Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis ir nesimokantis, gyvenęs (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas du kartus:

2015-01-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams;2015-08-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 8 mėnesiams, ir 178 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 4 mėnesiams, šias bausmes subendrinus tarpusavyje, o taip pat su bausme, paskirta 2015-01-15 teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams ir dviem mėnesiams, 2016 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir M. J. pasiųstas į pataisos namus atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, šiuo metu atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. J. 2014 m. liepos 1 d., apie 21:30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, miegamajame kambaryje, peiliu atidarė užrakintą globos namų darbuotojos daiktų saugojimo spintelę ir iš joje buvusios piniginės, priklausančios G. Ž. (G. Z.), slaptai paėmė 990 litų grynųjų pinigų (286,72 €), auksinius papuošalus: žiedą - 72,40 eurų vertės, grandinėlę - 57,92 eurų vertės, pakabuką kryželį - 28,96 eurų vertės ir vieną porą auskarų - 86,88 eurų vertės, tokiu būdu, slaptai pagrobdamas svetimą, nukentėjusiajai G. Ž. (G. Z.) priklausantį 532,88 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis, 2014 m. liepos 23 d., laikotarpiu nuo 00:00 val. iki 01:00 val., būdamas sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, slaptai pagrobė nepilnamečio P. B. (P. B.) naudojamą fotoaparatą „Canon EOS 700D“ - 868,70 eurų vertės, su jame buvusia atminties kortele 46,04 eurų vertės, priklausančius N. B., tokiu būdu, padarydamas nukentėjusiajai N. B. – 914,74 eurų dydžio turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis padarė šiuos jam kaltinamuoju aktu inkriminuotus nusikaltimus. Dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamasis M. J. nuoširdžiai gailėjosi.

Be kaltinamojo M. J. prisipažinimo, padarius slaptąją ir kvalifikuotą vagystes, jo kaltė slaptu svetimo turto pagrobimu, įsibrovus į saugyklą (užrakintą daiktų saugojimo spintelę) bei slaptu svetimo turto pagrobimu, taip pat įrodoma nukentėjusiųjų G. Ž. (G. Z.), P. B. (P. B.) bei N. B. ir liudytojo I. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, taip pat kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis.

Kadangi kaltinamasis M. J., kuris nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokurorė, tiek kaltinamasis ir jo gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Teismas mano, kad kaltinamojo M. J. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais šioje baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. J. kaltė slaptu svetimo turto pagrobimu bei svetimo turto pagrobimu, įsibraunant į saugyklą, yra įrodyta, o jo padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kadangi nukentėjusiajai N. B. priklausantį fotoaparatą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis), ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi nukentėjusiajai G. Ž. (G. (Z.) priklausantį turtą jis pagrobė, įsibrovęs į saugyklą (užrakintą daiktų saugojimo spintelę).

Kaltinamojo M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis M. J. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė, būdamas nepilnametis, todėl skirdamas jam bausmę, teismas turi vadovautis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau tuo pačiu turi atsižvelgti ir į BK 91 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus. BK 91 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, privalo atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, bei nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, o BK 91 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. J. teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad kaltinamasis M. J. 2014 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir praėjus labai trumpam laikotarpiui po baudžiamosios bylos nutraukimo, vėl nusikalto, padarydamas dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 178 straipsnio 2 dalis) priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), be to, už netinkamą elgesį kaltinamasis M. J. įstatymais nustatyta tvarka 2014-11-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pasiųstas į vaikų socializacijos centrą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. J. jokių išvadų po baudžiamosios bylos nutraukimo dėl plėšimo nepadarė ir vėl nusikalto, be to, po šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, vėl buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tiek Lietuvoje, tiek Čekijos Respublikoje, todėl akivaizdu, kad ankstesnės baudžiamojo poveikio priemonės nesulaikė kaltinamojo nuo pakartotinio nusikaltimų darymo ir nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam M. J. BK 178 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis M. J. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam M. J. inkriminuotas nusikalstamas veikas, jis padarė prieš priimant jo atžvilgiu 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius, todėl šiuo teismo nuosprendžiu M. J. paskirtoji bausmė turi būti subendrinta su bausmėmis, paskirtomis ankstesniais teismo nuosprendžiais (2016 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga. Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamasis M. J. šiuo metu pataisos namuose atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą ankstesniu teismo nuosprendžiu, todėl teismas mano, kad kaltinamajam M. J. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga ir turi būti panaikinta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. Ž. (G. Z.) pareiškė 532,88 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 119), o nukentėjusioji N. B. 914,74 € dydžio civilinį ieškinį, kuriais nukentėjusiosios prašė atlyginti joms padarytą turtinę žalą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą, o BPK 109 straipsnyje yra numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusiųjų G. Ž. (G. Z.) ir N. B. pareikšti civiliniai ieškiniai yra motyvuoti ir pagrįsti argumentais, be to, su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko ir ieškinių dydžio kaltinamasis M. J. neginčijo, todėl nukentėjusiųjų G. Ž. (G. Z.) ir N. B. pareikšti civiliniai ieškiniai turi būti patenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

M. J. (M. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, M. J. (M. J.) paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu M. J. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam - laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais (2016 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi) paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam M. J. (M. J.) paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2017 m. vasario 28 d..

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies ir 66 straipsnio reikalavimais, į M. J. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. 14:20 val. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. 14:25 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, taip pat į paskirtąją bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius (2016 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį).

Kardomąją priemonę, paskirtą M. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išieškoti iš kaltinamojo M. J. nukentėjusiosios G. Ž. (G. Z.) naudai 532,88 € (penkis šimtus trisdešimt du eurus 88 centus), o nukentėjusiosios N. B. naudai 914,74 € (devynis šimtus keturiolika eurų 74 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.