Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-1118-827/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
T-1118-827/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Advokatai
Adelvinas Švedas
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1118-827/2019Teisminio proceso 1-10-1-00637-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.14.;2.10.;2.10.12. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,

sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – Ž. L., ir jo gynėjui advokatui Adelvinui Švedui, šeimos nariui J. L., VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ atstovei J. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo Ž. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tikslingumo ir susipažino su bylos medžiaga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi Ž. L., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 309 straipsnio 2 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje bei 309 straipsnio 3 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis. 2016 m. gegužės 6 d. Rokiškio rajono apylinkės tesimo nutartimi Ž. L. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas. 2016 m. lapkričio 9 d. Rokiškio rajono apylinkės tesimo nutartimi Ž. L. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d., 2018 m. sausio 22 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d. bei 2019 m. kovo 15 d. nutartimis priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas Ž. L. atžvilgiu pratęstas.

2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas Vilniaus savivaldybės VšĮ VšĮ Karoliniškių poliklinikos psichikos sveikatos centro teikimas dėl taikomos priverstinio medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo. Teikime nurodoma, kad stebėjimo laikotarpiu Ž. L. reguliariai lankėsi VšĮ Karoliniškių poliklinikos psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą, naudojo paskirtą medikamentinį gydymą, bendradarbiavo su psichikos sveikatos centro personalu, reguliariai palaikė ryšį su socialine darbuotoja. Pacientas režimo nepažeidinėjo, pareigingai vykdė psichikos sveikatos centro nurodymus, konfliktų nebuvo, elgesio sutrikimų, agresijos neužfiksuota. Ž. L. socialinė padėtis stebėjimo laikotarpiu išliko stabili: pacientas gyvena su motina, kuri juo rūpinasi, paciento teigimu, tarpusavio santykiai geri. Pacientui nustatytas 45 procentų darbingumo lygis iki 2019 m. rugsėjo 14 d., šiuo metu tvarkomi dokumentai dėl darbingumo lygio pratęsimo. Ž. L. siunčiamas į VšĮ Karoliniškių poliklinikos psichikos sveikatos centro dienos stacionarą palaikomajam gydymui. Teikime taip pat nurodoma, kad visą stebėjimo laikotarpį paciento psichinė būklė išliko stabili, išorinis elgesys teisingas, kontaktas formalus, nuotaika lygi, emocijos priblėsę. Pacientas epizodiškai jaučia nerimą, įtampą, nemotyvuotą baimę. Truputį sulėtėjęs, bendrauja noriai, prasmingai. Ūmios psichozės reiškinių nestebėta. Gydymą toleruoja gerai, laikosi rekomendacijų. Agresyvumo, polinkio pavojingai veiklai aplinkinių atžvilgiu šiuo metu nestebima. 2019 m. rugsėjo 12 d. priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertimo akte Nr. 81 nurodyta, kad atsižvelgiant į paciento Ž. L. psichikos būseną, tikslinga pratęsti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės asmens sveikatos priežiūros sąlygomis.

VšĮ Karoliniškių poliklinikos atstovė psichiatrė J. R. teismo posėdžio metu teikimą palaikė, papildomai nurodė, kad pacientas yra pareigingas, gydosi, tačiau periodiškai būna pablogėjimai, šiuo metu jis lanko dienos stacionarą, yra prižiūrimas psichologų, psichiatrų, socialinių darbuotojų, dėl jo susirgimų pratęsinėjama invalidumo grupė. Šiuo metu Ž. L. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Jo susirgimas ((duomenys neskelbtini)) lėtinis, reikia pastovaus stebėjimo ir gydymo, ir gydymas trunka praktiškai visą gyvenimą. Jo būklė nėra pakankamai stabili, nes kartais reikia ir dienos stacionaro bei papildomų priemonių. Dienos stacionaras reikalingas dėl to, nes ten daugiau priežiūros dėl pablogėjusios būsenos. Dienos stacionare Ž. L. lankosi kiekvieną dieną, jam paskiriami psichologai, vyksta užsiėmimai, įvairios terapijos, filmų peržiūra, meno terapija, dalyvauja įvairiose grupėse. Veikla dienos centre paskirstoma pagal užimtumą, pagal sveikatos būseną, ką jis gali padaryti ir kiek sugeba

Ž. L. teismo posėdyje neprieštaravo dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, nes jis lankosi pastoviai pas gydytoją, nes jam reikalingi vaistai. Savo sveikatos būseną vertina kaip stabilią, gali bendrauti su žmonėmis, įgyti amatą, dirba su pameistriu.

Šeimos narys J. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog problemų kol sūnus geria vaistus nėra, reguliariai lankosi poliklinikoje, tačiau yra nuotaikų svyravimai, jis bijo depresijos, todėl vartoja vaistus.

Prokuroras teismo posėdyje teikimą palaikė, nurodė, kad Ž. L. būklė dar nėra stabili, gydosi dienos stacionare, todėl siūlė pratęsti Ž. L. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Advokatas A. Švedas nurodė, kad sutinka su gydymo įstaigos atstovės išsakyta nuomone, kad Ž. L. reikalingas kompleksinis gydymas, o esant reikalui ir gydymas dienos stacionare, kad jis stengiasi įgyti amatą, truputį dirba, todėl neprieštaravo dėl medicinos priemonių taikymo pratęsimo Ž. L..

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Įvertinus byloje esančius duomenis, t.y. VšĮ Karoliniškių poliklinikos psichikos sveikatos centro specialistų komisijos išvadą, teismo posėdžio metu psichiatrės pateiktus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad Ž. L. sveikatos būklė per tą laiką, kai jis stebimas ambulatoriškai ženkliai nepasikeitė, ir nors naudoja jam paskirtą medikamentinį gydymą, laikosi rekomendacijų, šiuo metu jo būklė nėra pakankamai stabili, jis lanko dienos stacionarą. Todėl, įvertinus komisijos išvadoje nurodytus psichikos būklės apibūdinimus, yra rizika, kad netaikant priverstinio gydymo, Ž. L. gali savanoriškai nesigydyti ir jo psichinė būklė pablogėti. Atsižvelgiant į Ž. L. psichikos būseną, kad jam būtinas palaikomasis gydymas, tikslinga pratęsti Ž. L. priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404, 405 straipsniais, 440 straipsniu,

nutaria:

pratęsti Ž. L. priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė