Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-06 · Civilinė byla Nr. 2A-964-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-01-07Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-06
Bylos Nr.
2A-964-264/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03813-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
J. Ž.
Ieškovas
V. Ž.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Ričardas Lilas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-964-264-2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03813-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. Ž., atstovaujamo advokato Ričardo Lilo, apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-363-896/2014 pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui J. Ž., institucija teikianti išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametei išlaikymą dukrai E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, bei 1125 Lt išlaikymo įsiskolinimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad dukrą išlaiko ji viena. Su atsakovu negyvena nuo 2013-07-01, nuo šios datos atsakovas išlaikymo dukrai neteikia. Dukros išlaikymui reikia 900 Lt kas mėnesį. Dukra nemokamo maitinimo negauna, nes ieškovė nėra išsituokusi su atsakovu. Ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 1050 Lt, ji nuomojasi būstą, jokio turto neturi. Atsakovas nedirba ir neieško darbo, turi nekilnojamojo turto. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad pagal savo turtinę padėtį gali dukrai teikti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino; priteisė iš J. Ž. nepilnametei dukrai E. Ž. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2013-09-30, iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant V. Ž. uzufrukto teisę į šias lėšas; priteisė iš J. Ž. nepilnametei dukrai E. Ž. materialinio išlaikymo įsiskolinimą 1150 Lt, nustatant V. Ž. uzufrukto teisę į šias lėšas; priteisė iš J. Ž. 73 Lt bylinėjimosi išlaidas V. Ž..

Teismas nustatė, kad E. Ž. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai J. Ž. ir V. Ž.. Ieškovė gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto neturi, iš R. P. A. nuomojasi keturis žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo bei gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini). V. Ž. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki liepos mėn. gavo iš viso 7110,87 Lt darbo užmokesčio, J. Ž. negauna jokių išmokų. Teismas nurodė, kad atsakovas yra priešpensinio amžiaus, tačiau darbingas. Jis uždarbiauja pas ūkininką, vasarą dirba daugiau, o žiemos sezonu tik kelias valandas per savaitę. Pats kito darbo neieško, darbo biržoje neregistruotas. Atsakovas turi dalį sodybos, žemės, tačiau ūkiškai nesiverčia, iš to pajamų negauna. Ieškovės pajamos nedidelės, ji viena nesugeba išlaikyti vaiko. Ieškovė nurodo, kad vaikui reikia skirti 900 Lt išlaikymo per mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nuomojasi būstą, moka nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, kad vaikas eina į šeštą klasę, jo poreikiai auga, yra specialių poreikių, t.y. reikia pirkti akinius, kuriems išlaidos nors ir nedidelės, tačiau būtinos, sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti 450 Lt išlaikymas yra pagrįstas. Atsakovas negali teikti tokio dydžio išlaikymo dėl subjektyvių priežasčių, t.y. pats neieško darbo, nesiverčia ūkiškai. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė su atsakovu derindama taikos sutarties sudarymo galimybes, buvo nurodžiusi, jog sutiktų su 300 Lt išlaikymo dydžiu, tačiau sprendė, kad tokio išlaikymo dydžio nepakaktų vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Atsakovas nuo 2013 m. liepos mėnesio suteikė 200 Lt išlaikymo vaikui, todėl iš jo priteistas išlaikymo įsiskolinimas už tris mėnesius, įvertinant suteikto išlaikymo sumą, iš viso 1150 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas J. Ž., atstovaujamas advokato Ričardo Lilo, apeliaciniu skundu (b. l. 77-78) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš J. Ž. materialinį išlaikymą E. Ž. po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Apeliantas nurodo, kad niekuomet nevengė išlaikyti savo dukros, ją myli, pasiimu pas save atostogų metu ir savaitgaliais, kai ieškovė leidžia. Kai dukra būna pas apeliantą, jis ją pilnai išlaiko, gimtadienio proga davė 100 Lt. apeliantas neturi darbo, nors jo ieško, tačiau dėl amžiaus ir sveikatos jam nepavyksta rasti pastovaus darbo. Gyvena iš pajamų, kurias gauna iš atsitiktinių darbų pas ūkininkus. Ieškovės pateiktos dukros išlaikymui skirtos išlaidos neatitinka tikrovės, nes gyvenant kartu su ieškove, niekuomet dukros rūbams ir avalynei per mėnesį, pagal šalių gaunamas pajamas, negalėjo ir nebuvo skiriama 200 Lt, o taip pat 100 Lt per mėnesį mokslo ir ugdymo išlaidoms. Atsižvelgiant į turtinę padėtį, apeliantas dukros išlaikymui galėtų skirti ne daugiau kaip po 200,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Atsiliepimas

Ieškovė V. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 87-89) prašo Marijampolės rajono teismo 2014-01-07 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis nevengia išlaikyti nepilnametę dukrą, nes 100 Lt gimtadienio proga duota dovana negali būti vertinama kaip pakankamas materialinis išlaikymas dukrai nuo 2013 m. liepos 1 dienos. Ieškovė niekada netrukdo tėvui bendrauti su dukra, tačiau dukra pas tėvą per mėnesį būna ne daugiau kaip 3 dienas, nes, kai dukra nuvažiuoja pas tėvą, kitą dieną tėvas jau pradeda girtauti, ir ieškovė turi vykti dukrą parsivežti namo. Apeliantas darbo biržoje nėra registruotas ir nepateikė jokių įrodymų iš ko galima būtų daryti išvadą, kad jis ieško darbo. Ieškovei žinoma, kad jis beveik pastoviai dirba pas ūkininką, todėl daro neieško. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, pažymėjo, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Apeliantas yra darbingas ir privalo garbingai vykdyti tėvo pareigą. Apeliantas niekada nepirko ir nesidomėjo kiek kainuoja dukros drabužiai, batai, mokykliniai reikmenys ir kitos išlaidos, todėl jis nežino ir neturi pagrindo teigti, jog gyvenant kartu ieškovė tiek neišleisdavo lėšų dukros išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Apeliaciniu skundu sprendimo dalis, kuria iš apelianto nepilnametei dukrai E. Ž. priteistas materialinio išlaikymo įsiskolinimas 1150 Lt neapskųsta, todėl pasisakoma tik dėl apskųstosios dalies apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių dukters E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo aspektu, kad teismas neteisingai nustatė lėšų sumą, kuri reikalinga užtikrinti būtinus vaiko poreikius, o priteistas išlaikymas iš atsakovo yra neproporcingas jo turtinei padėčiai.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Skundžiamu teismo sprendimu iš apelianto dukrai priteistas išlaikymo dydis – po 450 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant vaiko motinai V. Ž. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise, yra objektyvus ir įrodytas, yra atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus.

Priteistas išlaikymo dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti. Priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nors ir nenurodė konkrečiai vaiko poreikių, tačiau konstatavo, kad minimaliems vaiko poreikiams tenkinti reikia minimalios algos dydžio. Iš ieškovės ieškinyje pateikto vaiko poreikių apskaičiavimo, matyti, kad dukrai išlaikyti kas mėnesį reikalinga 900 Lt. Apeliantas teigdamas, kad ieškovės nurodyta suma vaiko išlaikymui (900 Lt/mėn. vaikui) yra nereali, nepateikė jokių objektyvių įrodymų (skaičiavimų ar pan.) šiam savo teiginiui pagrįsti. Pažymėtina, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad šalims gyvenant kartu vaiko drabužiams nereikėjo 200 Lt, mokyklinėms reikmėms 100 Lt, nėra lemianti.

Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką kiekvieno vaiko poreikiai sudaro pagrindą mokėtinai sumai apskaičiuoti, įvertinat papildomas išlaidas, nes minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi. Pažymėtina, kad nuo 2013-01-01 buvo nustatytas 1000 Lt minimalus mėnesinės algos dydis. Todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, didėjančius jo poreikius, darytina išvada, kad apeliantas nepaneigė ieškovės pozicijos, jog dukros būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalinga 900 Lt/mėn..

Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, sveikas, nors ir vyresnio amžiaus, tačiau darbingas, turi nekilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog yra nepajėgus teikti priteistą išlaikymą dukrai. Tai, kad atsakovas gyvena tik iš atsitiktinių darbų nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis objektyviai negali gauti tiek savo, tiek vaiko interesų užtikrinimą atitinkančias pajamas.

Atsakovas nepateikęs jokių įrodymų apie jo pastangas gauti darbą bei didesnes pajamas, siekia teikti vaikui išlaikymą po 200 Lt per mėnesį, neatitinka minimalių vaiko poreikių, protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principų, nes visuotinai žinoma aplinkybė, kad tėvai turi teikti vaikams išlaikymą dėl būtiniausių poreikių tenkinimo (CPK 182 str. 1 p.).

Pažymėtina, kad vaikas gyvena kartu su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Abiem tėvams tenka pareiga aprūpinti vaikus gyvenamuoju plotu, todėl apelianto argumentas, kad jis savaitgaliais pasiima dukrą ir ja rūpinasi yra nepakankamas ir nesudaro pagrindo priteisto išlaikymo dydžio sumažinimui.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas procesinių bei materialinių teisės normų nepažeidė, todėl sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš priešingos šalies (ieškovės) valstybei nepriteistinos apeliantui teiktos antrinės teisinės pagalbos ir kitos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b. l. 85) (CPK 83 str., 96, 99 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė