- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-07
- Bylos Nr.
- N-444-294-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutarties D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 22 d. surašė D. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 16.30 val., Vilniaus plente, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį atbuline eiga neįsitikino eismo saugumu ir kliudė gale stovėjusį automobilį, kurį apgadino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 28 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė D. Š. administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.
II.
D. Š. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą pakeisti skiriant jam baudą. Nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tačiau su nutarimu nesutinka. Teigė, jog jokio teisinio pagrindo skirti jam teisės vairuoti atėmimą nebuvo, nes alkoholiu nepiktnaudžiauja, priklausomybės ligų niekada nesigydė. Pažymėjo, jog jokių rimtų KET pažeidimų iki šiol nebuvo padaręs, dirba komercijos direktoriumi UAB (duomenys neskelbtini), kur jo darbas neatsiejamas nuo transporto priemonės vairavimo, nes vyksta į susitikimus su klientais, į statybos objektus, o netekęs teisės vairuoti - praras darbą. Nurodė, jog pažeidimą padarė dėl neatsargumo, transporto priemonė apgadinta nežymiai. Reiškė nuomonę, jog Institucija skirdama nuobaudą neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. nuoširdų gailestį ir pažeidimo padarymą pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 12 d. nutartimi D. Š. skundą atmetė konstatavęs, jog pastarojo kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio protokolu, eismo įvykio vietos schema, paties asmens prisipažinimu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pripažįsta padarytą pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, kas laikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau KET pažeidimų suvestinės duomenys patvirtina, jog D. Š. turi galiojančių nuobaudų, iš kurių viena skirta už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių ar kitokio turto sugadinimą. Atkreipė dėmesį į tai, jog asmuo teise vairuoti naudojasi 8 metus, tačiau net 11 kartų yra pažeidęs KET, kas rodo, jog asmuo išvadų iš to nedaro. Teismas akcentavo, jog skunde nurodytos aplinkybės (darbo pobūdis, teigiama charakteristika) nesudaro pagrindo švelnesnės nuobaudos taikymui.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartimi, D. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Institucijos nutarimą pakeisti ir vietoj teisės vairuoti atėmimo skirti baudą. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog pažeidimą padarė nepiktybiškai, automobilį apgadino nežymiai. Akcentuoja, jog pažeidimą padarė pažeisdamas būtinojo reikalingumo sąlygas, nes siekė išvengti sunkesnių pasekmių – žmonių sužalojimo, didesnių transporto priemonių sugadinimų. Mano, jog teismas nustatęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailesį – į ją neatsižvelgė. Pažymi, jog teismo nurodyta aplinkybė – per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas – negali būti pripažinta sunkinančia, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr.N12-657-04 yra išaiškinęs, jog tos pačios aplinkybės negali sunkinti atsakomybės ir kartu būti pagrindu taikyti specialią sankciją.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti palaikydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Pažymi, jog už ankstesnius pažeidimus apeliantui skirtos baudos jo elgesio neveikė, todėl teisės vairuoti atėmimas šiuo atveju apsaugos visuomenę nuo naujų D. Š. daromų KET pažeidimų ir darys realų poveikį jo elgesiui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog D. Š. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai.
ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija yra alternatyvi, t. y. numato, jog dispozicijoje išdėstytos veikos padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.). Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apeliantui skirta griežtesnė alternatyvi nuobauda – specialiosios teisės atėmimas, nustačius atsakomybę sunkinančią (pakartotinumas) aplinkybę. D. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog nors ir padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, jo atžvilgiu negalėjo būti nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pakartotinumas. Šiuo atveju apeliantas neteisus, nes pakartotinumas kaip sunkinanti aplinkybė netaikoma tai atvejais, kai pažeidimų visuma turi įtakos skiriant nuobaudą už paskutinį pažeidimą, t. y. padaryti pažeidimai yra kvalifikuojantis veikos požymis, kas ir buvo išaiškinta apelianto cituojamoje byloje, o šiuo atveju to nėra.
Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas sistemingai pažeidinėja KET. Iš pateiktos KET pažeidimų suvestinės (b. l. 24-27) matyti, jog vien tik per penkis 2007 m. mėnesius asmuo antrą kartą padaro analogišką pažeidimą ir ketvirtą kartą pažeidžia KET, dėl ko jam visiškai pagrįsta parinkta griežtesnė alternatyvi sankcija. Padarytas pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes eismo įvykis padarytas mieste ir tokiu metu (16.30 val.), kai eismas ypatingai intensyvus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuoširdus gailestis), darbo pobūdis, teigiama charakteristika – nesudaro pagrindo nuobaudos keitimui. Pažymėtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Apeliantas teigia, jog teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti, tačiau iš pateiktos į bylą darbo sutarties matyti, jog pastarasis dirba bendrovės komercijos direktoriumi, taigi vairavimas nėra tiesioginė jo darbo funkcija, o tai, kad tokios teisės netekus kils neigiamos pasekmės ir yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir nuosekliai laikosi tokios praktikos), jog asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo.
Dėl apelianto teikiamo paaiškinimo, jog eismo įvykį sukėlė peržengdamas būtinojo reikalingumo ribas pasakytina, jog byloje esanti paties apelianto pabraižyta eismo įvykio schema neleidžia daryti išvados, jog buvo veikta būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantui nuobauda parinkta atsižvelgus į visas reikšmingas jos individualizavimui aplinkybes, todėl ji pripažintina tinkama ir efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.