- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-6474-870/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05786-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- T. M.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dirbančios skalbėja „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančios (duomenys neskelbtini), netekėjusios, vidurinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietės, rusės, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. 2015 m. balandžio 15 d., apie 06:20 val., prie Minties 58, Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) Abu automobilius apgadino. Šiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.
Atvykusi į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiama T. M. pripažino padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.. Paaiškino, kad ji važiavo į darbą ir išvažiuojant tas gal nutiko, tačiau nesuprato, kad užkliudė kitą automobilį, kontakto nepajuto. Buvo dargana, krapnojo. Ji važiavo lėtai, bet gal praslydo. Jos automobilis, nepasakytų, kad apgadintas. Nėra jokio subraižymo. Automobiliai buvo sustatyti. Gal truputėlį yra kažkas. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo rudens. Žiemą visai nevažinėjo. Dabar pradėjo rytais važinėti į darbą, kad neprarasti įgūdžių.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. paaiškino, kad priėjo žmogus, berods, automobilio savininkas, ir pasakė, kad pro balkoną matė, kaip jo automobilį kliudė šalia stovėjęs, išvažinėjantis automobilis. Nurodė automobilį, markę, numerį. Fiksavo faktą, kurį nurodė žmogus. Subraižymai matėsi akivaizdžiai, atrodo.
Atvykęs į teismo posėdį liudytojas M. S. paaiškino, kad gyvena devintame aukšte. Stovėjimo aikštelė, kurioje stovėjo automobilis, jam yra po langais, viskas gerai matosi. Viską matė. Abu automobiliai stovėjo atbulomis į šaligatvį. Pačio fakto, kad buvo kontaktas, konkrečiai nematė, nes automobilis nesujudėjo. Nebuvo nei greičio, nieko. Bet patį faktą, kad galėjo kliudyti, užfiksavo. Iš karto nusileido į apačią, priėjo prie savo automobilio ir pamatė priekinio bamperio kairėje pusėje braukimo žymę. Tiesiog nubraukti dažai. Kontaktas nebuvo didelis, smarkus, bet jis buvo. Žala nėra didelė, tai nėra kažkoks didelis materialinis nuostolis. Draudimas neatlygino žalos, nes laukia teismo sprendimo. Vairuotoja stabtelėjo, kai išsuko. Gal tikrai ji nieko nejautė. Ji tikrai pastovėjo, bent pusę minutės.
Administracinių teisės pažeidimų faktinės aplinkybės bei T. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga, t. y., T. M. 2015 m. balandžio 16 d. paaiškinimu, kuriame ji nurodo, kad 2015-04-15, 06:10-20 val., ryte, išvažiuodama automobiliu „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) iš kiemo nepajuto, kai užkliudė svetimą mašiną (b.l. 13), kas rodo, kad ji neneigia, jog apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, eismo įvykio vietos schema (b. l. 6) bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriame užfiksuoti automobiliui „Audi A6“ padaryti priekinio bamperio apgadinimai (b. l. 7), fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad automobiliui „BMW“ įbrėžtas galinis bamperis, automobiliui „Audi A6“ įlenktas ir nežymiai įbrėžtas priekinis bamperis (b.l. 11), o „Mercedes Benz E200“ įbrėžtas galinis sparnas ir galinių durelių apdailos juostelė (b.l. 12), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodoma, jog „Mercedes Benz“ įbrėžtas galinis sparnas, galinių durelių apdailos juosta dešinėje pusėje (b.l. 13), tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad M. S. pasakė, jog apie 06:39 val. pro savo buto langus pamatė, kaip iš stovėjimo vietos išvažinėjo „Mercedes Benz“, savo dešine puse kliudė M. S. priklausančios „Audi“ priekinio bamperio kairįjį korpusą ir iš vietos nuvažiavo (b.l. 4), analogiški M. S. paaiškinimai pateikiami paaiškinime (b.l. 8), taip pat jis patikslino, kad abu automobiliai buvo priparkuoti atbulomis, nebuvo pakankamai tarpo tarp automobilių, ir išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, atlikdamas manevrą į dešinę, kliudė jo automobilio priekinio bamperio kairę pusę su „Mercedes Benz“ galine dalimi. Atlikęs manevrą, sustojo. Pastovėjęs apie 1 minutę, išvažiavo. Įvykio metu nematė, kad automobilis būtų sujudėjęs, kontaktas buvo braukiamojo pobūdžio (b.l. 10). Atvykusi į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiama T. M. pripažino padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., apie apgadinimus pasakė „Gal truputėlį yra kažkas“ (b.l. 15). T. M. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai – ji pažeidė KET 101 p. reikalavimus ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Pažeidėja baustina.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, kilusius padarinius – T. M. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, įbrėžimai nežymūs. Teismas taip pat atsižvelgia, kad ji pradėjo vairuoti transporto priemonę neseniai, nuo 2014-10-09 (b.l. 14), todėl, kaip vairuotoja, neturi didelės patirties, dirbanti, turi vaikų (b.l. 9), duomenų, kad pažeidimo darymo metu buvo neblaivi nėra, LITEKO duomenimis, neteista, prisipažino, padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. T. M. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą T. M. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.
Teismas vertina, kad administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės bei T. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, neįrodyti. Aukščiau minėti automobilių apgadinimai nežymūs, tai matyti iš fotonuotraukų (b.l. 11), be to, su tuo sutiko M. S. ir T. M.. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors kontaktas buvo braukiamojo pobūdžio (b.l. 10), taigi, toks kontaktas galėjo trukti nors besitęsiantį, tačiau trumpą laiko tarpą, kurio metu T. M. dėl savo menkos patirties galėjo nepajusti braukimo. Taip pat paminėtina, kad M. S. negirdėjo jokio automobilių kontakto metu buvusio garso (b.l. 10). Svarbu paminėti tai, kad T. M. vairuotojo pažymėjimą turi nuo rudens, žiemą visai nevažinėjo, dabar pradėjo rytais važinėti į darbą, kad neprarastų įgūdžių, todėl dėl vairavimo įgūdžių stokos galėjo nesuprasti, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Atvykusi į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiama T. M. neprisipažino padariusi šį administracinį teisės pažeidimą, paaiškindama, jog nesuprato, kad užkliudė kitą automobilį, kontakto nepajuto. M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad stovėjimo aikštelė, kurioje stovėjo automobilis, jam yra po langais, viskas gerai matosi, jis viską matė, tačiau iš jo paaiškinimų, jog pačio fakto, kad buvo kontaktas, konkrečiai nematė, nes automobilis nesujudėjo, nebuvo nei greičio, nieko, bet patį faktą, kad galėjo kliudyti, užfiksavo, gal tikrai ji nieko nejautė, matyti, kad jis nėra tikras tuo, jog T. M. galėjo suvokti, jog padarė apgadinimus ir pasišalino iš įvykio vietos, o savo įtarimą dėl tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos jis grindžia tuo, kad ji stabtelėjo ir stovėjo pusę minutės, kai išsuko. Vis dėlto, teismo vertinimu, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, taip pat aplinkybei, jog ji galėjo stovėti dėl kitų, asmeninių priežasčių, šis stovėjimo faktas nekeičia išvados, jog T. M. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, be to, teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog ji nebuvo išlipus iš automobilio apžiūrėti ne tik M. S., bet ir savo pačios automobilio, ar šie nėra apgadinti.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009, N575-1326/2010). Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, Kelių policijos valdybos administracinio teisės pažeidimo protokolas grindžiamas prielaidomis, administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra, dėl ko negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn dėl šio pažeidimo T. M.. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 127 str. 2 d., 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., 301 str., 302 str., teismas,
nutarė:
pripažintiT. M. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 28 EUR baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teiseną nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.