Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1778-480/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2KT-118/2013Nutartis · 2013-09-03Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-09-17Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-10Kauno apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-12-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-17
Bylos Nr.
2S-1778-480/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07817-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
D. R., G. R., A. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1778-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07817-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1;122.3;122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11470-894/2013 ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AG VIMONTA“ ieškinį atsakovams G. R., D. R., A. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 73920,00 Lt žalos atlyginimo, 2056,39 Lt metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas 73920,00 Lt sumai. Prašyme nurodė, kad atsakovai gali siekti perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, bandyti jį paslėpti ar iššvaistyti, be to ieškinio suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovų G. R., D. R. ir A. K. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ne didesnei kaip 73920,00 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau paliekant atsakovams teisę nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą valdyti ir naudotis juo, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštavo atsakovų pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovams iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove. Teismas sprendė, kad reikalavimo suma laikytina didele, o tai objektyviai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškovo reikalavimo pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Įvertinęs pareikšto reikalavimo dydį, nurodytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą teismas sprendė, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė D. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, ne didesnei kaip 73920,00 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau paliekant teisę turtą valdyti ir naudotis juo, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, ir piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantės nuomone, ieškinyje nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad dėl D. R. atžvilgiu pareikštų ieškinio reikalavimų nagrinėjamoje byloje gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, ir iš atsakovės D. R. priteistas žalos, padarytos netinkamai vykdant juridinio asmens valdymo organo pareigas, atlyginimas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės atžvilgiu nėra galimas.

2. Ieškinys nagrinėjamoje byloje yra pareikštas solidariai trims atsakovams ir jų turto kontekste nėra toks didelis, kad sudarytų pagrįstą pagrindą abejoti jų mokumu ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė turi finansinių įsipareigojimų bankui, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti neigiamas pasekmes. Be to, įvertinus tai, kad ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl atsakovės įsigyto vikšrinio ekskavatoriaus, atsakovės nuomone, laikinosios apsaugos priemonės galėjo būti taikomos tik į ginčo objektą, o ne į visą atsakovės turtą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones, skundžiama nutartis yra motyvuota. Ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, dėl ko teismui nekilo abejonių, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja, todėl siekiant apsaugoti ieškovės interesus, vadovaudamasis proporcingumo principu, taikė laikinąsias apsaugos priemones pareikšto reikalavimo ribose.

2. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie eliminuotų abejones dėl jos galimybių įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju ir pagrįstų, jog jos, kaip fizinio asmens, atžvilgiu pareikšto reikalavimo suma nėra ženkli ir ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tokia tikimybė gali atsirasti ne tik priimant ieškinį, tačiau ir bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė ieškinio suma. Ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau pažymėtina ir ta aplinkybė, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ypatingai atsižvelgti į šį kriterijų būtina tuomet, kai atsakovo valdomas nuosavybės teise turtas, juridinio asmens įstatinis kapitalas yra žymiai mažesni už ieškinio sumą. Tada, kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog

apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie eliminuotu abejones dėl jos galimybių įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju, ir pagrįstų, jog jos, kaip fizinio asmens, atžvilgiu pareikšto reikalavimo suma - 73920 Lt, nėra ženkli ir ji bus pajėgi įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Apeliantė nepateikė jokių išrašų iš nekilnojamojo turto registro apie turimą nekilnojamąjį turtą, ar išrašų iš VĮ „Regitra“ apie turimas transporto priemones, taip pat nepateikė įrodymų ar nėra skolinga kitiems kreditoriams, duomenų apie gaunamas pajamas ar turimas santaupas ir pan. Priešingai, kaip nurodoma atskirajame skunde, apeliantė turi didelių finansinių įsipareigojimų bankui, kas sudaro pagrįstas prielaidas manyti, jog teismui priėmus galimai ieškovei palankų sprendimą, atsakovė finansiškai nebus pajėgi jo įvykdyti arba teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. Šiuo atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovės turtinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, kad būtų reali galimybė įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Be to, atsižvelgiant į tai, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu teismui nebuvo žinoma tiksli ekskavatoriaus vertė, taip pat jo būklė apskritai, nepagrįstais laikytini atskirojo skundo argumentai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti nukreiptas tik į ginčo objektą, bet ne į visą apeliantės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teisės.

Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo apeliantės atžvilgiu negalėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Apeliantė nenurodo, kad ieškovė apskritai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio turtinį reikalavimą, o iš esmės nesutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais apeliantei kaip netinkamai atsakovei, nes ji niekada nebuvo ieškovės valdymo organo nare. Tačiau šiuo atveju apeliantės nurodomi argumentai pereina į ginčo tarp šalių nagrinėjimą ir naujų aplinkybių, kurios galėtų būti nustatinėjamos nagrinėjant ginčą iš esmės, įrodinėjimą. Apeliantės dėstoma nuomonė dėl konkrečių ieškovės pateiktų įrodymų vertinimo sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties taikant laikinąsias apsaugos priemones neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė