kad įvyktų galvos smegenų rotacinis judesys, sukeliantis kietojo dangalo kraujagyslės plyšimą), t.y. stovimoje ar sėdimoje padėtyje. Šią aplinkybę ekspertas patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Kaltinamųjų K. N., N. K., liudytojų D. K., V. R. parodymais nustatyta, kad K. N. ranka sudavė į galvą stovinčiam, o kojos keliu – sėdinčiam R. B.. Kaip matyti, šie parodymai atitinka medicinos ekspertizės akto Nr. EKM 121/07 (01) išvadą dėl galvos padėties - R. B. galva buvo laisvoje padėtyje.

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo N. K. atžvilgiu teismas remiasi iš esmės nuosekliais N. K. parodymais teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, kitais ištirtais įrodymais. Kaltinamasis N. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad po K. N. panaudoto smurto R. B. liko gulėti lovoje ant nugaros. Jis priėjo prie gulinčio lovoje ant nugaros kiek skersai lovos R. B., kurio galva buvo nusvirusi nuo lovos krašto į tarpą tarp lovos ir sienos, ir sudavė iš viršaus jam kelis kartus į veidą, galėjo suduoti delnu ir kumščiu, kairę ir dešinę puses, jis galėjo suduoti delnu ir kumščiu. Šiuos jo parodymus patvirtina liudytojo V. R. parodymai, kad išeidamas pro negyvenamo namo durų angą matė, kad gulinčiam ant lovos R. B. N. K. ranka sudavė į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu N. K. apklausiamas įtariamuoju taip pat parodė, kad gulinčiam lovoje R. B. kumščiu ir rankos plaštaka sudavė į veidą (t. 2, l. 48-48). Šiuos parodymus teismas vertina kontekste su N. K. parodymais teisiamojo posėdžio metu, su V. R. parodymais ir jais pagrindžia apkaltinamąjį nuosprendį. Iš K. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio tyrimo veiksmo metu buvo fotografuojama, prie protokolo prijungtos fotonuotraukos (t. 1, l. 160-167). Šiose fotonuotraukose matyti negyvenamo namo, kuriame buvo sumuštas R. B., vidus, jame esanti lova, jos padėtis sienos atžvilgiu. Peržiūrėjęs minėtas nuotraukas teismas daro išvadą, kad tarp lovos, kurioje ant nugaros po K. N. smurto veiksmų, taip pat N. K. smurto veiksmų metu, gulėjo R. B. yra maždaug 30-50 cm tarpas, į kurį galėjo nusvirti sumušto R. B. galva, ką nurodo kaltinamasis N. K.. Šiais duomenimis nustatyta, kad N. K. suduodant smūgius R. B. į galvą R. B. galva nuo lovos krašto buvo nusvirusi į tarpą tarp lovos ir sienos, R. B. buvo silpnas, nereagavo į aplinką, nes N. K. ir mušė R. B., kad šis „neapsimetinėtų“, t. y. atsitokėtų nuo prieš jį panaudoto smurto. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad N. K. suduodant ranka smūgius R. B. į veidą R. B. galva buvo laisvoje padėtyje, t. y. buvo būtinoji sąlyga, kad įvyktų galvos smegenų rotacinis judesys, sukeliantis kietojo dangalo kraujagyslės plyšimą. Apklausiamas teisiamajame posėdyje teismo ekspertas J.Rybalko parodė, kad R. B. nugriuvus ant lovos aukštielninkam galvos pakaušis turėjo kontaktuoti su lovos kraštu, todėl tokioje padėtyje gulinčio R. B. galva nebuvo laisvoje padėtyje, N. K. suduodant ranka smūgius R. B. į veidą galvos smegenų rotacinis judesys negalėjo įvykti. Teismas atmeta šiuos eksperto J.Rybalko parodymus, nes, kaip matyti iš kaltinamojo N. K. parodymų, R. B. galva buvo nusvirusi nuo lovos krašto į tarpą tarp lovos ir sienos, su lovos kraštu nekontaktavo, kas yra realu. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad kaltinamasis N. K. kumščiu sudavė R. B. į galvos kairiąją pusę, padarė sužalojimus, kas buvo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi, dėl ko mirė R. B..

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji K. N. ir N. K. R. B. nužudymą padarė veikdami netiesiogine tyčia. Jų veiksmų pobūdis rodo, kad suduodami smūgius R. B. į pavojingą gyvybei sritį jie suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į R. B. gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir, nors gyvybės atimti nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Kaltinamųjų K. N. ir N. K. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., pagal ką ir kvalifikuotina.

Teismas iš kaltinamojo akto pašalina jame nurodytą aplinkybę, kad N. K. tyčia spyrė R. B. šoną, kas taip turėjo įtakos R. B. mirčiai. Teismas nustatė, kad kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, dėl ko įvyko R. B. mirtis, priežastimi galėjo būti bet kuris vienas iš trijų suduotų smūgių į galvos kairiąją pusę.

Teismas atmeta kaip neteisingus liudytojo K. K. parodymus, kad jam antrą kartą sugrįžus prie negyvenamo namo po išgirsto triukšmo name jis pamatė namo viduje vienas prieš kitą stovinčius kaltinamąjį N. K. ir R. B., kurį N. K. pastūmė ir R. B. nugriuvo. Teisiamajame posėdyje K. K. buvo apklaustas 2 kartus – 2007-05-21 ir 2008-03-15. Aukščiau minėtus parodymus jis davė 2008-03-15 posėdyje. 2007-05-21 posėdyje jis parodė, kad nurodė, kad antrą kartą sugrįžęs prie namo pamatė R. B. gulintį ant žemės, jam į šoną spardė R. K., tokius pat parodymus liudytojas K. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, l. 76-77). Jo parodymai, kad jis sugrįžęs prie namo matė namo viduje vienas prieš kitą stovinčius kaltinamąjį N. K. ir R. B., kurį N. K. pastūmė ir R. B. nugriuvo, prieštarauja kaltinamojo N. K., liudytojo D. K. parodymams. Aukščiau išdėstytais bylos duomenimis nustatyta, kad po K. N. smurto veiksmų R. B. jau nebereagavo į aplinką, K. N. išvykus į namus jį sumušė N. K., todėl R. B. stovėti negalėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirti teismo medicinos tyrimai ir pateiktos trys medicinos eksperto L.Gogelio specialisto išvados (t.1, l. 51-57, 60-62, 64-65). Ištyręs šias išvadas teisiamajame posėdyje teismas jas laikė nepakankamai išsamiomis ir pagrįstomis, todėl 2007-06-19 teisiamajame posėdyje paskyrė komisinę mirusio žmogaus – R. B. kūno ir jo dalių ekspertizę, kurią atliko Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertų komisija ir teismui pateikė minėtos ekspertizės aktą (t. 3, l. 32-39). Šios ekspertizės akto išvados dėl R. B. mirties priežasties ir su tuo susijusių klausimų yra išsamios, aiškios, jas teisiamajame posėdyje paaiškino ekspertizę atlikusios ekspertų komisijos narys ekspertas J.Rybalko, todėl teismas šios ekspertizės išvadomis remiasi priimdamas teismo nuosprendį, o eksperto L.Gogelio specialisto išvadas atmeta.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Kaltinamieji įvykdė labai sunkų nusikaltimą, veikdami netiesiogine tyčia, sukėlė skaudžias ir neatstatomas pasekmes – nukentėjusio R. B. mirtį. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje įstatymų leidėjas numatė tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamiesiems skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamieji nusikaltimą padarė 2006-08-24, t.y. iki 2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233 priimtos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. redakcijos (įsigaliojo 2007-07-21, Žin., 2007, Nr. 81-3309), kurioje sankcija yra švelnesnė – numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki penkiolikos metų. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 3 str. 1 ir 2 dalimis, kaltinamiesiems skirtinos bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr, VIII-1968, įsigaliojusio nuo 2003-05-01) sankcijoje.

Nusikaltimą kaltinamieji K. N. ir N. K. padarė visiškai bei teisingai suprasdami savo veiksmų esmę: pagal specialisto išvadą Nr. 380, K. N. yra psichiškai sveikas (b.l. 6, t. 2), N. K. diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybė (b.l. 75, t. 2), o pagal teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 233, nusikaltimo padarymo metu buvo paprastai girtas (t.2, l. 90-91).

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką atsakomybe lengvinančia aplinkybe galima pripažinti prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką tuomet, kai kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Iš byloje užfiksuotų kaltinamųjų K. N. ir N. K. parodymų matyti, kad jie neneigia sudavę smūgius nukentėjusiam R. B., po to slėpę jo kūną, teigia nenorėję nukentėjusio nužudyti, todėl yra pagrindas tai laikyti kaip kaltinamųjų prisipažinimą padarius nusikaltimą. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji K. N. ir N. K. nurodė, jog gailisi, todėl teismas kaltinamųjų prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažįsta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Byloje nustatyta, kad nusikaltimą kaltinamieji K. N. ir N. K. padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, ką patvirtino patys kaltinamieji, jog jie prieš nusikaltimą vartojo alkoholinius gėrimus, buvo labai girti, taip pat įvykio metu buvę liudytojai. Teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų vartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir šią aplinkybę pripažįsta kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamieji K. N. ir N. K. nusikaltimą – R. B. nužudymą padarė veikdami bendrininkų grupėje. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad konfliktas pirmiausia prasidėjo tarp kaltinamojo K. N. ir nukentėjusio R. B. ir šio konflikto metu kaltinamasis K. N. sudavė smūgius R. B.. Kaltinamajam K. N. išvažiavus kartu su liudytoju V. R., kaltinamasis N. K. sudavė smūgius nukentėjusiam R. B.. Abu kaltinamieji parodė, kad tarp jų nebuvo jokio susitarimo sumušti ar nužudyti R. B.. Dėl to teismas daro išvadą, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė ne bendrininkų grupėje, ir kaltinamajame akte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupėje, nepripažįsta kaltinamųjų K. N. ir N. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Iš byloje esančių pateiktų pažymų apie kaltinamųjų šeimos sudėtį matyti, kad abu kaltinamieji turi šeimas: K. N. yra vedęs, o N. K. gyvena su sugyventine, kaltinamųjų šeimose auga nepilnamečiai vaikai (t. 2, l. 8, 15, 16, 96). Iš pateiktų kaltinamųjų charakteristikų matyti, kad kaltinamasis N. K. charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo šeimoje esantis grubus, mažai besirūpinantis šeima, išgyvenantis iš nelegalaus verslo – naminės degtinės gamybos, dažnai išgeriantis (t. 2,l. 97), dėl kaltinamojo K. N. seniūnijoje nusiskundimų negauta, gyvena iš atsitiktinių darbų pas ūkininkus ir nelegalaus verslo – naminės degtinės gamybos, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu (t. 2, l. 9), seniūno charakterizuojamas kaip darbštus, draugiškas gyventojas (t. 2, l. 10), ankstesnės darbovietės K. N. charakterizuojamas teigiamai (t. 2, l. 12).

Skiriant kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, į tai, kad padarytas tyčinis baigtas labai sunkus nusikaltimas, į tai, kad kaltinamasis K. N. buvo aktyvesnis nusikaltimo dalyvis, nes jis pradėjo konfliktą su nukentėjusiu R. B., taip pat teismas vertina teismo nustatytas ir pripažintas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

K. N. nuteistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2006-12-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. už veiką, kurią padarė 2006-08-25, t.y. po R. B. nužudymo. Tokiu būdu, jis R. B. nužudymą padarė būdamas neteistas. K. N. 2006-12-20 teismo nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d., 9 d. pagrindu.

N. K. anksčiau teistas 2002-06-27 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bauda. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis jam 2002-06-27 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudą yra sumokėjęs. Teismas laiko, kad N. K. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės ir neišnykus teistumui, todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė subendirntina su ankstesniu nuosprendžiui paskirta bausme remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo pradžios pareikštą civilinio ieškinio klausimą išsprendžia remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio.

Civilinio ieškinio dalyku gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė. Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes (gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja pripažinta mirusio R. B. motina S. B., kuri pareiškė 3000 Lt ieškinį dėl turtinės žalos ir 100000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ji pripažinta civiline ieškove. Nukentėjusioji S. B. nurodė, kad turtinę žalą sudaro laidotuvių išlaidos – paminklo vertė, kūno transportavimas, kūno paruošimas, ritualinės paslaugos, gedulingi pietūs, karstas, gėlės, salės nuoma, rūbai, taip pat ji nurodė, kad laidotuvėmis jai padėjo pasirūpinti kaimynai, kaltinamojo K. N. motina S. N. davė 120 Lt. Iš liudytojos S. N. parodymų matyti, kad ji prisidėjo prie R. B. laidotuvių maistu už 380 Lt. Iš liudytojos J. G. parodymų matyti, kad ji sumokėjo 1600 Lt už paminklą, taip pat nukentėjusiajai davė 550 Lt ir 170 Lt pinigais, kaip pinigais padėjo R. B. tėvas, kuris davė 600 Lt. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. nepaneigė liudytojų nurodytų aplinkybių dėl gautos pagalbos. Sudėjus liudytojų nurodytas sumas laidotuvių išlaidas ir paminklo vertę sudaro 3420 Lt, t.y. daugiau nei nukentėjusioji prašo atlyginti jai padarytą turtinę žalą. Kolegija laiko, kad nukentėjusiajai S. B. turtinė žala nepadaryta, todėl jos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. civilinio ieškinio matyti, jog ji dėl R. B. mirties patyrė neturtinės žalos ir prašo priteisti jai 100000 Lt šios žalos atlyginimui. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vienu iš tokių atvejų gali būti nusikaltimai žmogaus gyvybei, nes šių nusikaltimų objektyviais veiksmais daroma moralinė žala mirusio asmens artimiesiems: tėvams, vaikams ir pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pripažintos žmogaus teisės – teisė į laisvę, gyvybę, asmens neliečiamumą, garbę ir orumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji S. B. neteko sūnaus, R. B. jai buvo pats artimiausias asmuo, sūnaus mirtis jai buvo netikėta, dėl R. B. mirties nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, bendravimo sumažėjimą. Šios pasekmės atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų K. N. ir N. K. veiksmų, todėl pareiga atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą neturtinę žalą atsiranda neturtinę žalą padariusiam asmenims, t.y. kaltinamiesiems. Neturtinės žalos dydį teismas nustato vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir nustato jos dydį 50000 Lt. Tokiu būdu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d., daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Tiriant R. B. tyčinį nužudymą, daiktais, turinčiais reikšmės tirti nusikaltimą, buvo pripažinti nukentėjusio R. B. rūbai ir batai, taip pat kaltinamojo K. N. dviratis, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti ir prijungti prie bylos. Kadangi teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiąja pripažinta R. B. motina nepareiškė noro atsiimti R. B. rūbų ir batų, todėl jie nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, o pagal pakvitavimą N. N. perduotas saugoti dviratis – grąžintinas N. N..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303, 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su Raseinių rajono apylinkės teismo 2006-12-20 nuosprendžiu paskirta bausme, taikant LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunktį (viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. balandžio 2 d.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. balandžio 2 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę K. N. palikti suėmimą.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. , ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Raseinių rajono apylinkės teismo 2002-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų ir 2 MGL (250 litų) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. balandžio 2 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. balandžio 2 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę N. K. palikti suėmimą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. civilinį ieškinį dėl 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) turtinės žalos atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų K. N. ir N. K. solidariai priteisti 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) nukentėjusiajai S. B. neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktinius įrodymus – R. B. rūbus ir batus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, dviratį, perduotą pagal pakvitavimą saugoti N. N., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti N. N., gyv. Butkiškės k., Raseinių r.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.