- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- A-525-1288-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Trečiasis asmuo
- A. O., A. M., Valstybinės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Agnei Murauskaitei, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- Klaipėdos, Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirbienei,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Budvyčiui,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Agnei Murauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, A. M., A. O. dėl aktų panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškimu (t. I, b.l. 5–10), kurį patikslino (t. II, b.l. 1–7), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 135 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) statinio, Preilos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“;
2) panaikinti Tarybos 2005 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. T1-41 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“;
3) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2002 m. rugsėjo 26 d. projektavimo sąlygų sąvadus poilsio namų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringa, statybai;
4) panaikinti Administracijos 2002 m. spalio 4 d. leidimus Nr. 38 ir Nr. 39 vykdyti statybos darbus – statyti poilsio namus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringa;
5) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Klaipėdos AVA) 2003 m. liepos 16 d. patvirtintus poilsio namų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti aktus;
6) pripažinti negaliojančia 2001 m. rugpjūčio 14 d. sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su A. M.;
7) taikyti restituciją ir įpareigoti Tarybą grąžinti piniginį ekvivalentą – 139 009 Lt, kuriuos A. M. panaudojo vykdydamas 2001 m. rugpjūčio 14 d. infrastruktūros sutartį.
Nurodė, jog 2006 m. liepos 18 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 14 d. raštu Nr. 6-346 Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė pažymą „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimo Nr. 135 bei 2005-03-17 sprendimo Nr. T1-41“. 2006 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 31 d. raštu Nr. 6-1567 Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė patikslintą pažymą, nurodydama papildomus duomenis. 2006 m. rugpjūčio 7 d. laikinai einantis Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas vyriausiojo prokuroro pavaduotojas raštu Nr. 3-3917 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai viešojo intereso gynimui persiuntė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymą „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimo Nr. 135 bei 2005-03-17 sprendimo Nr. T1-41“. Nurodė, kad Tarybos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 135 patvirtintu detaliuoju planu apibrėžtas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), Preilos gyvenvietė, Neringa. Tarybos 2005 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintu detaliuoju planu, kuris yra sprendimu Nr. 135 patvirtinto detaliojo plano korektūra, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Preilos gyvenvietė, Neringoje, suskaidytas į du žemės sklypus. Tokie žemės sklypai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, juos patikėjimo teise valdo Klaipėdos AVA. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Preilos gyvenvietė, Neringa, 2005 m. birželio 17 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2005-0123 pagrindu išnuomotas A. O., kuriam nuosavybės teise priklauso pastatas-poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Preilos gyvenvietė, Neringa, 2005 m. birželio 17 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2005-0124 pagrindu išnuomotas A. M., kuriam nuosavybės teise priklauso pastatas-poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taryba 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 135 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) statinio, Preilos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), Preilos gyvenvietė, Neringa, detalųjį planą. Patvirtinti tokie detaliojo plano sprendiniai: 1) prie esamo statinio formuojamas 1900 kv. m. žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – rekreacinės paskirties teritorija, naudojimo pobūdis – teritorija poilsio namams statyti, įrengti ir eksploatuoti; 2) nebaigtą statyti pastatą demontuoti bei sklype statyti du naujus pastatus; 3) statinių aukštis – 1 aukštas su pastoge; 4) užstatymo tankis – 0,20, užstatymo intensyvumas – 0,30. Taryba 2005 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T1-41 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), Preilos gyvenvietė, Neringa, detalųjį planą. Patvirtinti tokie detaliojo plano sprendiniai: 1) rekreacinės paskirties žemės sklypas dalinamas, formuojant du sklypus(duomenys neskelbtini) (1 080 kv.m.) ir (duomenys neskelbtini) (820 kv.m.), bei keičiant žemės sklypų naudojimo būdą – iš rekreacinės paskirties į gyvenamąją, pobūdis – sodybinio užstatymo teritorija; 2) lauko inžinierinių tinklų, naujų takų ir aikštelių įrengimas; 3) statinių aukštis – 1 aukštas su pastoge; 4) (duomenys neskelbtini) užstatymo tankis – 0,2, užstatymo intensyvumas – 0,3; (duomenys neskelbtini) užstatymo tankis – 0,3, užstatymo intensyvumas – 0,4. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 pavirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir KNNPP schema) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau – ir Parko nuostatai) yra norminiai aktai, specialiai skirti Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir Parkas) teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. KNNPP schemos pagrindiniame brėžinyje nurodyta, kad nagrinėjamoje teritorijoje būtina išsaugoti arba atkurti aikštes. Pagal KNNPP schemos Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinį planą nagrinėjama teritorija yra šiaurinėje Preilos dalyje ir patenka į esamas visuomeninio naudojimo teritorijas bei siūlomus neužstatyti rekreacinius plotus. Tokia teritorija pagal Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programą priskiriama XX ir XXI zonoms. XX zonos tvarkymo reglamente numatyta, kad erdvė tarp statomo pirties pastato ir esamų ASI poilsio namų turi likti neužstatyta ir tarnauti marių panoramai apžvelgti iš gatvės pusės. XXI zonos tvarkymo reglamente numatyta, kad pastatyto pirties pastato, planuojamo paversti gyvenamuoju namu, tūrio nebedidinti, išlaikyti neužstatytą į pietus nuo jo erdvę marių panoramai apžvelgti; aptariamoje zonoje papildomų pastatų nebestatyti, nebetankinti sklypų užstatymo. Pabrėžė, jog Tarybos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 135 patvirtinto detaliojo plano pagrindiniai sprendiniai – suformuoti žemės sklypą, numatant dviejų poilsio namų statybą, bei Tarybos 2005 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto detaliojo plano pagrindiniai sprendiniai – padalinti esamą žemės sklypą į du sklypus, keičiant jų naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją teritoriją sodybiniam užstatymu, akivaizdžiai prieštarauja KNNPP schemos sprendiniams, Pagrindinių teiginių 14 punktui bei Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programos nuostatoms, reglamentuojančioms XX ir XXI zonų tvarkymą. Be to, pažeisti Parko nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 bei 2004-06-16 nutarimu Nr. 759) 4, 6.6, 11 ir 12 punktai. Pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento (toliau – ir Apsaugos reglamentas) 25 punkto nuostatos, nustatančios, kad statiniai Parke projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į KNNPP schemos reikalavimus, vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus. Taip pat pažeistos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių (Toliau – ir Detaliųjų planų taisyklės) 49 punkto nuostatos, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Pažeistos ir atitinkamos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (1993-11-09 redakcija) 25 straipsnio, 28 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 8 dalies, 5 ir 13 straipsnių nuostatos. Kadangi Tarybos 2005 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. T1-41 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyvioms teisės aktų normoms ir reikalavimams, todėl ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – Administracijos 2002 m. rugsėjo 26 d. išduoti projektavimo sąlygų sąvadai, Administracijos 2002 m. spalio 4 d. užsakovams A. M. ir A. O. išduoti statybos leidimai Nr. 38 ir Nr. 39 statyti poilsio namus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringa, bei Klaipėdos AVA 2003 m. spalio 16 d. pripažinimo tinkamo naudoti aktai, yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais. Kadangi 2001 m. rugpjūčio 14 d. sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo sudaryta ginčijamo Tarybos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 135 pagrindu, todėl savo turiniu prieštarauja nurodytoms imperatyvioms teisės aktų normoms. Teigė, jog šalys, sudarydamos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.157 straipsnio 1 dalyje numatytą imperatyvų draudimą savo susitarimu keisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimą ir taikymą, todėl, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, tokia sutartis pripažintina niekiniu sandoriu, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Kadangi pagal CK 6.145 ir 6.146 straipsnius sandorį pripažinus negaliojančiu taikoma restitucija, o Neringos savivaldybė restitucijos natūra negali atlikti, nes tai neįmanoma, ji privalo A. M. sumokėti piniginį ekvivalentą – 139 009 Lt už tai, jog jis, vykdydamas infrastruktūros sutarties sąlygas, pilnai įrengė infrastruktūros objektus. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, aplinkybe, jog Parkas įsteigtas, siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą, o Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, Parko žemė priklauso išimtinei valstybės nuosavybei, pažymėjo, jog Parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Todėl, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, ypač statybinė, Parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, t. y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Tuo tarpu viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.
Atsiliepimas
Atsakovai Taryba ir Administracija atsiliepimais į pareiškimą (t. I, b.l. 132–134, t. II, b.l. 66–69) su pareiškimu nesutiko.
Nurodė, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 ir 8 dalis detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 1999 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 02-05-3819 Administracijos Architektūros skyriui išaiškino, kad KNNPP schema yra specialusis planavimo dokumentas. Išrašo apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, registro Nr. 100002000006 4 punkte nurodyta, kad KNNPP schema yra specialusis planavimo dokumentas, o pagal 11 punktą originalo saugojimo vieta yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atsižvelgė į Detaliųjų planų taisyklių 2, 8, 9, 42 punktus, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnį ir nurodė, jog, derinant detaliojo plano sprendinius su specialiųjų planų sprendiniais, jei nėra parengto bendrojo arba detaliojo planų, šie specialieji planai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Pabrėžė, jog ginčijamais sprendimais patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, todėl ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėjo, kad nei vienas teisės aktas imperatyviai nenumato, kad derinamo ir vėliau tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai turi absoliučiai atitikti jau egzistuojančius planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu derinimo procedūrų metu nustatomi derinamo detaliojo plano neatitikimai galiojantiems planavimo dokumentų sprendiniams, už atitinkamų teisės aktų (pvz. KNNPP schemos) įgyvendinimą atsakingos institucijos, derindamos detaliojo plano sprendinius, išsprendžia klausimą dėl šių prieštaravimų pašalinimo. Tuo atveju, jeigu detalusis planas suderinamas, darytina išvada, kad jokio prieštaravimo nėra. Pabrėžė, kad Neringos savivaldybės teritorijoje patvirtinto ir galiojančio bendrojo plano nebuvo, šio plano nėra ir dabar, ginčijamas detalusis planas yra suderintas, Klaipėdos AVA ginčijamą detalųjį planą patikrino, todėl akivaizdu, kad Taryba Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 ir 8 dalių imperatyvių nuostatų nepažeidė ir negalėjo pažeisti. Be to, pareiškime nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamais administraciniais aktais pažeidžiamas viešasis interesas, nes prokuroras net neįvardino ginamo visuomeninio subjekto, kuris būtų patyręs žalą dėl Neringos savivaldybės priimtų administracinių aktų, neidentifikavo nei žalos pobūdžio, nei žalos masto. Pagal CK 1.80 straipsnį, būtina nurodyti ne tik šį straipsnį, bet ir konkrečią imperatyvią įstatymo normą, kuriai sandoris prieštarauja. Jeigu nėra visiškai akivaizdu, kad įstatymo norma yra imperatyvi, būtina motyvuoti, kodėl pripažintina, kad norma yra imperatyvi, ir kokį visuomenės interesą ji saugo. Pareiškėjas nurodė, kad 2001 m. rugpjūčio 14 d. sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau nepagrindė, kokias konkrečias įstatymų normas pažeidė Neringos savivaldybė, sudarydama ginčijamą sutartį, bei kaip ši sutartis pažeidžia viešąjį interesą, todėl reikalavimas pripažinti niekiniu ginčijamą sandorį yra visiškai nepagrįstas. Nesutiko, kad buvo pažeista CK 6.157 straipsnio 1 dalis, nes pareiškime nenurodyta, kurias imperatyvias teisės normas ginčijama sutartimi šalys pakeitė, apribojo ar panaikino. Be to, reikalavimas taikyti restituciją ir įpareigoti Tarybą grąžinti piniginį ekvivalentą – 139 000 Lt, kuriuos A. M. panaudojo vykdydamas infrastruktūros sutartį, yra nepagrįstas, nes restitucija pagal pareiškėjo reikalavimą yra negalima. Atsižvelgdami į CK 6.145 straipsnio 1 dalį, pabrėžia, jog Neringos savivaldybė nėra gavusi iš byloje dalyvaujančių asmenų jokio turto, todėl pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, 6.146 straipsnį nėra pagrindo nei restitucijai natūra, nei restitucijai, sumokant ekvivalentą pinigais.
Atsakovas Klaipėdos AVA (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) atsiliepimais į pareiškimą (t. I, b.l. 138–139, t. II, b.l. 88–89) nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų panaikinti ginčijami pripažinimo tinkamais naudoti aktai, jeigu bus pripažinti negaliojančiais tie administraciniai aktai, kurių pagrindu statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimais į pareiškimą (t. I, b.l. 120–123, t. II, b.l. 75–78) prašė pareiškimą tenkinti. Atsiliepime iš dalies pateikti tokie patys motyvai kaip ir pareiškime.
Papildomai pažymėjo, jog Tarybos 2005 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys žemės sklypo dalijimą, keičiant žemės sklypų naudojimo būdą iš rekreacinės paskirties į gyvenamąją, akivaizdžiai prieštarauja KNNPP schemos Preilos siūlomo teritorijų naudojimo apsaugos reikalavimams, kurie nustatyti teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose (Parko nuostatų 6.6.p.), schematinio plano, Preilos ir apylinkių principinio plano architektūrinės planinės dalies nuostatoms. Remdamasis Saugomų teritorijų įstatymo (1993-11-09 įstatymo Nr. 63-1188 redakcija, galiojusi Tarybos 2001-08-14 sprendimo priėmimo metu) 25 straipsnio 6 dalimi, 13 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3 dalimi, Parko nuostatų (redakcija, galiojusi Tarybos 2001-08-14 sprendimo priėmimo metu) 4, 6.6 punktais, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktu, pabrėžė, jog KNNPP schemos privalomumas įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų. Nagrinėjamu atveju, Tarybai priėmus 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 135, buvo pažeistos KNNPP schemos Pagrindimų teiginių 5 ir 14 punktų, Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinio plano, Preilos ir apylinkių principinio plano architektūrinės planinės dalies nuostatos, Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalies, Parko nuostatų 4, 6.6 punktų reikalavimai. Tarybai priėmus 2005 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. T1-41 buvo pažeisti KNNPP schemos Pagrindinių teiginių 5, 14 punktai, Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinio plano, Preilos ir apylinkių principinio plano architektūrinės planinės dalies nuostatos, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 3 dalies, Parko nuostatų 4 ir 6.6 punktų, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punkto reikalavimai. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A10-l534/2007), pabrėžė, jog tokiais sprendimais taip pat pripažintas privalomas KNNPP schemos pobūdis. Tuo tarpu pripažinus negaliojančiais Tarybos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 135 ir 2005 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. T1-41, pripažintinos neteisėtomis ir šių sprendimų pagrindu sukurtos teisinės pasekmės, todėl pritarė pareiškėjo pozicijai dėl pareiškime nurodytų projektavimo sąlygų sąvadų, statybos leidimų, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų pripažinimo negaliojančiais. Taip pat sutiko su pareiškėjo teiginiais, jog nagrinėjamu atveju ginamas viešasis interesas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškimą (t. I, b.l. 127) nurodė, jog palaiko pareiškėjo reikalavimus ir prašo juos tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimais į pareiškimą (t. I, b.l. 141–147, t. II, b.l. 49–55) su pareiškimu nesutiko.
Nurodė, kad nebaigti statyti pirties pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), Preiloje, buvo įsigyti viešo aukciono būdu, norint juos rekonstruojant įsirengti poilsio namus, buvo sudaryta sutartis su žinoma ir turinčia patyrimo Klaipėdos krašte projektavimo įmone „Klaipėdos projektas“, kuri paruošė teritorijos detalųjį planą, patvirtintą Tarybos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu. Detalusis planavimas buvo vykdomas griežtai laikantis galiojančių teisės normų ir tvarkos, tiksliai vykdant visas sąlygas, išduotas detaliajam planui parengti. Detaliojo plano rengimo metu buvo įvertintos priimtų sprendimų pasekmės paminklosauginiu aspektu, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo režimų taikymo taisyklių aspektu, aplinkos kokybės požiūriu, kraštovaizdžio vertybių apsaugos, estetinio vertinimo požiūriu, gamtinių išteklių požiūriu ir visiems sprendimams gauti atitinkamų institucijų pritarimai. Be to, detaliojo planavimo eigoje susiformavo visų institucijų ir architektų vieninga nuomonė, kad sovietmečiu nebaigtą statyti griozdišką pirties pastatą dėl per didelio jo tūrio disonuojantį gamtinėje aplinkoje, būtina demontuoti, o vietoje jo pastatyti du mažesnio bendro užstatymo ploto poilsinius pastatus, nedidinant sklypo užstatyto ploto, įvertinant vietos statybos tradicijas, krašto architektūrinį stilių, derantį supančiame kraštovaizdyje. Nepaisydamas papildomų didelių pastatų demontavimo ir išvežimo kaštų, jis sutiko su tokiu sprendimu. Nugriovus griozdiškus mūrinius gelžbetoninius pastatus, atsivėrė plati erdvė marių panoramai apžvelgti. Įrengus pėsčiųjų takus, sutvarkius sugriuvusią krantinę, ši vieta tapo nuolatine poilsiautojų ir turistų pasivaikščiojimo vieta. Pažymėjo, kad įvykdė visus be išimties gana didelius savo pusės įsipareigojimus pagal infrastruktūros plėtojimo sutartį su Neringos savivaldybe. Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2638 paskirta komisija pripažino poilsio namus tinkamais naudoti ir jie buvo užregistruoti nustatyta tvarka, prieš tai sudarius žemės nuomos sutartį. Nuo statinio įsigijimo, projektavimo, statybos, pridavimo ir įteisinimo, griežtai laikytasi galiojančių įstatymų ir normatyvinių aktų. Nei karto ir nei vienas šiuos procesus kontroliuojančių institucijų atstovas nėra pareiškęs net menkiausios pastabos ar pretenzijos. Nurodė, jog neaišku, kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimas, nes Preilos gyvenvietės bendruomenė džiaugiasi, kad, nugriovus sovietinį reliktą, pastačius normalius namus, sutvarkius aplinką, radikaliai pasikeitė aplinka ir vaizdas. Nagrinėjamu atveju apie pradedamą rengti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projektą Neringos miesto savivaldybė tinkamai informavo visuomenę, projektai buvo viešai eksponuojami, pastabų nebuvo gauta ir negalėjo jų būti, kadangi detalusis planas buvo rengiamas griežtai laikantis visų institucijų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, išduotų sąlygų. Pažymėjo, kad jau septinti metai, kai detaliuoju planu buvo suformuotas 1 900 kv. m. žemės sklypas poilsio namams įrengti ir eksploatuoti (Tarybos 2001-08-14 sprendimu Nr.135), ir ketvirti metai, kai esamas žemės sklypas suskaidytas į du žemės sklypus (Tarybos 2005-03-17 sprendimu Nr. T1-41). Pabrėžė, jog, rengiant teritorijos prie (duomenys neskelbtini) statinio (buvęs (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą buvo detaliai išnagrinėta KNNPP schemos medžiaga, gautos iš įvairių institucijų reikiamos pažymos ir kreipiamas dėmesys, kad planuojama teritorija yra vieta, kur yra nebaigtas statyti pirties pastatas, savo masteliu ir proporcijomis, architektūrine išraiška svetimas gyvenvietės charakteriui, ganėtinai agresyvus Preilos panoramoje, todėl buvo siūloma formuoti sklypą prie esamo nebaigto statyti pastato, numatant žemės naudojimo būdą – rekreacijai, pobūdį – poilsio namams. Atsižvelgiant į generalinio plano reikalavimus, tarp Architektūros ir statybos instituto sklypo ir naujai formuojamo sklypo, paliekama 20 m pločio laisva erdvė, kuri leistų apžvelgti marių panoramą, šioje erdvėje įrengiamas bendro naudojimo šaligatvio takas, jungiantis marių krantinę ir gatvę. Remdamasis KNNPP schemos Pagrindinių teiginių nuostatomis (XX zonos d, XXI zonos e, f), pabrėžė, jog KNNPP schema nedraudžia vietoje esamo nebaigto statyti pastato suplanuoti du pastatus. Galimybė rekonstruoti tokį pastatą (o tai gali apimti ir jo užstatymo plano keitimą) numatyta KNNPP schemoje – pastatas planuojamas paversti gyvenamuoju namu. Pats pastatas KNNPP schemoje įvardinamas kaip indiferentiškas tradicinei aplinkai statinys, esamo pastato užstatymo plotas yra išskaidomas į dvi dalis, kurių bendra užstatymo plotų suma yra mažesnė už griaunamo pastato užstatymo plotą. Todėl detaliojo plano sprendinys vietoj vieno pastato suplanuoti du pastatus neprieštarauja imperatyvioms KNNPP schemos nuostatoms nedidinti užstatymo tankio. Be to, KNNPP schema nenumato teritorijos (žemės sklypų) pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, o išskiria teritorines zonas ir numato jų naudojimo tvarką. Būtent tokia situacija susidaro ir Preilos XXI zonoje. XXI zonos naudojimo tvarkos aprašyme numatyta, kad pastatyto pirties pastato, planuojamo paversti gyvenamuoju namu, tūrio nebedidinti, išlaikyti neužstatytą į pietus nuo jo erdvę marių panoramai apžvelgti (XXI zona, e). Iš šios nuostatos galima daryti vienareikšmę išvadą, kad nagrinėjamai teritorijai yra numatyta gyvenamoji paskirtis, o detaliojo plano sprendinys keisti žemės naudojimo paskirtį ne tik neprieštarauja KNNPP schemai, bet ir įgyvendina jos nuostatas. Be to, jis kreipėsi į statybos teisės ir ekspertizės paslaugų biurą dėl ekspertizės atlikimo, o 2008 m. sausio 14 d. atliktos ekspertizės išvados paneigia pareiškėjo pareiškime išdėstytus teiginius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. O. atsiliepimais į pareiškimą (t. I, b.l. 148–149, t. II, b.l. 59–61) prašė pareiškimą atmesti.
Nurodė, kad pagal KNNPP schemos Preilos siūlomą teritorijų naudojimo schematinį planą nagrinėjama teritorija šiaurinėje Preilos dalyje patenka į esamas visuomeninio naudojimo teritorijas. Šios zonos tvarkymo reglamente nenumatyta jokių nekilnojamo turto ar gamtinių objektų. Visi pastatai ir statiniai statyti „tarybiniu“ laikotarpiu ir jie disonuoja tradicinėje Preilos užstatymo aplinkoje. Šiose zonose galimas pastatų ar statinių remontas, rekonstrukcija ir nauja reglamentuota statyba. Tuo tarpu apie aukcione įsigytą nebaigtą statyti buitinio gyventojų aptarnavimo kompleksą (du pastatai) generaliniame plane XXI zonos tvarkymo reglamente yra tik vienas sakinys: „... nebaigto statyti pirties pastato, planuojamo paversti gyvenamuoju namu toliau nebestatyti, išlaikyti neužstatytą į pietus nuo jo erdvę marių panoramai apžvelgti“. Teigė, jog tai reiškia, kad minimame sklype negali atsirasti daugiau pastatų ar didesnio užstatyto ploto negu dabar yra, kad būtų erdvės marių panoramai apžvelgti. Pažymėjo, jog detaliojo plano sprendimas nugriauti du mūrinius gelžbetoninius pastatus (jų užstatymo plotas 402 kv. m.), nepritampančius prie tradicinio Preilos užstatymo ir jų vietoje pastatyti du tradicinės architektūros (bendro užstatymo plotas 173 kv. m. + 221 kv. m. = 394 kv. m.) niekaip negali prieštarauti KNNPP schemos XXI zonos tvarkymo reglamentui. Nurodė, kad pareiškėjas, rengdamas pareiškimą teismui, praktiškai perrašė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos raštą, nebuvo atlikta jokią gilesnė analizė ar konsultacijos su specialistais. Pabrėžė, jog detalieji planai buvo suderinti su visomis būtinomis institucijomis, iš kurių detaliųjų planų derinimo procese nebuvo pareikšta jokių pastabų ar prieštaravimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į pareiškimą (t. II, b.l. 27–28) nurodė, kad sutinka su pareiškimu.
Nurodė, kad Kuršių nerijos išsaugojimas nėra vien tik nacionalinio parko direkcijos, o visos Lietuvos problema ir pareiga. Tuo tarpu iš kai kurių atsakovų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovų pasisakymų galima daryti išvadą, kad jie visiškai nesuinteresuoti išsaugoti Kuršių neriją, o tik siekia patenkinti savo piniginius reikalavimus.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (t. III, b.l. 73–93) pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A442-654/2009, A146-88/2009, A822-1797/2008), atmetė Neringos savivaldybės argumentus, jog KNNPP schema yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą, Parko nuostatų 3, 4, 6.6, 11 punktus, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktą, Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 49 punktą, konstatavo, kad KNNPP schema yra privalomasis, o ne rekomendacinio pobūdžio, norminis teisės aktas, tokios schemos sprendiniai yra privalomi viešojo administravimo subjektui pagal savo kompetenciją sprendžiančiam klausimus, ar gali būti vykdomas atitinkamos Parko teritorijos detalusis planavimas, taip pat kokia statybos veikla gali būti leidžiama. Nustatė, kad Tarybos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 135 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais suformuotas 1900 kv. m. žemės sklypas prie nebaigto statyti statinio, (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), Preilos gyvenvietė, Neringa, nustatant žemės naudojimo būdą – rekreacinė teritorija, žemės naudojimo pobūdį – teritorija poilsio namams įrengti ir eksploatuoti; esamą nebaigtą statyti pirties pastatą siūloma demontuoti bei sklype statyti du naujus poilsiui skirtus pastatus, nustatant sklypo užstatymo tankumą – 0,2, užstatymo intensyvumą – 0,3, pastatų aukštį – 1 aukštą su pastoge. Skundžiamu Tarybos 2005 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Preilos gyvenvietė, Neringa, detalusis planas, kuriuo esamas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Preilos gyvenvietė, Neringa, suskaidytas į du žemės sklypus (1080 kv. m. ir 820 kv. m.), keičiant žemės sklypų naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją teritoriją sodybiniam užstatymui, numatant pertvarkyti poilsiui skirtus pastatus į individualius gyvenamuosius namus. Patvirtintų detaliųjų planų pagrindu išduoti ginčijami projektavimo sąlygų sąvadai ir statybos leidimai. Ginčijamais pripažinimo tinkamais naudoti aktais nustatyta, kad pastatyti poilsio namai atitinka nustatytus reikalavimus ir yra tinkami naudoti. Pažymėjo, kad žemės sklypai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringa, pagal KNNPP schemos Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinį planą yra šiaurinėje Preilos dalyje ir patenka į esamas visuomeninio naudojimo teritorijas ir siūlomus neužstatyti rekreacinius plotus. Teritorija vakarų pusėje betarpiškai ribojasi su Preilos gatve, pietų pusėje su gyvenamųjų namų teritorija, rytų pusėje su mariomis, šiaurės pusėje su Preilos gatve. Schemoje ši teritorija pagal Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programą priskiriama XX ir XXI zonai. Konstatavo, kad Tarybos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 135 bei 2005 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintų detaliųjų planų sprendiniai, kuriais dalinamas esamas žemės sklypas į du sklypus bei keičiamas jo naudojimo būdas iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją teritoriją sodybiniam užstatymui, neatitinka KNNPP schemos Teritorijų naudojimo schematiniame plane numatytų XX ir XXI zonų teritorijos naudojimo reglamentų. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog A. M., A. O. kokiu nors neteisėtu būdu būtų prisidėję prie neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, priimant ginčijamus administracinius aktus. Vertino, jog tokios aplinkybės įrodo, kad valdžios institucijų priimtų sprendimų pagrindu minėti asmenys, atlikę statybos darbus, ilgą laiką eksploatavę minėtus statinius, įgijo teisinį lūkestį, kad jų įgytos teisės bus valdžios pripažįstamos ir ginamos. Nurodė, jog Neringos savivaldybė 2001 m. rugpjūčio 14 d. sudarė su A. M. sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, kuria savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), Nidos gyvenvietė, Neringa, detaliajame plane numatomam žemės sklypo paskirties keitimui, o A. M. šia sutartimi įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinierinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti, pagal eksploatuojančių organizacijų išduotas technines sąlygas, įrengti 1,5 m pločio betoninių trinkelių pėsčiųjų takus, įrengti mašinų stovėjimo vietas bei įvažiavimą; sklypą šiaurinėje pusėje, įrengti gazonus. Pažymėjo, kad pareiškėjas pripažino, jog tokia sutartis pilnai įvykdyta už 139 009 Lt sumą, panaudotą gerbūvio įrengimui, tai įrodo ir A. M. pateikti dokumentai, tačiau įrengtos teritorijos nėra priduotos į Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus balansą. Įvertinęs CK nuostatas (6.145 str. 1 d., 6.146 str., 6.157 str. 1 d.), pabrėžė, jog pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeista CK 6.157 straipsnio 1 dalis, nepagrįstas, nes pareiškėjo prašyme nenurodyta, kurias imperatyvias teisės normas ginčijama sutartimi šalys pakeitė, apribojo ar panaikino. Konstatavo, jog reikalavimas taikyti restituciją ir įpareigoti Tarybą grąžinti piniginį ekvivalentą – 139 000 Lt, kuriuos A. M. panaudojo vykdydamas infrastruktūros sutartį, nepagrįstas, nes restitucija pagal tokį pareiškėjo reikalavimą yra negalima. Sutiko su aplinkybe, jog Neringos savivaldybė nėra gavusi iš A. M. ar kito šioje byloje dalyvaujančio asmens jokio turto, todėl pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, 6.146 straipsnį nėra pagrindo nei restitucijai natūra, nei restitucijai, sumokant ekvivalentą pinigais. Pažymėjo, kad A. M. neprašo grąžinti jam piniginį ekvivalentą – 139 000 Lt, kuriuos jis panaudojo vykdydamas minėtą infrastruktūros sutartį. Be to, Taryba nevaldo piniginių lėšų, pinigines lėšas valdo Administracija, todėl sprendimo dėl restitucijos taikymo Taryba net negalėtų įvykdyti. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A146-335/2008), nurodė, jog teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Rėmėsi Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto 2006 m. spalio 24 d. raštu, Administracijos Preilos-Pervalkos seniūnijos 2008 m. gruodžio 5 d. raštu, byloje pateiktais specialisto A. L. ir eksperto S. M. parodymais, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A575-1576/2008) ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju prokuroras gina svarbų viešąjį interesą – tai, kad teisės normų būtų laikomasi, kad valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai veiktų remdamiesi teise, tačiau teismo sprendimas turės įtakos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą, todėl svarbu nuspręsti, ar byloje nagrinėjamas ginčas priklauso tam ypatingam atvejui, kai galima saugoti bei ginti ir teisei paklususio, įstatymų reikalavimų laikiusio, valstybe ir jos teise pasitikėjusio asmens įgytas teises, kylančias iš valdžios individualių teisės aktų, priimtų pažeidžiant teisės normas. Akcentavo, kad viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 32 d.), kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą. Tuo tarpu, kaip matyti iš Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto, Administracijos Preilos-Pervalkos seniūnijos pateiktų duomenų, nustatytais pažeidimais žala saugomų teritorijų vertei nepadaryta. Pabrėžė, jog viešasis interesas negali būti suprantamas vien kaip būtinybė besąlygiškai naikinti administracinius aktus dėl formalių teisės aktų pažeidimų. Nagrinėjant bylas, kuriose į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, labai svarbu ne tik formaliai konstatuoti teisės aktų pažeidimus, bet ir įvertinti jų įtaką visuomenės, jos dalies ar atskirų narių teisėms bei pareigoms. Konstatavo, jog, patenkinus pareiškėjo prašymą, statinių savininkų teisėti lūkesčiai, teisinis tikrumas būtų paneigtas, visuomenė patirtų didesnę žalą, negu ta, kurią asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų, jeigu minėtos teisės nebūtų visiškai arba iš dalies apsaugotos ir apgintos, siekiamų tikslų ir kylančių neigiamų pasekmių proporcingumas būtų pažeistas.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 99–103), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškimą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškimas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, jog pagal KNNPP schemos pagrindinį brėžinį ginčo teritorijoje būtina išsaugoti arba atkurti aikštes, remiantis Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematiniu planu, tokia teritorija patenka į esamas visuomeninio naudojimo teritorijas bei siūlomus neužstatyti rekreacinius plotus, pagal XX zonos reglamentą erdvė tarp statomo pirties pastato ir esamų ASI poilsio namų turi likti neužstatyta ir tarnauti marių panoramai apžvelgti iš gatvės pusės, pagal XXI zonos tvarkymo reglamentą pastatyto pirties pastato, planuojamo paversti gyvenamuoju namu, tūris nebedidintinas, turi būti išlaikyta neužstatyta į pietus nuo jo erdvė marių panoramai apžvelgti, aptariamoje zonoje papildomi pastatai turi būti nebestatomi, nebetankinamas sklypų užstatymas. Pabrėžia, jog Tarybos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 135 patvirtinto detaliojo plano pagrindiniai sprendiniai – suformuoti vietoj visuomeninės paskirties esamos teritorijos rekreacinės paskirties žemės sklypą, numatant būtent tokios dislokacijos dviejų poilsio namų statybą, bei Tarybos 2005 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto detaliojo plano pagrindiniai sprendiniai – padalinti esamą žemės sklypą į du sklypus, keičiant jų naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją teritoriją sodybiniam užstatymui, akivaizdžiai prieštarauja KNNPP schemos sprendiniams, Pagrindinių teiginių 14 punktui bei nuostatoms, reglamentuojančioms XX ir XXI zonų tvarkymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas netiksliai įvardino tirtų detaliųjų planų sprendinius, dėl ko neteisingai vertino padarytų pažeidimų apimtį. Nurodo, jog teismo sprendime nutylėta aplinkybė, kad padarytas pažeidimas susijęs su naujo privataus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atsiradimu ant marių kranto esančioje viešojo naudojimo teritorijoje, tarp buvusio pirties pastato ir ASI poilsio namų. Tuo tarpu tokius veiksmus imperatyviai draudžia KNNPP schema. Pažymi, jog, realizavus detaliojo plano sprendinius, beveik du kartus sumažėjo laisvas priėjimas prie marių krantinės, o sklypas, kuris turėjo būti išsaugotas kaip rekreacinės paskirties žalioji erdvė ir naudojamas išimtinai visuomenės interesams, naudojamas privatiems vienos šeimos interesams, tokiu būdu pažeidžiant viešąjį interesą.
3. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo, remdamasis Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto bei Administracijos Preilos-Pervalkos seniūnijos pateiktais duomenimis, padarė išvadą, jog nustatytais pažeidimais saugomų teritorijų vertei žala nepadaryta. Pabrėžia, jog minėtų institucijų pateikta informacija vertintina tik kaip jų subjektyvi nuomonė. Atitinkamai vertintini ir A. L. bei S. M. parodymai teisme. Teismas visiškai nepagrįstai nustatytus pažeidimus pripažino neesminiais, nesukeliančiais žalos saugomai teritorijai.
4. Nesutinka su teismo argumentais, susijusiais su tuo, kad byloje nėra duomenų, jog A. M. ir A. O. neprisidėjo prie neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, priimant ginčijamus administracinius aktus. Pabrėžia, jog subjektinės teisės nepripažįstamos fundamentalesniu dalyku nei įstatymas. Be to, toks vertinimas iškreipia asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Pažymi, jog neteisėtų administracinių aktų pagrindu sukurtos pasekmės įstatymu negali būti ginamos.
Atsiliepimas
Atsakovai Taryba ir Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 108–109) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškimą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nurodo, jog KNNPP schemos patvirtinimo metu teisės aktų nustatyta tvarka paskelbta tik dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto dokumento – Pagrindiniai teiginiai, o likusi KNNPP schemos dalis nebuvo paskelbta įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tik 2007 m. birželio 27 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ reikalavimą skelbti leidinyje „Valstybės žinios“ visus be išimties Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai negalioja atgal (Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo 72 str.), įstatymo reikalavimas paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“ visą KNNPP schemos turinį galiojo tiek 1994 metais, tiek ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu.
2. Pažymi, jog atgal negali būti taikomas ir atitinkamai nagrinėjamoje byloje negalėjo būti remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko administravimu susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami, neatsižvelgiant į KNNPP schemą ir prieštarauti jos sprendiniams.
3. Vadovaudamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A756-2150/2008, AS438-296/2009), pažymi, kad vien tik formalūs teisės aktų pažeidimai, nenustačius jų visuomeninės, viešosios reikšmės, įtakos konkrečioms asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, paprastai negali būti pripažįstami tinkamu pagrindu kreiptis į teismą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kokias neigiamas pasekmes (žalą) valstybei, visuomenei ar jos daliai, įstatymų saugomiems teisiniams gėriams sukelia ar sukels skundžiami aktai ir koks bus tokių pasekmių (žalos) pobūdis ir mastas.
4. Ginčo detaliojo plano sprendiniai yra realizuoti, pareiškėjas nesiekia tokiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A756-268/2009), nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 110–116) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškimą pirmosios instancijos teisme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 118–120) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nurodo, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, ginčo sklypas patenka į urbanizuotą, jau užstatytą teritoriją, o detaliojo plano sprendiniais, nugriovus pastatus ir pastačius du mažesnio bendro užstatymo ploto pastatus, buvo tik sumažintas teritorijos urbanizavimo laipsnis. Be to, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog sklypų naudojimo būdo keitimas iš rekreacinio į gyvenamąjį prieštarauja KNNPP schemai.
2. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, neatliko jokios gilesnės analizės ar nesurengė konsultacijų su KNNPP schemos autoriais ar specialistais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 121–123) prašo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir apeliacinis skundas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 135 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) statinio, Preilos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ ir Tarybos 2005 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T1-41 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Preilos gyvenvietė, Neringa, detaliojo plano.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taikytinų teisės aktų nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ginamas viešasis interesas, todėl atskirai šiuo klausimu nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad byloje šalys, nesutikdamos su pareiškimu, teigė, jog KNNPP schemos reikalavimai, rengiant ginčo detalųjį planą, nebuvo privalomi, būtina įvertinti tokio dokumento teisinę galią ir jo reikšmę, tvirtinant ginčo detalųjį planą.
Dėl KNNPP schemos teisinės galios
Tiek apeliaciniuose skunduose, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys teigė, jog KNNPP schema nebuvo privaloma. Kitaip tariant, atsižvelgiant į tokio akto paskelbimo būdą bei į jo teisinę galią, rengiant ir tvirtinant ginčijamais sprendimais patvirtintą detalųjį planą, nebuvo privaloma remtis KNNPP schema.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.1-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ įsteigė Kuršių nerijos nacionalinį parką ir pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti šio parko nuostatus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1603 patvirtino Parko nuostatus. Remiantis Parko nuostatų 4 punktu, nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal KNNPP schemą, ja remiantis parengtus bei nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010, Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prieš Neringos savivaldybės tarybą ir kt.) yra išaiškinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ nuostatas valstybinių parkų planavimo schemos, kuriose nustatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentas, kai jis yra patvirtintas iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos ir iki 1997 m. kovo 30 d. įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. KNNPP schema nustatyta tvarka patvirtinta iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo ir įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre kaip specialus teritorijų planavimo dokumentas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad, rengiant ir tvirtinant KNNPP schemą, nebuvo galiojančių atitinkamo lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų, su kuriais šią schemą reikėtų derinti, KNNPP schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu ir yra privalomojo pobūdžio.
Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime, spręsdamas, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) paskelbimas atitinka teisės aktų skelbimo reikalavimus, pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose (išleistuose įstatymų leidžiamosios valdžios arba vykdomosios valdžios institucijų) buvo įtvirtinta principinė nuostata, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko schemą (generalinį planą). Taip pat konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į nurodytą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti šios schemos sprendiniams. Jei šių sprendinių būtų nepaisoma, ypač žinant, kad tai, jog Lietuvos valstybė Kuršių nerijos nacionalinį parką traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, kartu būtų nepaisoma ir bendrojo teisės principo bona fides. Priešingu atveju būtų ne tik pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir nusižengta imperatyviosioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53, 54 straipsnių nuostatoms, inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, konstatuotina, jog KNNPP schema yra galiojantis ir privalomojo pobūdžio dokumentas, kuriuo turėjo ir turi būti remiamasi tiek bendrai tvarkant Kuršių nerijos nacionalinį parką, tiek ir konkrečiai ginčijamais sprendimais tvirtinant detalųjį planą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, nepagrįstais pripažįsta argumentus, kad KNNPP schema buvo rekomendacinio pobūdžio ar, tinkamai jos nepaskelbus, negaliojo.
Dėl KNNPP schemos reikalavimų pažeidimų, priimant ginčijamus sprendimus, ir trečiųjų asmenų interesų
Pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, nurodė tokius esminius detaliojo plano sprendinius, prieštaraujančius KNNPP schemos reikalavimams – Tarybos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 135 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai suformuoti žemės sklypą, numatant dviejų poilsio namų statybą, bei Tarybos 2005 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai padalinti esamą žemės sklypą į du sklypus, keičiant jų naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją teritoriją sodybiniam užstatymui.
Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo teritorija pagal Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programą priskiriama XX ir XXI zonai. XX zonoje numatytas poilsio namų teritorijos erdvinės struktūros bei teritorijos tvarkymas, inter alia numatant, kad erdvė tarp statomo pirties pastato ir esamų ASI poilsio namų turi likti neužstatyta ir tarnauti marių panoramai apžvelgti iš gatvės pusės (d) punktas). Tuo tarpu XXI zonoje numatytas esamo naujo apstatymo, jo teritorijų bei miško parko tvarkymas, inter alia numatant pastatyto pirties pastato, planuojamo paversti gyvenamuoju namu, tūrio nebedidinti, išlaikyti neužstatytą į pietus nuo jo erdvę marių panoramai apžvelgti (e) punktas), taip pat numatyta aptariamoje zonoje papildomų pastatų nebestatyti, nebetankinti sklypų užstatymo (f) punktas).
Įvertinus nurodytas nuostatas, kritiškai vertintinas pareiškėjo teiginys, jog, pakeičiant sklypo naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją teritoriją sodybiniam užstatymui, buvo pažeistos KNNPP schemos nuostatos. Kaip matyti iš XXI zonai taikomų nuostatų, pastatytą pirties pastatą planuojama paversti gyvenamuoju namu, kas suponuoja ir žemės paskirties keitimą į gyvenamąją. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčo sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinius, susijusius su naudojimo būdo keitimu, vertinti kaip pažeidžiančius KNNPP schemos reikalavimus.
Įvertinus XXI zonos tvarkymą reglamentuojančias nuostatas bei pareiškime pateiktus argumentus, matyti, jog ginčo teritorijoje padaryti detaliojo planavimo pažeidimai iš esmės siejami su tuo, kad pastatyti 2 nauji statiniai, kai tuo tarpu KNNPP schemoje numatyta, jog pirties pastatas turėjo būti paverstas gyvenamuoju namu, atitinkamai numatant, kad nauji pastatai nebestatytini, nebetankintinas sklypų užstatymas (XXI zonos e) ir f) punktai). Taip pat atitinkamai įvertinus XX zonos tvarkymą reglamentuojančias nuostatas ir pareiškimo argumentus, matyti, jog, planuojant teritoriją (duomenys neskelbtini), Neringa, padaryti pažeidimai iš esmės siejami su reikalavimu, kad erdvė tarp statomo pirties pastato ir esamų ASI poilsio namų turi likti neužstatyta ir tarnauti marių panoramai apžvelgti iš gatvės pusės (XX zonos d) punktas) bei atitinkamu XXI zonai nustatytu reikalavimu išlaikyti neužstatytą į pietus nuo pirties pastato erdvę marių panoramai apžvelgti (XXI zonos e) punktas).
Byloje pateiktas Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto 2006 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. V5-388 (t. III, b.l. 52), patvirtina, jog ginčo teritorijoje pastatytų dviejų pastatų bendras užstatymo plotas (394 m²) yra mažesnis nei buvusių nebaigtų statyti pirties pastatų plotas (402 m²). Ginčo teritorijoje pastatytų pastatų tūris taip pat mažesnis už buvusio pastato, todėl darytina išvada, jog pastatų bendras užstatymo plotas ir tūris netgi sumažėjo, lyginant su buvusio pirties pastato plotu ir tūriu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti XXI zonoje taikytini reikalavimai dėl gyvenamojo namo tūrio nedidinimo ir sklypo užstatymo netankinimo. Pabrėžtina, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad, skundžiamais sprendimais atlikus ginčo teritorijos planavimo veiksmus, buvo palikta neužstatyta erdvė marių panoramai apžiūrėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš abiejų sklypo pusių buvo įrengti takai prieiti prie marių, atitinkamai paliekant neužstatytą erdvę marių panoramai apžiūrėti, kritiškai vertintini teiginiai, jog ginčijamų aktų pagrindu buvo pažeisti minėti reikalavimai. Pastebėtina ir tai, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvęs nebaigtas statyti pirties pastatas, nors formaliai ir įvardintas kaip vienas, realiai susidėjo iš dviejų sublokuotų statinių.
Teismui buvo pateiktas teismo eksperto doc. dr. S. M. 2008 m. sausio 14 d. ekspertizės aktas, kuriame, inter alia padaryta išvada, jog KNNPP schema nedraudžia vietoj esamo nebaigto statyti pastato suplanuoti du pastatus, o dviejų naujai suplanuotų pastatų statymas vietoj esamo pastato negali būti vertinamas kaip papildomų pastatų statymas (Ekspertizės akto 85 psl.). Be to, nurodoma, kad nebaigtas statyti pirties pastatas buvo indiferentiškas tradicinei aplinkai statinys, tuo tarpu du naujai pastatyti statiniai dėl savo mažesnio tūrio būtų artimesni tradicinei Kuršių nerijos architektūrai. Pažymėtina ir tai, jog ekspertizės akte konstatuota, kad reikalavimas palikti erdvę tarp statomo pirties pastato ir esamų ASI poilsio namų neužstatytą, kad tarnautų marių panoramai apžvelgti iš gatvės pusės, neprieštarauja KNNPP schemos reikalavimams, nes, numačius mažesnį ginčo teritorijos užstatymo plotą, bendras marių apžvalgumas nesumažėjo (Ekspertizės akto 87 psl.).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ekspertas S. M. nurodė, kad KNNPP schema nereikalauja išlaikyti tą patį užstatymą nagrinėjamu atveju, o, siekiant įgyvendinti KNNPP schemos tikslus, leidžiama pastato tūrį išskaidyti. Tokiu būdu galima pasiekti, kad pastatai būtų panašūs į tradicinio užstatymo erdvę, kartu būtų išlaikyti užstatymo ploto reikalavimai (t. III, b.l. 68). Tuo tarpu specialistas A. L. , dalyvavęs rengiant KNNPP schemą, duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad nebaigtą statyti pirties pastatą buvo planuojama nugriauti ir teritoriją padaryti gyvenama. Ginčo teritorijoje pastatyti statiniai artimi ir savo siluetu ir išdėstymu pagal krantinę, o sklypo užstatymo tankis sumažintas. Pažymėta, jog erdvė marių panoramai apžvelgti palikta, gal šiek tiek mažesnė negu buvo numatyta, o sklypo pietinės ribos KNNPP schemoje nebuvo tiksliai nustatytos (t. III, b.l. 33–34).
Pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, kurie paneigtų eksperto išvadas bei specialisto paaiškinimus. Teismas remdamasis vien pareiškėjo bei dalies trečiųjų suinteresuotųjų asmenų paaiškinimais atmesti eksperto bei specialisto išvadas pagrindo neturi.
Pirmosios instancijos teismas nustatė ir bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, jog A. M., įgyvendindamas sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo, investavo pinigines lėšas gerbūvio pagerinimui. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek A. M., tiek ir A. O. iš esmės įgijo teisinį lūkestį, kad jų įgytos teisės bus valdžios pripažįstamos ir ginamos.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, vertindama byloje surinktus įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus principus, t. y. pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į tai, kad A. M. ir A. O. įgijo teisėtus lūkesčius, jog jų teisės ir interesai bus ginami, remdamasi tuo, kad ginčijamais detaliaisiais planais suplanuotoje teritorijoje pastatyti statiniai iš esmės labiau atitinka tradicinį Kuršių nerijos apstatymą, o byloje nenustatyta, jog būtų iš esmės pablogėjusi galimybė apžvelgti marių panoramą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo ginčijamų administracinių aktų bei jais patvirtintų detaliųjų planų esminiai KNNPP schemos reikalavimų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą naikinti ginčo administracinius aktus, nėra įrodyti.
Dėl kitų teisės aktų pažeidimų ir kitų ginčijamų aktų
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė ir kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus, tvirtinant ginčo teritorijos detaliuosius planus. Kaip matyti iš nurodytų teisės aktų nuostatų, pareiškėjas tokius pažeidimus sieja su tuo, kad ginčo teritorijos detalieji planai patvirtinti, neatsižvelgiant į privalomus KNNPP schemos reikalavimus. Kaip jau konstatuota, byloje nėra pagrindo išvadai, jog ginčijamais sprendimais patvirtintais detaliaisiais planais padaryti KNNPP schemos pažeidimai, sudarantys pagrindą naikinti tokius sprendimus. Atitinkamai byloje nėra pagrindo išvadai, jog pažeisti kitų pareiškėjo nurodytų teisės aktų reikalavimai.
Tuo tarpu konstatavus, kad nėra pagrindo naikinti ginčo sprendimais patvirtintus detaliuosius planus, atitinkamai nėra pagrindo šalinti tokių detaliųjų planų pagrindu sukurtas teisines pasekmes, t. y. naikinti priimtus kitus administracinius aktus – ginčijamus projektavimo sąlygų sąvadus, statybos leidimus, pripažinimo tinkamu naudoti aktus, sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo, taip pat nėra pagrindo taikyti restituciją.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybės, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.