Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, 35 proc. darbingas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2011-08-01 apie 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) kieme, spyrė koja į A. J. automobilį M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlenkė kairės pusės galinį sparną ir tuo sugadino svetimą turtą 1237,19 Lt sumai, t.y. tyčia sugadino svetimą turtą, tuo padarydamas A. J. 1237,19 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis V. S. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad T. A. remontavo automobilį pastatęs jį ant jų įvažiavimo. Kadangi stovėjo keli automobiliai, o jam reikėjo išvažiuoti, tai ir kilo konfliktas. T. A. buvo nepatenkintas, kai jis paprašė T. A. patraukti automobilį. Tą dieną trys automobiliai stovėjo gatvėje, o A. J. automobilis buvo kieme. Kai paprašė patraukti A. J. automobilį, jam buvo pasakyta – seni, invalide. Tuo metu ir žmona buvo kieme. Vėliau išėjo L. S. ir pradėjo šūkauti. Aiškino, kad jam seniui visada negerai, kad visada trukdo jų automobiliai. Tada jis dar susistumdė su ja, o L. S. norėjo pilti jam vandenį iš kibiro. Tada T. A. paskambino A. J. ir liepė grįžti. Netrukus prisistatė pareigūnai, o dar vėliau atvyko ekspertai. A. J. automobilis buvo raudonas ir jis atkreipė dėmesį, kad jis jau gatvėje stovėjo įlenktas. Čia viskas specialiai, dėl konflikto apkalbama. Kol nebuvo T. A. viskas buvo gerai, visi sutarė. Jis ne kartą sakė, kad vyrai susirastų patalpas ir dirbtų. A. J. pateiktoje sąmatoje nurodyta labai didelė suma, o jo pateikta sąmata padaryta pagal automobilio nuotrauką. Jis sąmatą padarė dėl kainos nustatymo. Jis įvykio metu buvo blaivus.

Nukentėjusysis A. J. teisme parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. dirbo popietinėje pamainoje, kai paskambino T. A. Paskambinęs T. A. pasakė, kad V. S. įspyrė į automobilį ir kad jis atvažiuotų pažiūrėti. T. A. yra jo pusbrolis, o L. S. pusbrolio mergina. Kai atvyko pažiūrėti automobilio, kieme buvo V. S., T. A., L. S. ir G. S.. Nuvykęs rado prastai nusiteikusį V. S., kuris viską neigė. Jis apžiūrėjo automobilį ir klausė V. S.: „ką darom“. V. S. sakė, kad jis nespyrė. Liudytojai į pokalbį nesikišo, o ar girdėjo, ar ne, nežino. Jis savo automobilį paliko gatvėje, o raktelius paliko L. S. ir T. A. dėl to, kad jei trukdys, patrauktų. Raktelius buvo padėjęs ant stalo. Kokiu tikslu automobilis buvo įvarytas į kiemą, nežino. Kas juo važiavo, neklausė. Su V. S. nekonfliktavo iki to įvykio. Automobilį paliko tvarkingą, grįžęs rado jį kieme ir įlenktu sparnu. Kai atvyko policija, V. S. buvo piktai nusiteikęs. Kol laukė kriminalistų, V. S. jį visaip provokavo. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Nori, kad automobilis būtų toks koks buvo. Taip pat, kad atlygintų 2000 Lt moralinę žalą. Moralinę žalą patyrė, nes dėl įvykio daug nervinosi, išėjo iš darbo dėl sveikatos problemų. Tos problemos atsirado dėl to įvykio. Turtinę žalą sudaro pateikta sąmata. Sparnas - vientisa detalė, jo nusukti negalima. Sparną reikia lyginti ir dažyti aplink kelias detales, kad susivienodintų spalva. Koks autoservisas remontuos nėra skirtumo, svarbu, kad automobilis butų suremontuotas. Dabar automobilis yra toks, koks buvo po įvykio. Nieko su juo nebuvo daroma. Kaip atrodė automobilis iki to įvykio, nuotraukų turi, tik jos namuose ir jos darytos gegužės mėnesį. Byloje pateiktos nuotraukos po įvykio, kai automobilis buvo apgadintas. (duomenys neskelbtini) gyvena kelios šeimos. Kiemas gali būti bendras.

Liudytoja L. S. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jos vaikino pusbrolis, o kaltinamasis V. S. - dėdė. Tą dieną T. A. tvarkė automobilį, o ji buvo kambaryje. Prie T. A. stovėjo dėdė ir jo žmona G. S. Nuėjusi paklausė, kas darosi. Dėdė buvo išgėręs ir ji pasakė, kad su išgėrusiu nekalbės. Tada jis nuėjo ir atsisėdo ant suolelio. Sėdėdamas burnojo, bet po kiek laiko pakilo ir dideliais žingsniais pasileido eiti tiesiai prie A. J. automobilio ir spyrė į jį. Automobilį į kiemą įvarė T. A.. Ji gyvena ten 25 metus ir žino, kada dėdė būna girtas, kada ne, o tą dieną jis tikrai buvo girtas. Jų kiemas su dėde yra bendras. Dėdė reiškė pretenzijas dėl gatvėje stovinčio draugo automobilio ir buvo nusiteikęs agresyviai. Gal truputį svirduliavo. Ji stovėjo gatvėje, kai dėdė įspyrė į automobilį ir puikiai matė spyrį. V. S. spyrė iš dešinės kojos į galinį sparną, į vietą kur baigiasi durelės ir prasideda sparnas. Važiuojamoji dalis nebuvo užstatyta, automobilio priekis buvo kieme. T. A. buvo 2-3 metrai nuo jos, prie automobilio, jai iš dešinės pusės. Ją nustebino dėdės elgesys. Iš pradžių jis liepė traukti "triperį į šalį. Kai pamatė smūgį į automobilį, ji T. A. pasakė: „žiūrėk, įspyrė į automobilį“. Apie automobilius nelabai ką išmano, bet kur įlenkta, kur ne, tai supranta. Matėsi žymės ir žemių buvo. Prieš tai automobilis buvo tvarkingas. Ji matė, kaip draugas įvažiavo ir niekur jo nubrėžti negalėjo. Ji akivaizdžiai matė, kaip dėdė spyrė. Ji girdėjo ir garsą nuo smūgio į automobilį. Tada iškvietė policiją, o A. J. paskambino T. A.. Iš pradžių atvyko policija, po to kriminalistai. Kai atvyko A. J., kilo sumaištis, ji nelabai suprato, ar dėdė norėjo tartis, ar ne. Santykiai su dėde buvo neutralūs, nei labai bendravo, nei pykosi. Į teismą atvyko automobiliu kartu su draugu.

Liudytojas T. A. teisme parodė, kad A. J. yra jo pusbrolis, o V. S. kaimynas. Rugpjūčio pradžioje, kiek prisimena, vakare jis tvarkė automobilį ir matė, kaip nuo gatvės atėjo V. S., kuris truputį svirduliavo, nes buvo išgėręs. Kvapo neužuodė, bet V. S. kalba buvo nerišli. V. S. priėjęs pareiškė jam, kad patrauktų automobilį. Jis į tai nekreipė dėmesio. Vėliau atėjo G. S., kuri norėjo parvesti vyrą į namus. Ji paėmė jam už rankos, bet V. S. pradėjo muistytis. Atėjo L. S. ir jie kažką kalbėjosi, bet jis nesigilino. Tada V. S. nuėjo ir atsisėdo kieme ant suoliuko, bet po kelių minučių greitu ėjimu priėjo prie pusbrolio automobilio. L. S. jam sušuko, kad dėdė įspyrė į automobilį. Jis paties spyrio nematė, tik matė judesį koja. L. S. stovėjo šalia, kokių 2 metrų atstumu. Ji buvo atsisukusi į kiemą. Judesį pamatė, nes tuo momentu žiūrėjo į ją. Skardos žvangesio negirdėjo. Iš kūno padėties suprato, kad V. S. spyrė į automobilį. Įlenkime buvo žvyro. Tada iškvietė policiją. Konfliktas prasidėjo iš nieko, dėl automobilio. Jis mokėsi transporto specialybės, bet pagal specialybę nedirba. Automobiliui įlenkimas padarytas labai didelis - 3-4 kumščių dydžio, bet jis nesupranta dėl ko V. S. taip padarė. A. J. automobilis buvo paliktas gatvėje ir prieš įvykį buvo visas perdažytas naujai. Į kiemą A. J. automobilį jis įvarė apie 15 valandą. Kai plovė automobilį, jokio įlenkimo nebuvo. Atvykęs A. J. su V. S. kalbėjosi, lyg, kad nuostolius kompensuotų, tačiau V. S. nenorėjo tartis. Konkrečiai ką kalbėjo, negalėjo pasakyti. Policijos pareigūnai patarė tartis gražiuoju. Įvažiavimo į kiemą vartai platūs. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2003 m. Patirties turi ir įvažiuojant užkliūti negalėjo. Kaip jis važiavo su A. J. automobiliu į kiemą, nežino, ar kas matė. Kieme taip pat buvo ir G. S. bei L. S.. Jis gyvena Vilniuje, o į teismą atvyko su drauge automobiliu, už kurą mokėjo abu perpus.

Liudytoja G. S. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, o A. J. kiek žino yra T. A. pusbrolis. Ji grįžo iš miesto į namus apie 18 val. T. A. remontavo automobilį. Savaitę raudonas A. J. automobilis stovėjo gatvėje, paskui su juo užstatė pravažiavimą, nes ji su vyru norėjo važiuoti į parduotuvę. Tada vyras paprašė iš pradžių T. A., po to L. S. patraukti automobilį, bet L. S. pradėjo klykti. Ji buvo kieme, o L. kambaryje. Išėjusi į lauką L. S. purtė V. S. ir paėmusi kibirą vandens, jį laistė. Tada T. A. paskambino A. J. ir pasakė, kad grįžtų. Po to atvažiavo policija ir ekspertai bei paklausė, kaip jie nesugeba išvažiuoti iš kiemo. Kai grįžo apie 18 val., kur tuo metu buvo vyras, nežino. Niekas į automobilį nespyrė. Dėl ko atvyko policija, nežino. Konflikto metu kieme buvo L. S., V. S. ir ji. Kieme T. A. nebuvo, T. A. buvo išvažiavęs. Kas įlenkė automobilį, nežino. Konfliktą matė, bet kas spyrė, nematė, bet jos vyras tai tikrai nespyrė. Ar automobilis buvo įlenktas ar ne, nežinojo. L. S. susistumdė su jos vyru, o visas konfliktas prasidėjo, kai L. S. išėjo iš namo. Ji visada ją įžeidinėja, vadina negražiais žodžiais. Viskas buvo labai gerai, kol neatsirado T. A., kuris pradėjo remontuoti automobilius. Kai išvažiavo ekspertai buvo jau po 21 val.

V. S. kaltę patvirtina ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš UAB „Igtisa“ gauto rašto matyti, kad automobilio „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata yra 1237,19 Lt, o sąmatos sudarymo kaina 100 Lt (b.l. 9-12).

Automobilio „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukomis (b.l. 13-14), iš kurių matyti automobilio įlenkimas.

Iš 2011-08-01 protokolo-pareiškimo matyti, kad A. J. pranešė apie V. S. nusikalstamą veiką, automobilio įlenkimą (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) 0111000463911, b.l. 2).

Iš 2011-08-04 patikslinto protokolo-pareiškimo matyti, kad A. J. patikslino, kad V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 0111000463911, b.l. 3).

Fotolentele, iš kurios matyti automobilio įlenkimas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 0111000463911, b.l. 4).

Iš 2011-08-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 0111000463911 matyti, kad ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 187 str. 1 d., 187 str. 3 d. atsisakyta pradėti, nes tai yra privataus kaltinimo byla (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 0111000463911, b.l. 12).

Fotonuotraukomis, iš kurių matyti automobilio įlenkimas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 0111000463911, b.l. 13-14).

Iš UAB „Naujasis autoservisas“ rašto matyti, kad automobilio „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata yra 544,80 Lt, o automobilio defektavimo kaina 50 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad automobilis „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė nukentėjusiajam A. J.. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad V. S. sugadino A. J. priklausantį automobilį jį įlenkdamas.

Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiojo automobilio neįlenkė, matė, kad automobilis gatvėje stovėjo jau įlenktas, vertindamas šiuos parodymus kaip kaltinamojo gynybinę versiją, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir remiasi nuosekliais ir detalizuotais nukentėjusiojo bei liudytojų - L. S. ir T. A. parodymais. Liudytoja L. S. teisme parodė, kad akivaizdžiai matė, kaip V. S. dešine koja spyrė į automobilio galinį sparną ir girdėjo smūgio garsą bei tuo metu ji garsiai šūktelėjo T. A., kad V. S. įspyrė į automobilį. Ji parodė, kad prieš tai automobilis buvo tvarkingas ir ji matė, kaip draugas įvažiavo į kiemą ir niekur jo nubrėžti negalėjo. T. A. nors ir nurodė, kad paties spyrio nematė, tačiau nurodė, kad matė judesį, nes tuo momentu žiūrėjo į L. S. ir iš V. S. kūno padėties suprato, kad V. S. spyrė į automobilį, be to automobilio įlenkime buvo žvyro žymės, kurios galėjo likti nuo V. S. bato. Be to, jis nurodė, kad įvarydamas į kiemą automobilį niekur užkliūti negalėjo ir kad automobilis iki to įvykio buvo be įlinkimų. Be to, teismas atmeta ir nesiremia liudytojos G. S. parodymais, kad kas įlenkė automobilį, nežino, bet V. S. nespyrė, vertindamas šiuos jos duotus parodymus kaip nepatikimus. Liudytoja G. S. yra kaltinamojo V. S. žmona, todėl, teismo nuomone, ji yra asmuo suinteresuotas bylos baigtimi, dėl ko jos parodymai negali būti vertinami kaip pakankamai objektyvūs dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, abejonių dėl jos parodymų patikimumo kelia ir tai, kad pati liudytoja G. S., nurodė, kad konfliktą matė, bet kas spyrė, nematė, nors ir nurodė, kad ne jos vyras. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats kaltinamasis buvo supykęs dėl to, kad automobilis „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo kieme ir trukdė jam išvažiuoti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja G. S., nurodydama, kad automobilis užstojo pravažiavimą, dėl ko ji su vyru negalėjo nuvažiuoti į parduotuvę ir kilo konfliktas. Bylos aplinkybės rodo, kad tuoj po automobilio įlenkimo buvo pranešta policijai, kad ji užfiksuotų, jog padaryta nusikalstama veika.

Iš kaltinimo dėl automobilio įlenkimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis „keletą kartų“ spirdamas koja į A. J. automobilį M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlenkė kairės pusės galinį sparną ir tuo sugadino svetimą turtą. Išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kad kaltinamasis į automobilį spyrė tik vieną kartą, todėl iš pateikto V. S. veikos faktinių aplinkybių aprašymo šalintina tai, kad V. S. į automobilį spyrė „keletą kartų“.

Įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas nustatė, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai visiškai įrodo kaltinamojo kaltę, yra objektyvūs, atitinkantys bei papildantys vieni kitus, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 1 d.

V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę V. S., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. V. S. nusikalto būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, būdamas iš dalies darbingas, darbingumas 35 procentai, VšĮ Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centre pacientų registre įrašytas, apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai, esant šioms aplinkybėms jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas V. S. skiria laisvės apribojimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1337,19 Lt turtinės žalos atlyginimo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, tačiau byloje yra dvi automobilio „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmatos. Iš UAB „Igtisa“ gauto rašto matyti, kad automobilio „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata yra 1237,19 Lt, o sąmatos sudarymo kaina 100 Lt (b.l. 9-12), o iš UAB „Naujasis autoservisas“ rašto matyti, kad automobilio „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata yra 544,80 Lt, o automobilio defektavimo kaina 50 Lt. Šios aplinkybės rodo, kad civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, todėl A. J. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos priteisimo iš V. S. civilinio proceso tvarka.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. J. teisme papildomai prašė atlyginti 205,33 Lt patirtą turtinę žalą, bei pateikė Lukoil degalinės kuro pirkimo kvitą Nr. 160429/303, nurodydamas, kad liudytojai - T. A. ir L. S. į teismo posėdį atvyko iš Vilniaus, todėl prašė atlyginti jų patirtas kelionės išlaidas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normos numato, kad liudytojui proceso išlaidos išmokamos pagal pateiktą rašytinį išlaidas patyrusio asmens ar jo įgalioto asmens prašymą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad už kurą sumokėjo pats liudytojas T. A., o ne nukentėjusysis A. J., tai rodo, kad nukentėjusysis A. J. 205,33 Lt turtinės žalos nepatyrė, todėl A. J. prašymas atlyginti 205,33 Lt patirtą turtinę žalą netenkintinas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo padarytos veikos nepatyrė negalavimų, nesikreipė į medikus, teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jo išgyvenimus, stresą ar nemigą. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jam gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo pareikštas 2000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti netenkintinas.

Nukentėjusiojo A. J. išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., 105 str. 3 d. nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomos. 2011 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderyje Nr. 979381 nurodyta, kad A. J. 500 litų sumokėjo advokatui Vitalijui Metelicai, todėl A. J. patirtos išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti, t.y. 500 litų, priteistinos iš kaltinamojo V. S..

Daiktinis įrodymas - Lukoil degalinės kuro pirkimo kvitas Nr. 160429/303, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 3 d., 6 d. 1 p., įpareigoti jį būti savo namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. J. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos priteisimo iš V. S. civilinio proceso tvarka.

A. J. prašymo atlyginti 205,33 Lt patirtą turtinę žalą dėl liudytojų kelionės išlaidų netenkinti.

A. J. pareikšto civilinio ieškinio dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Nukentėjusiojo A. J. 500 litų patirtas išlaidas gynėjo pagalbai apmokėti priteisti iš kaltinamojo V. S.

Daiktinį įrodymą - Lukoil degalinės kuro pirkimo kvitą Nr. 160429/303, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.