- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- I-138-662/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Audrius Bakaveckas (pran.), Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Audriaus Bakavecko, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Jūros Marijos Strumskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus 2-iesiems pataisos namams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Č. skundu (b. l. 4-6) prašo teismo panaikinti Vilniaus 2–ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 28-418 „Dėl nuteistojo uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį“ bei priteisti iš atsakovų 20 000 Lt neturtinės žalos. Taip pat Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2008 m. spalio 16 d. pateiktu patikslintu skundu (b. l. 1) A. Č. prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2008 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 1S-2310 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Skunde nurodė, jog saugodamas savo sveikatą ir saugumą, atsisakė gyventi patalpose kartu su rūkančias asmenimis, kurie taip pat jo atžvilgiu elgėsi agresyviai. Dėl iškėlimo į kitas patalpas, pareiškėjas raštu kreipėsi į administraciją, tačiau pataisos namų direktorius 2007 m. gegužės 4 d. nutarimu skyrė nuobaudą – uždaryti į baudos (drausmės)izoliatorių arba karcerį 10 parų. Teigia, kad Vilniaus 2-ujų pataisos namų direktorius, skirdamas nuobaudą tik už tai, kad jis, saugodamas savo sveikatą, atsisakė gyventi kartu su rūkančias asmenimis vienoje patalpoje ir kurie elgėsi agresyviai, pažeidė tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjas teigia, jog Kalėjimų departamentas priimdamas 2008 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 1S-2310 formaliai ir šališkai išnagrinėjo 2007 m. gegužės 6 d. pateiktą skundą dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 28-418, todėl jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skunde paaiškino, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, sielvartavimu, diskomfortu, pažeminimu, stresu, emociniu sukrėtimu, depresija ir bendravimo galimybių sumažėjimu.
Posėdžio metu pareiškėjas prašė tenkinti skundą, jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo ji atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 48-49) paaiškino, jog 2007 m. gegužės 4 d. atlikus tarnybinį tyrimą Nr. 33-89, buvo nustatyta, kad nuteistasis A. Č. bausmę atlikti paskirtuose būriuose atsisakė nepagrįstai bei pats kelia konfliktines situacijas su kitais nuteistaisiais, tikėdamasis pasiekti atskiro jo laikymo kamerų tipo patalpose. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d., už atsisakymą gyventi paskirtame būryje nėra baudžiama tik tuo atveju, kai pataisos įstaigos pareigūnams nurodomos svarbios priežastys, kurių pagrįstumą jie gali patikrinti atlikę tarnybinį tyrimą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei atlikti bausmę paskirtame būryje atsisakoma nenurodant svarbių priežasčių arba abstrakčiai jas minint, tačiau konkrečiai neįvardijant, tai traktuojama kaip drausmės pažeidimas, už kurį gali būti skiriama nuobauda, sukelianti tam tikras teisines pasekmes. Šiuo atveju, A. Č. nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymi, jog Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija veikė tinkamai, vadovaudamasi teisės aktais ir pareiškėjui nepadarė jokios žalos. A. Č. nepateikė įrodymų, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos veiksmai ar priimti sprendimai dėl skunde nurodytų faktų, jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sielvartavimą, diskomfortą bei depresiją.
Teismo posėdžio metų atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo A. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prašo pareiškėjo A. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pateiktame atsiliepime (b. l. 33-35) nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga yra laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3-4 patvirtintos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarkos 2 p. nustatyta nuteistųjų prievolė gyventi tik administracijos paskirtoje vietoje. Kalėjimų departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą nusprendė, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 28-418 A. Č. paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta. Paaiškino, kad Kalėjimo departamentas į pareiškėjo 2008 m. gegužės 6 d. skundą atsakė laiku, šį atsakymą pagrindė galiojančiais įstatymais. Mano, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo. Atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta didelė neturtinė žala, nes tokios žalos faktas nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Pateiktame skunde nenurodyta, kuo grindžiamas žalos dydis ir kokiu būdu jis pasireiškė.
Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė pareiškėjo A. Č. skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas 2007-05-04 nutarimu Nr. 39–229 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ uždarė E. Č. į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b. l. 44). Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007-05-04 nutarimu Nr. 28–418 „Dėl nuteistojo uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį“ nutarta nuteistąjį E. Č. uždaryti į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį 10 (dešimčiai) parų, kadangi 2007-05-04 pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, t. y. apie 13.30 val. kategoriškai atsisakė eiti į jam paskirtą būrį, motyvuodamas tuo, kad būtų iškelti iš tos gyvenamosios sekcijos jam nepatinkantys nuteistieji (b. l. 43). Pareiškėjas su skundu 2007-05-06 kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, kuriuo prašė panaikinti anksčiau minėtą Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007-05-04 nutarimą, iš jo gyvenamosios patalpos (Nr. 413) iškelti du nuteistuosius, skirti jam izoliaciją ir laikyti kameros tipo patalpose, kur jam sąlygos gyventi ir dirbti labai geros bei atsiųsti su juo susitikti atsakingą Kalėjimų departamento darbuotoją (b. l. 39–42). Išnagrinėjęs skundą, Kalėjimų departamentas 2008-07-21 sprendime Nr. 1S–2310 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007-05-04 nutarimu Nr. 28–418 nuobauda – uždarymas 10 parų į baudos izoliatorių – paskirta pagrįstai, jos naikinti nėra pagrindo (b. l. 36).
Pagal Lietuvos Respublikos BVK (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX–994 redakcija) 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių bei nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. To paties kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007–01–11 įsakyme Nr. 3–4 „Dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarkos patvirtinimo“ įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos, gyventi (miegoti) tik administracijos paskirtoje vietoje, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama be atskiro pataisos namų administracijos leidimo, paskyros į darbą ar patvirtinto grafiko lankytis vietose, kuriose jisai negyvena ar nedirba.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-04-24 buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo F. J. tarnybinis pranešimas Nr. 43–576, kuriuo pranešta, kad š. m. (2007) balandžio 23 d. apie 18.00 val. į budėtojų dalį atėjo nuteistasis E. Č. ir pareiškė, kad atsisako būti jam paskirtame būryje. Tą pačią dieną taip pat buvo gautas to paties skyriaus prižiūrėtojo A. S. tarnybinis pranešimas Nr. 43–578, kuriame pranešama, kad š. m. balandžio 24 d. apie 11.50 nuteistasis E. Č. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę administracijos paskirtame 4-ajame būryje 301 gyvenamojoje patalpoje. 2007-04-25 įvyko Drausmės komisijos posėdis, kurio metu E. Č. jo paties prašymu buvo paskirtas vėl į 6 būrio 413 gyvenamąją patalpą, tačiau keltis į šią patalpą jis vėl atsisakė. Minėtą dieną buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo A. M. tarnybinis pranešimas Nr. 43–591, kuriuo pranešama, kad š. m. balandžio 25 d. apie 11.50 val. pareiškėjas pareiškė, kad pakartotinai atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę 6 būryje (b. l. 37–39). Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas P. N. 2007-05-02 tarnybiniu pranešimu Nr. 43–614 informavo Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorių, kad š. m. gegužės 2 d. apie 12.15 val. nuteistasis E. Č. atsakė būti 6 būryje (b. l. 63). 2007-05-04 vėl buvo gautas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo E. U. tarnybinis pranešimas Nr. 43–623, kuriame nurodyta, jog š. m. gegužės 4 d. apie 13.50 val. į budėtojų dalį atėjo nuteistasis E. Č. ir pareiškė, kad atsisako būti paskirtame būryje (b. l. 45). Teismo posėdžio metu Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, atstovas paaiškino, kad A. Č. buvo siūloma apsigyventi bet kurioje iš dvidešimties gyvenamųjų patalpų, tačiau jam niekur netiko. Pareiškėjas išreikšdavo tik vieną norą – gyventi kameros tipo patalpose.
Byloje taip pat pateikta Seimo kontrolierių 2007-07-19 pažyma Nr. 4D–2007/2–55 (b. l. 68–73). Joje nurodyta, kad iš tyrimui pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas, atsižvelgus į jo nusiskundimus, buvo ne kartą perkeltas iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą, tačiau vis vien būdavo nepatenkintas. Iš Seimo kontrolierei pateiktų pareiškėjo pareiškimų, adresuotų administracijai, kopijų matyti, kad jis dažniausiai skundėsi dėl patalpinimo į vieną patalpą su rūkančiais asmenimis, kurie neva ištisai rūko. Šią aplinkybę pareiškėjas nurodė ir Seimo kontrolierei adresuotame skunde, tačiau Seimo kontrolierės patarėjai apsilankius pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje tabako dūmų kvapo nebuvo bei kiti nuteistieji patvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje nerūko. Aplinkybę, jog gyvenamosiose patalpose nerūkoma, patvirtino ir teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos pareigūnai bei nuteistasis R. Ž.. Liudytojų A. S. ir R. U. teigimu, per dieną nuteistųjų gyvenamosiose patalpose yra apsilankoma po keletą kartų, tačiau jokių požymių, kad patalpose būtų rūkoma, nepastebėta. Teismo posėdžio metu liudytojas R. Ž. paaiškino, kad dieną nuteistieji rūko lauke specialiai tam skirtose vietose, o naktį einama parūkyti į prausyklą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos BVK 70 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Gyventi atitinkamose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas paprastai atsisakydavo todėl, kad jose yra didelis nuteistųjų skaičius, miegamoji vieta yra lovos antrame aukšte (4 būrio gyvenamosios patalpos), nėra sąlygų laikyti asmeninius daiktus ir dirbti kūrybinį darbą, galimas psichologinis ir fizinis smurtas iš tose patalpose esančių nuteistųjų pusės, gyvenamosiose patalpose rūkoma (6 būrio gyvenamosios patalpos). Teismo posėdžio metu apklausus liudytojus bei Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos 2007-05-04 tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo E. Č. elgesio išvadoje Nr. 33–89 nenustatyta, kad pareiškėjui 4 ir 6 būruose būtų grėsęs pavojus (b. l. 37-38).
Taigi laikotarpiu nuo 2007-04-24 iki 2007-05-04 A. Č. keturis kartus kreipėsi į Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administraciją, atsisakydamas gyventi tam tikrose gyvenamosiose patalpose. Atlikus tarnybinį tyrimą, o taip pat ir teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėjas kiekvienu atveju nurodydavo tas pačias atsisakymo būti tam tikrose gyvenamosiose patalpose priežastis. Be to, A. Č. įvardijamos priežastys – grėsmės jo asmeniui pavojus iš kitų nuteistųjų pusės, rūkymas – tiek atlikto tarnybinio patikrinimo, tiek ir teismo posėdžio metu, nepasitvirtino. Akivaizdu, jog pareiškėjas tokiais savo veiksmais (elgesiu) siekė užsitikrinti geresnę gyvenamąją aplinką. Tai leidžia daryti išvadą, kad A. Č. reikalavo jam sudaryti išskirtines gyvenimo pataisos įstaigoje sąlygas.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t. y. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento pareigūnai neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai.
Pareiškėjas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento, taip pat prašo solidariai priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos ir Kalėjimų departamento neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, sielvartavimu, diskomfortu, pažeminimu, stresu, emociniu sukrėtimu ir depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu. Tuo tarpu jokių nurodytą moralinę žalą pagrindžiančių įrodymų A. Č. teismui nepateikė. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos 2009-01-22 pažymoje Nr. 14–204 „Dėl nuteistojo E. Č. sveikatos būklės“ nurodyta, jog 2007 metais jis buvo 3 kartus konsultuotas psichiatro dėl nemigos (b. l. 143), o Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Psichologinės tarnybos 2009-01-26 pažymoje Nr. 14–211 – kad atlikdamas bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose A. Č. nuo 2004-05-04 iki bausmės pabaigos, t. y. 2008-12-12, į Psichologinę tarnybą nesikreipė (b. l. 142).
Kalėjimų departamentas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjo E. Č. 2007-05-06 skundą bei pateikė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis pagrįstą ir motyvuotą atsakymą, atitinkantį tokio pobūdžio atsakymams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių neturtinės (moralinės) žalos atsiradimo faktą. Kita vertus, remiantis anksčiau išdėstytu nėra pagrindo pripažinti, jog Vilniaus 2-ieji pataisos namai ir Kalėjimų departamentas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų valdžios institucijų (Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento) veiksmų, nėra ir būtinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007-05-04 nutarimas Nr. 28–418 „Dėl nuteistojo uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį“ ir Kalėjimų departamento 2008-07-21 sprendimas Nr.1S–2310 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra neteisėti bei dėl atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų A. Č. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Byloje nenustatyti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai, pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kaip anksčiau nurodytų atsakovų veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą. Tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo A. Č. skundas atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento, Vilniaus 2-iesiems pataisos namams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pareiškėjas taip pat prašo teismą įpareigoti atsakovų atstovus skirti jam izoliaciją Vilniaus 2-ųjų pataisos namų kameroje su nerūkančiu asmeniu. Bylos duomenimis 2008-12-12 baigėsi A. Č. paskirtos bausmės atlikimo laikas (b. l. 142), todėl šis reikalavimas netenka prasmės ir teismas dėl jo šiame sprendime nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjo A. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.