- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- ATP-463-256/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00204-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties, kuria netenkintas G. S. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. 420 litų dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2013-11-21, apie 10.00 val., Eišiškių pl., Vilniaus mieste, vairuodamas automobilį Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini) elgėsi neatsargiai, kirto horizontalaus kelio ženklinimo 1.1 liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą pralenkdamas važiuojančias kelias transporto priemones pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje kur lenkti yra draudžiama, tuo padarydamas paeiliui kelis pažeidimus keliančius grėsmę eismo saugumui. Tokiais savo veiksmais G. S. pažeidė KET 9, 8, 3 priedo 1.1, 145.4 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
G. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti minėtą nutarimą: neatimti teisės vairuoti transporto priemonę arba piniginę nuobaudą išdėstyti dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nutartimi netenkino G. S. skundo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. S. prašo pakeisti 2013-11-26 nutarimą ir teismo nutartį, perkvalifikuoti pažeidimą iš ATPK 124² str. 1 d. į ATPK 124¹ str. 1 d. ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad jis nekirto ištisinės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, o tik pralenkė važiuojančias kelias transporto priemones pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje, kur lenkti yra draudžiama, avarinės situacijos nesukėlė, nuoširdžiai gailisi, netekęs teisės vairuoti negalėtų nuvykti į darbą ir įvykdyti įsipareigojimų klientams, negavęs darbo užmokesčio negalėtų bankui mokėti būsto paskolos, praranda galimybę rūpintis neįgalia motina, kurią reikia vežioti pas gydytojus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pažeidimas turi būti perkvalifikuotas iš ATPK 124² str. 1 d. į ATPK 124¹ str. 1 d., yra nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad G. S. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., požymiai.
ATPK 124² str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, t. y. transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
KET 3 priedo 1.1. punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą magistraliniuose keliuose. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. KET 145.4 punkte nustatyta, kad pėsčiųjų perėjose lenkti draudžiama.
Skundo teiginys, kad vairavimas nesukėlė grėsmės eismo saugumui, vertintinas kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo padėtį. G. S. lenkimo manevrą atliko kirtęs siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kur draudžiama važiuoti paženklintame kelio ruože priešpriešinio eismo juosta, lenkė kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjoje, kur lenkti draudžiama. Pažeidimą užfiksavo policijos pareigūnai (b. l. 22, 23), kurie vykdė savo darbines funkcijas. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, be to, apeliantas neginčija padaręs KET pažeidimus (b. l. 12-13, 22). Kadangi G. S. vairuojamas automobilis kirto horizontalaus kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir pralenkdamas važiuojančias kelias transporto priemones pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje, t. y. vietose, kuriose KET reikalauja vairuotojus būti ypatingai atidiems, šie pažeidimai kėlė grėsmę eismo saugumui, dėl to veika pagal ATPK 124² str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo 400 iki 800 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1000 iki 2000 litų. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013-11-26 nutarimu G. S. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams yra minėtos nuobaudos minimali riba. ATPK 124² str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos nėra alternatyvios, t. y. negali būti skiriama tik viena iš jų.
ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 str. ir 32 str.
G. S. praeityje ne kartą baustas už KET pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad atitinkamų išvadų nepadarė, taikytos švelnesnės poveikio priemonės nebuvo efektyvios, jis ir toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir yra linkęs pažeidinėti įstatymus, šį pažeidimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už tokios pat rūšies teisės pažeidimą, todėl šią aplinkybę pareigūnai pagrįstai vertino kaip atsakomybę sunkinančią, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Skunde nurodytos aplinkybės (darbo pobūdis ir kitos) nėra išimtinės, kurių pagrindu būtų galima švelninti nuobaudą.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama siekiant administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.), taigi siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
G. S. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad ATPK 329 str. numatyta galimybė praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko kreiptis į nutarimą priėmusį organą dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.