- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-78-134/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- J. R. G.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
- Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1A-78-134/2015 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-53-1-00243-2012-4
2015 m. balandžio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų S. B. ir Algirdo Gapučio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. G. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams.
Priteista iš J. R. G. : 13 845,80 EUR nukentėjusiajam R. K. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, 2681,49 EUR Valstybinei ligonių kasai, 5577,80 EUR VSDFV Utenos skyriui, R. K. naudai 231,70 EUR advokato paslaugoms apmokėti ir 64,01 EUR išlaidų, sumokėtų antstolei, valstybei 166,84 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
J. R. G. pagal BK 253 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. G. nuteistas už tai, kad 2012-05-06, apie 21 val., apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas R. K. priklausančiuose namuose, ...iš pistoleto „CZ 92“ tyčia šovė 1 šūvį namuose buvusiam R. K. į galvą ir į ją pataikė, tokiais savo veiksmais padarė R. K. šautinę žaizdą dešiniajame momenyje, dešinio momenkaulio įspaustinį skeveldrinį lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei dešinės momeninės skilties medžiagoje ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą.
J.R. G. išteisintas kaltinus jį tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir būdu neteisėtai neturėdamas leidimo įgijo šaudmenis: 4 vnt. pramoninės gamybos 380 kalibro ME GUM revolverinių šovinių su guminėmis kulkomis; 6 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių, vieną pramoninės gamybos 11,45 mm kalibro garsinį šovinį, kuriuos neteisėtai neturėdamas leidimo iki 2012-05-09 laikė savo namuose, esančiuose ...kol šaudmenis paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo J.R. G. gynėjas prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Gynėjas skunde nurodo, kad teismo teiginys, kad kaltinamojo parodymai, jog jis nieko neatsimena nuo to momento, kai nukentėjusiojo sūnus D. K. nuėjo miegoti ir jam „filmas trūko", iki to momento, kai policininkai vedė jį su antrankiais į mašiną, laikytini kaip tam tikra pasirinkta gynybos priemonė yra niekuo nepagrįstas deklaratyvus teiginys. Visų pirma tokia gynybos priemonė būtų itin neefektyvi, nes teismas galėtų vadovautis bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais (kas ir buvo padaryta) ir nebūtų kam jų paneigti. Antra - taip galėjo būti. N. R. K. teigia, kad į jį buvo šauta uždaroje patalpoje, tačiau įvykio vietos apžiūros metu kulka rasta nebuvo. Nėra duomenų, kad ji būtų likusi įstrigusi nukentėjusiojo galvoje ar išimta operacijos metu. D. K. teigia, kad šūvio negirdėjo, nors, jei tikėti R. K. parodymais, nuo šaulio buvo maždaug metro atstumu, jis atsibudo tik tuomet, kai jį pažadino tėvas. Darytina išvada, kad šauta galėjo būti ne patalpoje, o lauke, todėl šūvio neišgirdo ir neatsibudo ne tik D. K., bet ir J. R. G., o atsibudo jis tik tuomet, kai jį sulaikė policijos darbuotojai. Tokį vertinimą patvirtina ir faktas, kad J. R. G. atvykus pas K, jo pistoleto šovinių dėtuvėje buvo 8 šoviniai, tačiau po įvykio rasti 6 šoviniai ir 1 užstrigusi tūtelė. Iš to galima daryti prielaidą, kad ant baro paliktu ginklu, vedinas smalsumo, galėjo pasinaudoti R. K. - jį paimti nuo baro, išeiti į lauką, iššauti vieną šūvį, po kurio, neatsargiai elgiantis su ginklu, antro šūvio metu, susižaloti, o grįžęs padėti ginklą į vietą ir pažadinti sūnų. Tai paaiškintų kokiu būdu ant ginklo pateko nukentėjusio kraujas (tomas 1, b.l. 63-65). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialistai pripažino, kad J. R. K. ginklas techniškai tvarkingas (tomas 1, b.l. 76-78), tačiau jame įstrigo tūtelė, o tai reiškia, kad šūvis įvyko neįprastomis sąlygomis. Paprastai tai įvyksta, kai po šūvio ginklo užraktas sutinka kliūtį, atšoka ne iki galo, todėl neišmeta tūtelės
Apeliantas teigia, kad teismo išvada, kad nukentėjusiojo R. K. ir liudytojo D. K. parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, neatitinka tikrovės. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2012-05-22 R. K. parodė, kad 2012-05-06 pas juos svečiavosi ir į jį šovė ne J. R. G., o R. R.. Teismo posėdžio metu jis neigė pažįstąs tokį asmenį, tačiau J. R. G. teigia, kad tai R. K. buvusios žmonos sugyventinis. N. R. K. paaiškino, kad per pietus su sūnumi pavalgė, išgėrė 2 vieno litro talpos 5 procentų stiprumo alaus. Dainius išėjo į lauką, o jis atsigulė į lovą ir užmigo. Kada atvažiavo R. G. jis negirdėjo. Tą vakarą J. R. G. pirmą kartą jis pamatė po šūvio. Tačiau liudytojas D. K. paaiškino, kad su J. R. G. nusipirkę alkoholio grįžo į namus. Tėtis tuo metu sėdėjo kartu su jais. Prie stalo sėdėjo jis, Rimas ir tėtis. Tėtis išgėrė stiklinę alaus ir viskas. Jis valandą prie stalo dar pasėdėjo, vietoje prie stalo ir užmigo ant lovos, nes buvo paklota. Sėdėti prie stalo liko tėtis ir G. Iš pateiktų parodymų matyti, kad R. K. ir D. K. parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems, jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. O be jų jokių objektyvių J. R. G. kaltės įrodymų nėra. Liudytojas P. L. tik paaiškino ką išgirdo iš D. K. ir ką pamatė įėjęs į kambarį.
Nuteistasis J. R. G. teigia, kad ginklą nešioja prie diržo. Kai atvažiavo, kad nespaustų, nusiėmė ginklą, išėmė telefoną iš kišenės, padėjo ant bufeto už nugaros. Tuo tarpu D. K. aiškina, kad tą dieną sėdėdamas prie stalo jis pastebėjo, kad pas J. R. G. priekinėje džinsų kišenėje yra ginklas, nes pagal kontūrus nepasakysi, kad ten būtų buvęs cigarečių pakelis ar kokie dokumentai. Gal buvo ginklo dėklas. Nemano, kad jiems begeriant ginklas su telefonu ar kitais daiktais buvo padėtas ant stalo ar ant baro. Tą dieną ginklas tikrai nebuvo padėtas nei ant stalo, nei ant baro. Apeliantas teigia, kad tokie liudytojo parodymai yra nelogiški, nes šaunamąjį ginklą, juolab dėkle, sėdint laikyti džinsinių kelnių priekinėje kišenėje vargu ar įmanoma, o jeigu ir įmanoma, tai būtų itin nepatogu.
Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad nukentėjusysis R. K., liudytojas D. K. dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį J. R. G., tačiau, apelianto teigimu, tokių priežasčių yra. Kadangi ant D. K. rankų yra aptikta šūvio pėdsakų, negalima atmesti tikimybės, kad į R. K. šovė D. K. nuo baro paėmęs J. R. G. neapdairiai paliktą ginklą ir tokiais parodymais jie siekia, kad D. K. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Tokiu atveju tampa aišku kodėl D. K. aiškina, kad ginklas neva buvo J. R. G. kelnių kišenėje - taip siekiama įrodyti, kad jis ginklu pasinaudoti negalėjo. Antra priežastis apkalbėti J. R. G. galėtų būti siekis pasipinigauti, nes civiliniuose ieškiniuose buvo prašoma apmokėti išlaidas ir už kačių maistą, ir už lytinę potenciją skatinančius vaistus, ir už neaišku kieno pirktą kurą, baudžiamojo proceso metu pasitelktas antstolis, kas pasitaiko itin retai.
Apibendrindamas apeliantas teigia, kad šioje byloje yra neaišku kur buvo įvykis - patalpoje ar lauke, koks jis buvo, nes iš eksperto paaiškinimų negalima daryti kategoriškos išvados, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kulka, ir svarbiausia - kas yra kaltininkas. Iš skunde išdėstytų motyvų matyti, kad šaunamuoju ginklu galėjo susižaloti pats nukentėjusysis, šauti j jį galėjo tiek D. K., tiek į svečius užsukęs R. R.. Esant tokioms aplinkybėms, J.R. G. pagal BK 135 str. 1 d. turi būti išteisintas.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad byloje yra visos sąlygos J. R. G. taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teismo išvada, kad J. R. G. diagnozuotos ligos nėra įtrauktos į „Sunkių nepagydomų ligų sąrašą“, pagrįsta ekspertizės aktu. Tačiau jei jos būtų įtrauktos, reiktų spręsti klausimą dėl BK 76, o ne 54 str. taikymo. Šiuo atveju teismo buvo prašoma taikyti BK 54 str. 3 d. o tam visiškai nereikia, kad ligos būtų sąraše. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad J. R. G. serga sunkiomis nepagydomomis ligomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir jų gydymas yra nesuderinami dalykai, todėl atsižvelgiant vien į tai, jam turėtų paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Nuteistasis teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, turi valstybinį apdovanojimą už gyvenimo pasiekimus, yra garbaus amžiaus.
Apeliantas skunde ginčija ir civilinių ieškinių išsprendimo klausimą. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, įvertintina, jog įstatymas numato, kad asmeniui turi būti atlygintos jo negautos pajamos. Šiuo atveju civilinis ieškovas pateikė įrodymus apie tai, jog jo negautos pajamos sudarė 4874,94 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir 7158,90 Lt dienpinigių, viso 12 033,84 Lt, todėl jos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš J. R. G.. R. K. iki įvykio gauti dienpinigiai negali būti laikomi negautomis pajamomis, nes tai ne pajamos, o išlaidų kompensacija, darbo užmokestis jam buvo išsaugotas, todėl jam teismo priteista 12 806,78 Lt turtinė žala mažintina 7158,90 Lt ir priteistina 4874,94 Lt (1411,88 EUR) suma.
Teismas R. K. iš J. R. G. priteisė 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad R. K. sveikatos būklė gerėja - iš pradžių jam buvo nustatytas 40 % netekto darbingumo lygis, šiuo metu jau nustatytas 50 % netekto darbingumo lygis, t.y. pasekmės, nors sunkios, bet nėra negrįžtamos. J. R. G. yra senatvės pensininkas, serga sunkiomis nepagydomomis ligomis, todėl dalį pensijos išleidžia vaistams, t.y. jo turtinė padėtis nėra gera. Jo padaryta turtinė žala siekia 4874,94 Lt (1411,88 EUR). Esant tokioms aplinkybėms, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10 358,4 Lt (3000 EUR).
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl nuteistojo nusikalstamos veikos
Nuteistojo gynėjas skunde dėsto kelias įvykio versijas, patvirtinančias nuteistojo nedalyvavimą nusikaltimo padaryme. Pasak gynėjo, nukentėjusysis R. K. nuteistojo pistoletu galėjo susižaloti pats, į jį galėjo šauti jo sūnus D. K. arba nukentėjusiojo nurodytas asmuo R. R., o nukentėjusysis ir jo sūnus D. K. yra suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį, nes siekia padėti išvengti atsakomybės D. K. ir pasipelnyti iš nuteistojo. Tačiau apeliantas skunde šias versijas iš esmės grindžia tik grindžia prielaidomis, nes nepateikia jokių konkrečių šias versijas patvirtinančių įrodymų.
Pirmosios instancijos teismas išsiaiškino ir įvertino visas bylos aplinkybes, reikšmingas priimti sprendimą, ar būtent J.R. G. padarė jam inkriminuotą 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Teismas pateikė argumentus, kokiais įrodymais remdamasis sprendė, kad nuteistasis savo pistoletu šovė nukentėjusiajam į galvą, ir kokiais įrodymais nesirėmė. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto skunde keliamą versiją, kad į nukentėjusįjį šovė ne J.R. G., o R. R., paneigė pats nukentėjusysis, tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodęs, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas po galvos sužalojimo ir operacijos, neteisingai nurodė į jį šovusio asmens pavardę, t.y. J.R. G. klaidingai įvardijo R. R.. Nukentėjusysis parodė, kad J.R. G. jis gerai pažino iki įvykio kaip į jo namuose laisvalaikį ne kartą leidusį savo sūnaus D. K. mokytoją, kuris turėdavo ginklą. Iš nukentėjusiojo viso proceso metu duotų parodymų matyti, kad jis nuosekliai teigė, jog prabudęs nuo garsiai pasakytų žodžių, išėjo iš už spintos ir pajuto šūvį į galvą, o praėjus galvos apsvaigimui pamatė už stalo sėdintį J.R. G., rankoje ant stalo laikantį ginklą. Nukentėjusiojo parodymus apie nuteistojo po šūvio turėtą ginklą patvirtino liudytojas policijos pareigūnas P. L., parodęs, kad įvykio vietoje matė sėdintį J. R. G., o ant šalia jo esančio baro gulėjo pistoletas. Liudytojas D. K. parodė, kad įvykio dieną nuteistasis ginklo atvirai nerodė, bet pagal jo kontūrus suprato, kad nuteistasis ginklą laiko priekinėje kelnių kišenėje, o po sužalojimo vedė kruviną tėvą link greitosios pagalbos automobilio. Įvertinęs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad šie parodymai dėl jų nuoseklumo ir atitikimo vienų kitiems yra patikimas įrodymų šaltinis.
Siekdamas teisingai nustatyti nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas skundžiamame nuosprendyje paties nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų D. K., P. L. parodymus sugretino su teismo medicinos, balistinių tyrimų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių aktų išvadomis. Teismas paaiškino, kuo remdamasis konstatavo, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu nebuvo patologinio girtumo ar psichikos veiklos sutrikimo būklėje. Teismas išsamiai aptarė apeliaciniame skunde minimas 2014-09-03 balistinės ekspertizės išvadas bei ekspertizės aktą surašiusio eksperto J. M. paaiškinimus, iš kurių matyti, kad ekspertiniais tyrimais negalima nustatyti, kuris asmuo iššovė iš ginklo, nes asmeniui esant vieno metro atstumu nuo šūvio vietos, šūvio pėdsakai gali būti randami tiek ant šovusiojo, tiek ant šalia stovėjusių asmenų, tiek nukentėjusįjį ar ginklą lietusių asmenų. Teismas pagrįstai nurodė, kad ši išvada reikšminga tuo, kad patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kad jie ir nuteistasis šūvio metu buvo vienoje patalpoje greta vienas kito. Įvertinus šią išvadą, eksperto paaiškinimus ir aptartus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, nėra pagrindo pripažinti pagrįstomis apeliaciniame skunde daromas prielaidas, kad ant D. K. rasti šūvio pėdsakai leidžia spręsti, kad jis nuteistojo pistoletu šovė į tėvą arba sau į galvą šovė pats nukentėjusysis, būdamas kieme.
Skundžiamame nuosprendyje teismas pateikė visų teisme išnagrinėtų įrodymų analizę, šiuos įrodymus sugretino tarpusavyje ir susiejo į vientisą seką, kuri teismui leido patikimai spręsti, kad įvykio metu nuteistasis pistoletu tyčia šovė nukentėjusiajam į galvą. Nustatęs nuteistojo veikoje būtinus BK 135 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismas nuteistąjį pagrįstai pripažino kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo, todėl tenkinti nuteistojo gynėjo skundo prašymą nuteistąjį išteisinti nėra pagrindo.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
Nuteistojo gynėjas skunde prašo nuteistajam taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir pagal BK 135 str. 1 d. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Bausmės švelninimas BK 54 str. 3 d. pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr.2K-P-89/2014, 2K-186/20150). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamame nuosprendyje išdėstytus išsamius BK 54 str. 3 d. nuostatų nuteistajam netaikymo motyvus ir atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas skunde nepateikė jokių naujų duomenų, susijusių su šios normos taikymu, atmeta apelianto prašymą nuteistajam taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas.
Iš nuteistojo gynėjo skundo turinio ir jo pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstytos pozicijos matyti, kad jis prašė nuteistajam netaikyti laisvės atėmimo bausmės. Kadangi nuteistajam inkriminuoto BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 75 str. 1 d. redakcija nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą už sunkų nusikaltimą nuteistam asmeniui, teismas skundžiamame nuosprendyje neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam. Tačiau 2015-03-24 įsigaliojusi nauja BK 75 str. 1 d. redakcija numato galimybę atidėti bausmės vykdymą ir už sunkų nusikaltimą nuteistam asmeniui, jei jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neviršija 4 metų. R. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistojo teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią. Taikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo teisė, todėl apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva sprendžia dėl šių baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo nuteistajam.
Nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą – pistoletu iššovęs nukentėjusiajam į galvą, sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis šio nusikaltimo iš anksto nebuvo suplanavęs, į nukentėjusįjį šovė daugiau spontaniškai, po išgertuvių, kuriose dalyvavo ir pats nukentėjusysis. Nuosprendžiu iš nuteistojo konfiskuotas nusikaltimo įrankis – jo legaliai laikytas pistoletas ČZ, taip atimant nuteistajam galimybę vėl panaudoti šį ginklą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nusikalto pirmą kartą, jis anksčiau neteistas, nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nepavojingą KET pažeidimą, kuris savo pobūdžiu niekaip nesusijęs su jo padarytu nusikaltimu. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis per beveik 3 metus nuo padaryto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą. Nuteistasis iki pensijos dirbo mokytoju, yra apdovanotas V. D. ordino medaliu ir padėkomis už ilgametę pedagoginę ir kūrybinę veiklą (4 t., 137-139 b.l.). Nuteistasis yra senyvo amžiaus – jam šiuo metu yra 70 metų, jo sveikata yra silpna - jam diagnozuotos ligos : hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), praeinantis galvos smegenų išemijos priepuolis, II tipo cukrinis diabetas lengva forma, prostatos vėžys, būklė po kairio kelio totalinio endoprotezavimo (4 t., 64-65 b.l.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus duomenis, susijusius su nuteistojo asmenybę teigiamai apibūdinančiais duomenimis, jo bloga sveikatos būkle, sprendžia, kad byloje yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 3 metams, paskiriant BK 68 str. 75 str. 2 d. 8, 11 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas.
Dėl žalos atlyginimo
Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai tenkino Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir SODROS Utenos skyriaus ieškinius ir iš nuteistojo priteisė šių institucijų turėtas išlaidas nukentėjusiojo gydymui ir jo ligos pašalpai bei netekto darbingumo pensijai, nes šių institucijų reikalavimai yra regresiniai, o regresiniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nenagrinėjami. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes BPK nenustato jokių imperatyvių draudimų baudžiamojoje byloje spręsti regresinius reikalavimus, o tokių reikalavimų sprendimas apelianto siūlomu būdu - atskiroje civilinėje byloje - prieštarautų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principui, neatitiktų paties nuteistojo interesų, nes užtęstų jo civilinės atsakomybės klausimo išsprendimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.290 str. 3 d. taisyklėmis, kuriose nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, pagrįstai tenkino Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir SODROS Utenos skyriaus ieškinius.
Apeliantas skunde prašo iš nuteistojo nepriteisti nukentėjusiojo negautų dienpinigių (7158,9 Lt), teigdamas, kad dienpinigiai yra išlaidų kompensacija, o ne nukentėjusiojo negautos pajamos. Šis prašymas netenkintinas, nes teismų praktikoje asmens negauti dienpinigiai įskaitomi į negautas pajamas, jei asmuo pagrindžia jų gavimo realumą. Nukentėjusysis dienpinigių gavimą pagrindė rašytinais įrodymais (3 t., 72; 85 b.l.), todėl teismas juos pagrįstai pripažino jo negautomis pajamomis.
Apeliantas skunde ginčija ir iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį – 10136,7 EUR (35000 Lt), motyvuodamas tuo, kad teismas neatsižvelgė į gerėjančią nukentėjusiojo sveikatos būklę, blogą nuteistojo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta, nes nuosprendyje išsamiai išdėstytuose neturtinės žalos įvertinimo motyvuose teismas aptarė visus šioje byloje reikšmingus, tarp jų – ir apelianto skunde nurodytus, neturtinės žalos įvertinimo kriterijus. Atsižvelgus į vieną reikšmingiausių kriterijų – nukentėjusiojo sužalojimo pasekmes- sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis šiuo metu yra darbingas tik 50 procentų, todėl iš esmės pablogėjusi jo gyvenimo kokybė, nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistas neturtinės žalos dydis yra proporcingas jo patirtai neturtinei žalai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 redakcija), J. R. G. pagal BK 135 str. 1 d. skirtos laisvės atėmimo bausmės 3 metams vykdymą atidėti 3 metams.
Vadovaujantis BK 68 str.,75 str. 2 d. 8, 11 p., J. R. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas : uždrausti 3 metus naudotis teise laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu : neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neturėti, nenaudoti, neįsigyti šaunamųjų ginklų.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-05-06 iki 2012-05-21.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.