Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-05-20 · Civilinė byla Nr. 2S-378-372/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-27Šiaulių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-20
Bylos Nr.
2S-378-372/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04287-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
D. Č.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas J. Stubrys Civilinė byla Nr. 2S-378-372/2013
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04287-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 128.11; 129.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolio ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. Č. pateikė antstoliui T. U. skundą, prašydamas panaikinti paskelbimą apie varžytynes, atšaukti varžytynes ir nustatyti realią nekilnojamojo turto kainą.

Antstolis T. U. pareiškėjo skundą atmetė ir skundą su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą atmetė. Sprendė, kad antstolis tinkamai vykdė pradinius procesinius veiksmus, susijusius su skolininko turto vertės nustatymu. Nurodė, kad skolininkas per 5 dienas nepareiškė prieštaravimų antstoliui dėl 2012-06-05 antstolio pranešime dėl varžytynių paskelbimo nurodytos 48000 Lt turto vertės. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, jog turto arešto akte nurodyta parduodamo varžytynėse turto vertė neatitinka tikrosios šio turto vertės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) D. Č. prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirajame skunde teigiama, kad žemės sklypų vertė pastaruoju metu padidėjo. Tvirtinama, kad antstolis netinkamai informavo apeliantą apie jo priimtus patvarkymus, ir taip pažeidė procesines teisės normas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo kreiptis į LR Konstitucinį Teismą.

Atsiliepimas

Atsiliepdamas į apelianto atskirąjį skundą, išieškotojas AS „Reverta“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad įkeisto turto savininkė nepareiškė prieštaravimų dėl nekilnojamojo turto įkainojimo. Nurodoma, kad patvarkymas apie varžytynes buvo išsiųstas apeliantui ir įkeisto turto savininkei. Pabrėžiama, kad apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių žemės sklypo rinkos vertės padidėjimą.

Atsiliepdamas į apelianto atskirąjį skundą, antstolis T. U. prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog būtų galima suabejoti turto vertinimo ekspertų nustatyta kaina. Pabrėžia, kad skolininkas ne kartą lankėsi antstolio kontoroje ir registruota pašto korespondencija buvo informuotas apie antstolio atliekamus procesinius veiksmus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (pareiškėjo) D. Č. atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, kad apelianto prašymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra nemotyvuotas. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde.

Pagal CPK 681 straipsnio nuostatas areštuoto skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą ir arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal CPK nuostatas vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artimai esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo metu užtikrina ir galimybė išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, ir antstolio pareiga į ją atsižvelgti. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 straipsnio 1 dalies nuostatos vykdymo proceso šalims suteikia teisę pareikšti ekspertui nušalinimą, o pagal minėto straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jiems prašant antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas nepareiškė ekspertei nušalinimo ir nepateikė antstoliui prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų.

Teismas pažymi, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Nors apeliantas skunde kelia klausimą dėl, jo manymu, neteisingo turto (žemės ūkio paskirties žemės sklypo) įvertinimo, apeliantas nepateikė teismui jokių duomenų, paneigiančių 2012-02-03 UAB „Ober-Haus“ atlikto turto įvertinimo pagrįstumą ir nustatytą žemės sklypo 60000 Lt rinkos vertę. Pažymėtina, kad minėta vertė viršijo VĮ „Registrų centro“ 2012-01-26 ir 2012-07-24 išrašuose nurodytą 21 775 Lt žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turto įvertinimas, nelemia jo pardavimo kainos, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo žemės sklypo realią kainą. Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2012-07-10 turto pardavimo varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, nors pradinė turto pardavimo kaina siekė 48 000 Lt. Išieškotojas taip pat atsisakė pasiimti neparduotą iš varžytynių žemės sklypą už 48 000 Lt. Akivaizdu, kad apelianto teiginiai dėl žemės sklypo didesnės vertės yra deklaratyvūs ir neįrodyti, o antstoliui, įvertinant prieš tai minėtas aplinkybes, neturėjo kilti abejonių dėl turto įkainojimo objektyvumo ir teisingumo.

Teismas nurodo, kad teismo sprendimo vykdymo metu įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti.

Apelianto skundo teiginiai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nėra šios bylos skundo dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismas nesutinka su apelianto teiginiais dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis, išnagrinėjęs įkeisto turto savininkės ir apelianto skundą, 2012-05-22 patvarkymu atšaukė 2012-05-22 paskelbtas turto pardavimo varžytynes, o apie 2012-07-10 varžytynes apeliantas buvo informuotas tinkamai. Taigi negalima teigti, kad apeliantas nebuvo informuotas apie antstolio atliekamus procesinius veiksmus.

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors apeliantas 2013-05-20 papildomai pateikė teismui pareiškimą dėl išieškotojo ir antstolio atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą ir prie jo pridėjo naujus įrodymus, tačiau apeliantas nepaneigė minėtos medžiagos pateikimo pirmosios instancijos teismui galimybių stokos ir nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui, todėl teismas šių įrodymų nevertina. Šiaulių apygardos teismas taip pat neanalizuoja apelianto pareiškimo teiginių, kadangi jie nebuvo nurodyti skunde ir jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Esant šioms aplinkybėms, skundas, įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė