Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2243-859/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-07-13
Bylos Nr.
e1-2243-859/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22607-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
M. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2243-859/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22607-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 2 metams. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui:

jis, 2023 m. birželio 20 d. apie 13.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 4,19 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo brolį – J. L., sudavė jam tyčia su savo galva vieną kartą į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Šiais veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime 2023 m. birželio 21 d. įtariamuoju apklaustas M. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog pripažįsta, kad vakar (teismo past. 2023 m. birželio 20 d.) dienos metu būdamas namuose sudavė savo galva į galvą broliui J., bet tai gavosi netyčia, tiesiog ginčo metu pasilenkė į jo pusę ir gavosi, kad galva atsitrenkė į jo galvą. Konfliktas kilo dėl televizoriaus pultelio, viskas vyko tėvų kambaryje. Jis turi savo kambarį, tačiau jo televizoriuje sulūžo pultas, tad ėjo televizorių žiūrėti pas tėvus. Prieš tai jis buvo namuose išgėręs 0,5 l talpos butelį degtinės, taip pat apie du butelius 1 l talpos alaus. Jis neturi kitos gyvenamosios vietos, niekur kitur net ir laikinai pagyventi negalėtų. Pažada, kad nebendraus su broliu ir nekonfliktuos su šeimos nariais (el. b. t. 1, b. l. 86-88).

Papildomai 2023 m. liepos 7 d. įtariamuoju apklaustas M. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog 2023 m. birželio 20 d., dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus, po ko nuėjęs į tėvų kambarį ir ten aptikęs brolį J., su juo pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu jis sudavė jam į kaktos sritį su savo galva vieną kartą. Jam skaudėjo, tad įtaria, kad skaudėjo ir broliui. Dėl padaryto labai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 131-133).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. L. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys:

Ikiteisminiame tyrime 2023 m. birželio 20 d. apklaustas nukentėjusysis J. L. parodė, kad birželio 20 d. apie 13.00 val. jam būnant savo kambaryje, namuose (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus brolis M. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo reikalauti, kad užleistų kambarį, nes norėjo žiūrėti televizorių. Tuo metu jis dažė kambario lubas, lipant nuo kopėčių žemyn brolis jį pastūmė ant lovos, norėjo atsikelti, priėjo prie jo brolis ir galva vieną kartą trenkė į galvos sritį, dešinį skruostą, nuo ko jis pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. 1, b. l. 1-8).

Papildomai 2023 m. birželio 22 d. apklaustas nukentėjusysis J. L., be jau paminėtų aplinkybių nurodė, kad jam būnat tėvų kambaryje, kur atlikinėjo remonto darbus – dažė lubas, į kambarį atėjo visiškai girtas jo brolis M. L., kuris jam pasakė, kad jis pabaiginėtų darbus, nes jis nori žiūrėti televizorių. Jis pasakė, kad niekur neis, nes reikia pabaigti dažyti pirmą sluoksnį, o jis turi televizorių savo kambaryje ir ten gali žiūrėti. Jis lipo nuo kopėčių žemyn, kai brolis priėjęs pastūmė jį ant lovos. Kai bandė atsikelti nuo lovos (nukrito aukštielninkas), jis pasilenkė, sugriebė jį ranka už kaklo, pritraukęs jo galvą arčiau savęs ir tada savo galva sudavė jam smūgį į veidą į tarpuakį ir nosies viršutinę dalį. Pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais iš 10. Prisilietus prie tos vietos skauda iki šiol. Tada jis paskambino tėvui, o po to iškvietė policiją, nes brolio nuolatinis girtavimas ir konfliktų kėlimas tęsiasi jau ilgą laiką. 2023 m. birželio 22 d. nuvyko pagal gautą užduotį pas teismo medikus, kurie jį apžiūrėjo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, nes brolis niekur nedirba, (duomenys neskelbtini). Neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 108-111).

2023 m. birželio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučio garso įrašas-failas „BPC skambu io ra as (ID 92199238956, skambu io prad ia_ 2023-06-20 13_07_54)“ 38 sek. trukmės, kuriame užfiksuotos nukentėjusiojo kreipimosi į policiją faktas, BPC operatorei nurodant, kad brolis girtas smogė jam į veidą (el. b. t. 1, b. l. 115-117).

2023 m. birželio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėti pareigūnų, reagavusių į 2023 m. birželio 20 d. įvykį kūno kamerų įrašai-4 failai:

1) faile „PSS-20230620-132758UTC+0300sso duomenų J. L.), kuris pareigūnams pasakoja, kad brolis jam su galva smogė į veidą (rodo į tarpuakį), sako, kad jam skaudėjo. Pareigūnas klausia: vieną kartą smogė, tik su galva? Vyras patvirtina. Taip pat prie pareigūnų prieina kitas vyras (iš bylos duomenų - M. L.), kuris pasakoja, kad jis tiesiog jį pastūmė (parodo ant pareigūno, kaip su pečiu pastūmė). Vėliau pareigūnas klausia J. L., ar rašys pareiškimą, į ką šis atsako, kad taip ,nes tai turi vieną kartą baigtis. Toliau pareigūnai pradeda forminti medžiagos dokumentus.

2) Faile „PSS-20230620-132755UTC+0300“ užfiksuotas analogiškas aukščiau aprašytam vaizdo įrašas, kuris nufilmuotas kito pareigūno kūno kamera.

3) Faile „PSS-20230620-132802UTC+0300“ yra užfiksuotas analogiškas aukščiau aprašytam vaizdo įrašas, kuris nufilmuotas trečio pareigūno kūno kamera.

4) Faile „PSS-20230620-144157UTC+0300“ užfiksuota, kaip J. L. pareigūnai paduoda pasirašyti dokumentus (el. b. t. 1, b. l. 118-120).

Specialisto išvadoje Nr. G1920/2023(23) užfiksuota, kad J. L. po įvykio 2023 m. birželio 20 d. objektyvių sužalojimų žymių nenustatyta (el. b. t. 1, b. l. 113-114).

Alkotesterio kvito duomenimis M. L. 2023 m. birželio 20 d. 14.11 val. nustatytas 4,19 prom. girtumas (el. b. t. 1, b. l. 43). Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. liepos 9 d. (el. b. t. 1, b. l. 44).

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Atsižvelgiant į šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptartus įrodymus ir BK 141 straipsnyje pateiktą „šeimos nario“ sąvokos išaiškinimą darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi 2023 m. birželio 20 d. apie 13.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 4,19 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo brolį – J. L., sudavė jam tyčia su savo galva vieną kartą į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Šie M. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis 2023 m. liepos 7 d. buvo informuotas apie galimybę baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su jam siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko (el. b. t. 1, b. l. 138-143). Apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tą pačią dieną buvo informuotas ir nukentėjusysis (el. b. t. 1, b. l. 142-145), tokiam sprendimui jis neprieštaravo (el. b. t. 1, b. l. 146).

Bausmės skyrimo motyvai.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę M. L., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta – M. L. tyčia su savo galva vieną kartą sudavus J. L. į galvos sritį, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Po šių kaltinamojo veiksmų atlikimo nukentėjusysis iškvietė policiją. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad po M. L. smurto proveržio, nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais iš 10, prisilietus prie tos vietos skauda iki šiol (el. b. t. 1, b. l. 108-111), specialisto išvadoje nurodoma objektyvių sužalojimų žymių nenustatyta (el. b. t. 1, b. l. 113-114).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena M. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (4,19 promilės, t. y. sunkus girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be jau aptartų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymą priklausomybės ligų centre ar psichiatrijos įstaigose. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, jog M. L. administracine tvarka nebuvo baustas (el. b. t. 1, b. l. 150-151), praeityje teistas du kartus (minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. ir 2009 m. sausio 19 d. nuosprendžiais, teistumas išnykęs).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 4 punktas).

Byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu kaltinamajam M. L. skiriama sumažinta bausmė – 9 mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. L. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. birželio 20 d. 13.40 val. iki 2023 m. birželio 21 d. 15.32 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (el. b. t. 1, b. l. 23-31, 97-102).

Tuo pačiu, bausmės paskirčiai įgyvendinti, kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – kuri turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminiame tyrime 2023 m. birželio 22 d. pareiškimu nukentėjusysis J. L. informavo, kad civilinio ieškinio nereikš (el. b. t. 1, b. l. 112).

Dėl kardomųjų priemonių.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – (el. b. t. 1, b. l. 93-96) palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. paskirti galutinę sumažintą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, M. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. L. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. birželio 20 d. 13.40 val. iki 2023 m. birželio 21 d. 15.32 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, M. L., kad:

1. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis teismo nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vladimir Berezovskij