Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-30 · Administracinė byla Nr. I-448-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
I-448-764/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. J., J. J.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-448-764/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03111-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,dalyvaujant pareiškėjai A. J. ir jos atstovei advokatei I. M.,liudytojai E. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. J. ir A. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai J. J. ir A. J. kreipėsi į teismą su skundu prašydami: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. S-177(7-127/2017) ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. S-176(7-126/2017); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5)FR0682-189 ir 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5)FR0682-190.

Pareiškėjai su priimtais sprendimais nesutinka ir nurodo, kad mokesčių administratorius netinkamai nustatė šeimos sukauptą grynųjų pinigų likutį ir nustatydamas grynųjų pinigų sumą nepagrįstai rėmėsi A. J. paaiškinimais, o ne objektyviais duomenimis.

Skunde teigiama, kad atsakovė nepagrįstai patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjai 2010-2012 m. naudojosi atidaryta banko sąskaita Lichtenšteino banke ir pažymi, kad iš Lichtenšteino sąskaitos į E. D. ir J. I. sąskaitas pervesti pinigai priklausė Rusijos piliečiui J. Z., o ne pareiškėjams. Skunde akcentuojama, kad E. D. grąžintos lėšos faktiškai turėtų būti vertinamos kaip UAB „Magneta Cargo“ grąžintos lėšos minėtam Rusijos piliečiui J. Z. ir šis pinigų judėjimas nesusijęs su pareiškėjų asmeninėmis pajamomis ir išlaidų balanso nustatymu.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, kad sprendime nepagrįstai remiamasi nepasibaigusiais E. D. ir J. I. mokestiniais ginčais, nes mokesčių administratorius savo sprendime negali remtis tokiais motyvais, kurie dar nėra galutinai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir turėjo būti svarstoma dėl pareiškėjų nagrinėjamos bylos sustabdymo. Skunde pažymima, kad klausimo dėl sustabdymo taip pat nesprendė ir Mokestinių ginčų komisija. Atsižvelgus į tai, pareiškėjai mano, kad skundžiami sprendimai naikintini, o skundas tenkintinas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėja A. J. ir jos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundą prašė tenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjų skundu nesutinka ir nurodo, kad mokestinė prievolė pareiškėjams atsirado todėl, kad patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, o pareiškėjai ginčo laikotarpiu gavo papildomų pajamų, kurių nedeklaravo teisės aktų nustatyta tvarka ir nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė, skaičiuodama mokestinę prievolę, taikė pareiškėjams palankesnį skaičiavimą, taip pat vadovavosi pačios A. J. pateiktais paaiškinimais apie turimas grynų pinigų lėšas, nes būtent pareiškėjai disponuoja tikslia informacija dėl turimos sumos dydžio.

Atsakovė taip pat laiko nepagrįstais pareiškėjų argumentus dėl iš Lichtenšteino sąskaitos į E. D. ir J. I. sąskaitas pervestų pinigų ir nurodo, kad piniginės lėšos, pervestos minėtiems asmenims, nebuvo įvertintos įregistruojant mokestinę prievolę pareiškėjams ir neturi įtakos jos dydžiui, tai taip pat pažymėjo ir Mokestinių ginčų komisija.

Atsiliepimas

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog iš Lichtenšteino sąskaitos į E. D. ir J. I. sąskaitas pervesti pinigai priklausė Rusijos piliečiui J. Z., o ne pareiškėjams. Atsakovė pažymi, kad visi pateikti duomenys patvirtina, jog iš J. J. sąskaitos, esančios Lichtenšteino banke, 2010-2011 m. pervesti pinigai priklausė E. D. ir 2010-2012 m. pervestos piniginės lėšos priklausė J. I..

Atsakovė mano, kad pareiškėjai nepagrįstai prašo visas išmokėtas lėšas pagal avansines apyskaitas laikyti ne A. J. asmeninėmis lėšomis, o UAB „Magneta Cargo“ lėšomis. Atsakovės teigimu, taip pat laikytini nepagrįstais skundo argumentai, kad A. J., siekdama skubiai atsiskaityti su klientais, skolindavosi pinigų iš sesers E. D., kuri disponavo Rusijos piliečio grynais pinigais. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių paskolinius santykius ar duomenų, kad paskolintos lėšos būdavo grąžinamos, taip pat akcentuoja, kad A. J., atsiskaitant su klientais, visi atsiskaitymai buvo jos asmeniniu vardu, o ne bendrovės

UAB „Magneta Cargo“ vardu, todėl manytina, kad pagrįstai pervestos lėšos klientams laikytinos pareiškėjos asmeninėmis lėšomis.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime pasisakydama dėl ginčo nagrinėjimo sustabdymo, pažymėjo, jog A. J. iš E. D. gautos lėšos tą pačią dieną buvo įneštos į bendrovę arba panaudojamos bendrovės reikmėms, o iš bendrovės gauti pinigai tą pačią dieną buvo grąžinami E. D., todėl šios pinigų sumos neįtakojo sutuoktinių pajamų – išlaidų balanso. Atsižvelgus į tai, pagrindo stabdyti ginčo nagrinėjimą taip pat nebuvo. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, Valstybinė mokesčių inspekcija mano, kad mokestinę prievolę įregistravo teisėtai bei pagrįstai, todėl prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šaliai pranešta tinkamai.

Liudytoja E. D. teismo posėdyje paaiškino, kad visos piniginės lėšos į J. J. banko sąskaitą buvo įneštos jam nežinant, UAB „Magneta Cargo“ vardu, kaip bendrovės apyvartinės lėšos. Pinigų suma buvo derinama su A. J. ir pinigų savininku, - Rusijos piliečiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. S-177(7-127/2017) ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. S-176(7-126/2017) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-189 ir 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-190 teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Mokesčių administratorius 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-190 patvirtino 2017 m. kovo 20 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-105, kuriuo A. J. nurodyta sumokėti į biudžetą 2 424,12 Eur GPM, 501 Eur GPM delspinigių ir 242 Eur GPM baudą.

Atsakovė taip pat 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-189 patvirtino 2017 m. kovo 20 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-106, kuriuo J. J. nurodyta sumokėti į biudžetą 2 279,31 Eur GPM, 466 Eur GPM delspinigių ir 228 Eur GPM baudą.

Mokesčių administratoriaus vykdyto patikrinimo metu įvertino pareiškėjos A. J. 2016 m. vasario 3 d. paaiškinime Nr. 42-1871 pateiktus duomenis, kuriame nurodyta, kad pareiškėjų apytikslis šeimos grynųjų pinigų likutis 2010 m. sausio 1 d. (tikrinto laikotarpio pradžioje) sudarė 25 000 Lt, kuris buvo sukauptas per 2006-2009 m. laikotarpį iš gauto darbo užmokesčio, todėl atsakovė, patikrinimo metu, apskaičiuodama Pareiškėjos šeimos pajamų-išlaidų balansą, rėmėsi būtent pareiškėjos nurodytu grynųjų pinigų likučiu 2010 m. sausio 1 d.

Patikrinimo metu, mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjų pajamos laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 394 610,44 Lt, išlaidos - 334 905,66 Lt, todėl sutuoktiniai tikrinamojo laikotarpio pradžioje galėjo turėti A. J. paaiškinime nurodytą 25 000 Lt grynųjų pinigų likutį. Priimtuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad sutuoktiniai gavo 394 610,44 Lt pajamas ir patyrė 368 955,94 Lt išlaidas (2006 m. A. J. išlaidos sudarė 7 399,62 Lt, J. J. - 3 785,24 Lt, 2007 m. - atitinkamai 6 589,29 Lt ir 12 590,76 Lt, 2008 m. - 7 941,02 Lt ir 14 494,06 Lt, 2009 m. abu sutuoktiniai išleido 316 155,95 Lt). Tiek Mokestinių ginčų komisija, tiek atsakovė, vertindama pareiškėjų patirtas vartojimo išlaidas, taikė mokėtojams palankesnį skaičiavimą.

Mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „Magneta Cargo“, pareiškėjai A. J. 2013-2014 m. bendrovės reikmėms (atsiskaitymams su tiekėjais) išmokėjo 1 881 228,68 Lt (2013 m. - 735 083 Lt, 2014 m. - 1 146 145,68 Lt). A. J., kaip atskaitingas asmuo, bendrovės reikmėms 2013-2014 m. panaudojo 1 104 048,68 Lt (2013 m. - 649 214,56 Lt, 2014 m. - 454 834,12 Lt) bei į bendrovės banko sąskaitą 2013 m. įnešė asmenines pinigines lėšas, t. y. 777 180 Lt (iš viso 1 881 228,68 Lt).

Taip pat buvo nustatyta, kad A. J. mokestinio patikrinimo metu keitė paaiškinimus dėl į bendrovės sąskaitą įneštų pinigų. Pirmu 2016 m. liepos 27 d. paaiškinimu A. J. teigė, kad visi pinigai (777 180 Lt), įnešti į UAB „Magneta Cargo“ banko sąskaitą, buvo klientų mokėjimai, t. y. avansiniai atsiskaitymai už pervežimo paslaugas, tačiau 2016 m. gruodžio 21 d. paaiškinime A. J. nurodė, kad per 2013 m. įneštus į bendrovės banko sąskaitą pinigus gaudavo iš savo sesers E. D., nes žinojo, kad ji disponuoja Rusijos piliečio pinigais. 2017 m. vasario 15 d. paaiškinime J. J. nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie sutuoktinės sandorius su E. D. ir UAB „Magnetą Cargo“. E. D. 2017 m. vasario 14 d. paaiškinime patvirtino, kad jos sesuo A. J. 2013 m. skolindavosi pinigus UAB „Magneta Cargo“ apyvartinėms lėšoms ir tai buvo trumpalaikės paskolos, kurios buvo labai greitai grąžinamos. E. D. paaiškinime nurodė, kad ji perduodavo seseriai Rusijos piliečio J. Z. pinigus jo leidimu, todėl paskolų santykiai susiklostydavo tarp UAB „Magneta Cargo“ ir J. Z..

Rusų mokesčių administratorius informavo atsakovę, kad J. Z. paneigė ryšius su J. J., E. D. ir J. I. o E. D. mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pastaroji turėjo finansines galimybes ir galėjo skolinti pinigines lėšas A. J. bei konstatavo, kad iš sesers pasiskolintus pinigus A. J. grąžino E. D. tą pačią dieną, kai tik UAB „Magneta Cargo“, jai pagal avansines apyskaitas išmokėdavo pinigus.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.1 papunkčiu, įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, t. y. apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais. Pagal Taisyklių 6.3.3 papunktį, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius atlieka vertinimą. Mokesčių administratorius įvertinimą turi atlikti pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus. Mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis. Mokesčių administratoriaus pasirinkimas priklausys nuo to, kokie duomenys, informacijos šaltiniai turimi ir kuriais naudojantis atliktas vertinimas leistų pasiekti kuo realesnį rezultatą. Siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vieną arba kelis vertinimo metodus bei būdus. Mokesčių administratorius, prireikus, gali taikyti išlaidų metodą.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis, matyti, kad sutuoktinių gautos pajamos 2014 m. buvo 2 132 004,18 Lt, o patirtos išlaidos 2 264 458,82 Lt. Sutuoktinių išlaidos grynaisiais pinigais 104 927,92 Lt viršijo disponuojamas pajamas, t. y. pareiškėjams pritrūko pajamų gryniesiems pinigams į banko sąskaitą įnešti (įnešta suma 129 981,90 Lt, iš kurios apmokėta už nekilnojamojo turto įsigijimą). Teismas pažymi, kad mokesčių administratorius, nustatydamas minėtas aplinkybes, įvertino pareiškėjų banko sąskaitoje esančių pinigų judėjimą, teiktus paaiškinimus, pareiškėjų gautas darbo užmokesčio sumas ir kt., t. y. rėmėsi visais turimais ir galimais informacijos šaltiniais.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalimi, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus paskaičiavimus, o pareiškėjos A. J. pateikti paaiškinimai, priešingai nei teigia pareiškėja, laikytini vienu iš objektyvių duomenų, pagrindžiančių grynųjų pinigų kiekį, kuriuo disponavo pareiškėjai. Pareiškėja skunde taip nurodo argumentus, susijusius su pinigų judėjimu banko sąskaitoje, esančioje Lichtenšteino banke, tačiau pažymėtina, kad J. J. vardu atidarytos sąskaitos Lichtenšteino banke pervestos piniginės lėšos nėra įtrauktos į pareiškėjų šeimos pajamų-išlaidų balansą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo teisės aktų nustatytos pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-147/2011, 2011 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1427/2011). Atsižvelgus į bylos duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų 2014 m. disponuotų 52 463,96 Lt pajamų gavimo šaltinius.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, kad tikrinamuoju mokestiniu laikotarpiu pareiškėjų išlaidos viršijo jų turėtas lėšas bei gautas pajamas, o pareiškėjai nepateikė duomenų, pagrindžiančių disponuojamų pinigų šaltinį, todėl mokesčių administratorius pagrįstai įregistravo mokestinę prievolę. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjų J. J. ir A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė