Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui R. Š., pareiškėjo atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, liudytojui K. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys notarė A. A., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė advokatė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

5. Teismo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad po brolio J. Š. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi brolio žmona A. E. Š. Tame bute ji ir mirė. Teigia, kad brolis buvo nebylys, o jo žmona kurčnebylė, silpnaregė.

6. Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad J. Š. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su A. E. Š.; turėjo du vaikus – R. Š. (pareiškėją) ir G. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini). J. Š. sutuoktinė A. E. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

9. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina A. E. Š. po sutuoktinio J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (1/2 dalį buto), toliau naudojosi nurodytu turtu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjo pateikti: elektros ir dujų rodmenų užrašinė su mokėjimo kvitais.

11. Remiantis bylos duomenimis, po J. Š. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens J. Š. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. Š. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad A. E. Š. po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad A. E. Š. po sutuoktinio J. Š. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.