- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-581-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02738-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.15Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui
- 3.3.1.18.5Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1950-343/2019 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Alytaus pataisos namų, dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. K. ieškinyje prašė priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Alytaus pataisos namų, dėl neišduotų vaistų.
2. Ieškinyje ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad jam nustatytas 50 procentų neįgalumas ir Alytaus pataisos namuose paskirti vaistai: Zofitar, Metoprolog ir kt. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose iš medikų gaudavo vaistų, tačiau 2018 m. spalio 31 d. etapavus į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI), visą buvimo laikotarpį (7 paras) vaistai nebuvo išduoti. Jo teigimu, išvykstant iš Alytaus pataisos namų, gydytojas konvojui perdavė būtinus vaistus, kurie buvo perduoti Kauno TI medikams, tačiau visą jo buvimo laikotarpį Kauno TI medikai vaistų neišdavė, taip pat neleido jų nusipirkti, nors ne kartą kreipėsi į Kauno TI medikus ir pareigūnus. Jam pablogėjo regėjimas, atšalo kojos, atsirado sveikatos sutrikimas, dėl diabeto galėjo bet kuriuo metu ištikti koma. Taip jis kankinosi 7 paras. Patikslino, kad Alytaus pataisos namams pretenzijų neturi (b. l. 45–46).
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, jog jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno TI nebuvo užtikrintos reikiamos medicininės paslaugos ir pilnavertis gydymas, tačiau Ligos istorijoje nėra duomenų, kad jis, būdamas Kauno TI, būtų kreipęsis į Kauno TI medikus, prašęs jam paskirti ar suleisti vienų ar kitų vaistų, skundęsis bloga savijauta ar prasta sveikata. Iš vėlesnių sveikatos istorijos įrašų matyti, kad jis buvo persišaldęs, jam buvo nutrinta koja. Šie nusiskundimai nėra susiję su netinkamu gydymu ar ieškovo buvimu Kauno TI. Ieškovas konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų nekonkretizavo, nedetalizavo, o savo procesiniuose dokumentuose painioja ne tik neva buvusių pažeidimų datas, bet ir institucijas, kuriose buvo kalinamas ir neva negavo tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų.
4. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovui buvo išduoti reikalingi vaistai. Pats ieškovas pripažįsta, kad Alytaus pataisos namų medikai perdavė konvojui jam paskirtus vaistus.
5. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, ieškovas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų (neveikimo) ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Nustatė, kad Ligos istorijoje nėra duomenų, jog ieškovas, būdamas Kauno TI, būtų kreipęsis į Kauno TI medikus, prašęs jam paskirti ar suleisti vienų ar kitų vaistų, skundęsis bloga savijauta ar prasta sveikata. Iš vėlesnių sveikatos istorijos įrašų matyti, kad jis buvo persišaldęs, kosėjo (b. l. 82–84). Ieškovas netvirtino, kad dėl šių nusiskundimų buvo netinkamai gydytas ir dėl to padaryta neturtinė žala. Iš pateiktų sveikatos istorijos įrašų laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. matyti, kad nėra duomenų, kad ieškovas skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms įstaigoms dėl blogos savijautos, nesuteiktų vaistų. Nors ieškovas nurodo, kad visą jo buvimo laikotarpį nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. Kauno TI medikai vaistų neišdavė, taip pat neleido jų nusipirkti, nors ne kartą kreipėsi į Kauno TI medikus ir pareigūnus, kad pablogėjo regėjimas, atšalo kojos, atsirado sveikatos sutrikimas, dėl diabeto galėjo bet kuriuo metu ištikti koma, kad jis kankinosi 7 paras, šiuos jo argumentus paneigia anksčiau nurodyti įrašai sveikatos istorijoje, o kitokie įrodymai nepateikti.
8. Konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog negavo tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų ar, kad Kauno TI pareigūnai ir kiti darbuotojai būtų tyčia siekę pažeminti ieškovo orumą ar nežmoniškai su juo elgėsi, todėl ieškinį atmetė.
9. Kadangi ieškovas patikslino, kad Alytaus pataisos namams pretenzijų neturi, ir nenurodė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Kauno TI nebuvo konvojuojamas, nes ginčui aktualiu laikotarpiu Ligoninėje nebuvo konsultuojamas ar gydomas, todėl teismas dėl ieškovo reikalavimo šių įstaigų atžvilgiu nepasisakė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas taip pat prašo išreikalauti iš Kauno TI 2018 m. spalio 31 d. – 2018 m. lapkričio 7 d. laikotarpio įrašus iš Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalo, Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų, skundų registracijos žurnalo, Nuteistojo G. K. susirašinėjimo apskaitos kortelės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepareikalavo Kauno TI pateikti daugiau įrodymų, Kauno TI nepateikė jokių įrodymų, ar gavo iš konvojaus apeliantui skirtus vaistus.
10.2. Teismas neatidžiai išnagrinėjo apelianto ligos istoriją. Teismas nenustatė, kada tiksliai, kokie vaistai ir kokios įstaigos buvo paskirti apeliantui iki 2018 m. spalio 31 d.
10.3. Įrašai sveikatos istorijoje, kad ieškovas skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms įstaigoms dėl blogos savijautos, būtų tik tada, jei apeliantas būtų nuvestas pas gydytojus, tačiau apelianto pas medikus nenuvedus, nėra ir tokių įrašų. Tai, kad apeliantas su prašymais ir skundais kreipėsi į pareigūnus turi būti nurodyta Nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui žurnale.
10.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog negavo tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, yra nepagrįsta, nes apelianto skundai turi būti registruoti Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelėje, Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų, skundų registracijos žurnale ir Nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui žurnale. Apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės rinkti įrodymus yra apribotos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme.
12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.
13. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Ieškovas piktybiškai siekia neturtinės žalos atlyginimo, nors jokios žalos nepatyrė, o savo sveikata nesirūpina, t. y. pats pažeidžia Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, tai patvirtina į bylą pateikiami įrodymai – Alytaus pataisos namų tarnybinio patikrinimo išvada ir nutarimas dėl ieškovo nubaudimo, kuriuose konstatuota, kad ieškovas vartojo alkoholį, taip ne tik pažeisdamas kalinimo įstaigų vidaus tvarkos taisykles, bet ir kenkdamas savo sveikatai.
13.2. Kauno apygardos teismas teisingai nurodė, kad nors ieškovas ir skundžiasi pablogėjusiu regėjimu, atšalusiomis kojomis, tačiau šie sveikatos sutrikimai jo sveikatos istorijoje nėra fiksuoti. Duomenų apie ieškovo pablogėjusią fizinę ar psichinę sveikatą laikymo Kauno TI metu nėra.
13.3. Nėra duomenų, kad ieškovas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri turi teisę nuspręsti, jog žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta arba jog ieškovui buvo paskirtas netinkamas gydymas.
Šalies argumentai
13.4. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė kelis prašymus išreikalauti įrodymus, kelia klausimą dėl jų pakankamumo, tačiau būtent jam pačiam ir teko pareiga įrodyti pateikto ieškinio pagrįstumą. Ieškovas galėjo teikti įrodymus ir prašymus į bylą, prašyti juos išreikalauti iš kitų institucijų, tačiau jis pats elgėsi pasyviai, nurodytų aplinkybių neįrodinėjo. Ieškovo argumentas, kad jis yra įkalinimo įstaigoje ir dėl to rinkti bei teikti įrodymus jam yra sudėtinga niekuo nepagrįstas, nes prašymus, skundus ieškovas rašyti galėjo (tą patvirtina ir skundai bei ieškiniai teismams), o institucijos – pateikti jam atsakymus (ar prašomą informaciją).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliantas nurodo, kad Alytaus pataisos namuose jam buvo paskirti vaistai: Zofitar, Metoprolog ir kt., kuriuos gaudavo iš medikų. 2018 m. spalio 31 d. jį etapavus į Kauno tardymo izoliatorių, visą buvimo laikotarpį (7 paras) vaistai jam nebuvo išduoti. Jo teigimu, išvykstant iš Alytaus pataisos namų, gydytojas konvojui perdavė būtinus vaistus, kurie buvo perduoti Kauno TI medikams, tačiau visą jo buvimo laikotarpį Kauno TI medikai vaistų neišdavė, taip pat neleido jų nusipirkti, nors ne kartą kreipėsi į Kauno TI medikus ir pareigūnus. Jam pablogėjo regėjimas, atšalo kojos, atsirado sveikatos sutrikimas, dėl diabeto galėjo bet kuriuo metu ištikti koma.
16. Iš ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje apelianto reikalavimas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą iš esmės grindžiamas tuo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinama tinkama sveikatos priežiūra, nes jis negavo būtinų vaistų. Apeliantas jo patirtą neturinę žalą sieja su pablogėjusia sveikatos būkle, kurią sukėlė nutrauktas gydymas.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nutarties 15 – 16 punktuose išdėstytus duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
18. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ, redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) 24 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. PTŽSAĮ 13 straipsnis numatė, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (PTŽSAĮ 24 straipsnio 2 dalis). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (PTŽSAĮ 24 straipsnio 3 dalis). 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 152 Vyriausybė patvirtino Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatus (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 19 iki 2020 m. sausio 10 d.), kurių 6 punkte numatyta, kad Komisija yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių, o 32 punkte – kad pacientas (jo atstovas), kitas suinteresuotas asmuo ar sveikatos priežiūros įstaiga, taip pat sprendimą priimant nedalyvavę asmenys, nesutinkantys su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo gavimo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Iš Komisijos nuostatų 7 punkto matyti, kad komisijos funkcijos yra spręsti, ar paciento (jo atstovo) arba kitų suinteresuotų asmenų pareiškimo nagrinėjimas priklauso Komisijos kompetencijai; nagrinėti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, kylančius tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos; nustatyti padarytą žalą ir jos dydį pagal paciento (jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimą ir neturtinės žalos dydį (7.1–7.4 punktai).
19. Apelianto reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo kyla iš jo ir Kauno tardymo izoliatoriaus, kaip įstaigos, pasak apelianto, nesuteikusios tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, ginčo, todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad pateikdamas ieškinį teismui, ieškovas privalėjo pasinaudoti PTŽSAĮ nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreiptis dėl žalos atlyginimo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Tik pasinaudojus išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, galima suformuluoti ieškinio reikalavimus, nurodyti ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes bei pateikti teismui jas pagrindžiančius įrodymus.
20. Esant neįvykdytai procesinei prielaidai kreiptis į teismą – ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismo procesas negali vykti. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti nebegalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas). Kreipimuisi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.). Komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą. Taigi, įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, nes trejų metų ieškinio senaties terminas kreiptis į komisiją nėra praleistas.
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nagrinėti ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidų egzistavimu (CPK 137 straipsnis). Ieškovas nesikreipė į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, todėl šie argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui ir bylos baigčiai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.