Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Erikai Bernotaitei, K. K. ir S. L.,

administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Vyresniajai tyrėjai B. K. ir šio komisariato atstovui vyriausiajam tyrėjui K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Š. (G. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), advokato B. C. 2020-07-13 skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2020-06-22 nutarimo Nr. 57-ANR_N-975-2020 (toliau-Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 20117230746 panaikinimo administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo šio pareiškėjo atžvilgiu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau-Institucija) Vyresnioji tyrėja B. K. 2021-06-22 surašė administracinio pažeidimo protokolą (toliau-protokolas) ir Nutarimą G. Š. už tai, kad jis 2020-06-04 apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sulaužė šarvuotų durų spyną S. Š. (toliau-nukentėjusysis) priklausančioje namo dalyje, tuo nukentėjusiajam padarė 100 eurų turtinę žalą, t. y. administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 115 straipsnio 1 dalyje (teismo bylos lapai 13, 15).

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio G. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad sulaužė durų spyną S. Š. priklausančioje namo dalyje, tačiau medžiagoje neegzistuoja nei vieno patikimo įrodymo, pagrindžiančio minėtą veiksmą. Vienintelis minėto veiksmo šaltinis yra neva nukentėjusiojo S. Š. paaiškinimas, kuriame jis daro prielaida, jog būtent G. Š. sulaužė minėtą spyną, tačiau manytina toks liudininkės pamąstymas negali būti pripažintas pakankamų sprendžiant dėl S. Š. elgesio, juo labiau, kad tarp jų susiklostė priešiški santykiai ir nukentėjusysis gali apkalbėti G. Š..

Tyrimo metu visiškai nebuvo įvertinti atstovaujamojo paaiškinimai, o būtent, kad jis 2020- 06-04 iš ryto atrakino minėtų durų spyną, tačiau nieko nelaužė ir negadino, nes minėtos duris spyną buvo jau sulaužyta ir ją galima buvo atrakinti bent kokių prietaisų, tačiau į tokius paaiškinimus nebuvo atsižvelgta, atstovaujamojo paaiškinimai nebuvo patikrinti, tuo manytina pažeistos ANK 571 straipsnio asmeniui, trauktinam atsakomybėn, teisę būti išklaustam. Šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį į aplinkybės, kurias net nebuvo tirtos ir tikrinamos, o būtent kad G. Š. atrakino minėtos duris tam, kad pajungti vandenį, kurio teikimą visam namui savavališkai atjungė S. Š.. Tokios aplinkybės net nebuvo tiriamos, nors G. Š. apie tai informavo policijos pareigūnus.

Be to, šiurkščiai pažeidžiant ANK 567 straipsnio reikalavimus visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybės nebuvo imtasi priemonių nustatyti kam iš bendrasavininkui priklauso namo dalys, į kurią galima patekti per minėtos duris, kam priklauso pačios duris ir spyną, dėl kurios sugadinimą patrauktas atsakomybėn G. Š..

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (pridedamas) matyti, kad gyvenamojo namo, kuriame yra patalpa, kurios durų spyna buvo sugadinta, bendrasavininkai yra 9 asmenys, tarp jų asmuo, trauktinas atsakomybėn G. Š. ir „nukentėjusysis“ S. Š., naudojimosi patalpomis tvarka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 4.75 straipsnio pagrindu nėra nustatyta. Iš pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) (pridedama) matyti, kad minėtame name savo gyvenamąją vietą deklaravo 7 asmenys, tarp jų G. Š. ir S. Š.. Iš bylos aplinkybių matyti, kad minėtoje patalpoje yra viso namo vandens teikimo reguliavimo prietaisai (vandens teikimo atjungimo ir pajungimo ventiliai), taigi minėta patalpa pagal paskirtį laikytina bendro naudojimo patalpa, o ne asmeninė, arba skirta tik S. Š. naudojimui patalpa, taigi ir duris su jose įrengta spyna laikytina bendro naudojimo.

Be to, manytina neatlikus išsamų tyrimą netinkamai nustatyta ir minėtų durų ir sugadintos spynos nuosavybę bei tuo pačiu sutinkamai su ANK 578 straipsnio tiksliai nenustatytas asmuo, kuriam padaryta turtinė žala, tai yra nukentėjusysis. Kaip jau buvo minima patalpomis, kuriose yra viso namo vandens pajungimo bei valdymo įrenginiai galėjo naudosit visi bendraturčiai, tame tarpe ir G. Š., o aplinkybė, kad jis atrakino jau iš anksčiau sugadinta spyną, nedaro jo veiksmus nusižengimu. Jo labiau, kad jokių nuosavybės teisė patvirtinančių (spynos įsigijimo ir įrengimo) dokumentų taip vadinamas „nukentėjusysis“ S. Š. nepateikė, taip pat nėra pateikta ir dokumentų, patvirtinančių spynos kaina, tuo pačiu negalima nustatyti turtinės žalos dydį. Taigi manytina nutarimas priimtas šiurkščiai pažeidžiant vieną iš pagrindinių administracinės teisenos nekaltumo prezumpcijos principą ir negali būti teisėtu ir pagrįstu. Mano, kad pareigūno, atlikusio nagrinėjimą ir priėmusio skundžiamą sprendimą prielaidos, nepatvirtintos jokiais patikimais įrodymais. Prašo panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinių nusižengimų teisenų G. Š. atžvilgiu (teismo bylos lapai 1-3, 5).

Teismo posėdžio metu G. Š. parodė, kad jam, jo broliams Valerijui, Sergejui, Igoriui, sesei L. Š., motinai M. Š. priklauso įvairiomis dalimis namas ir sklypas (duomenys neskelbtini) Turtą paveldėjo 2007 m. po tėvo mirties. Su broliu S. nesutarimai, konfliktai su juo vyksta jau 1,5-2 metus. Konfliktai yra turtinio pobūdžio, dėl naudojimosi namo patalpomis, tačiau niekas iš jų nesikreipė į teismą dėl detalaus turto atsidalijimo. Santykiai yra itin konfliktiški. Prieš 10 mėnesių S. išsikėlė, užrakino savo kambarius ir neduoda jais naudotis, nors turtas yra jų bendras. Taip pat S. niekaip neprisideda prie bendro turto išlaikymo, remonto ir pan. Šarvuotas duris, vedančias į du S. kambarius, prieš maždaug 5-10 metus pirko jų mama, o įdėjo jas brolis I.. Šiuo metu birželio pradžioje S. savo patalpose užsuko jiems vandenį, užvirino savo įėjimo į šiuos 2 kambarius šarvuotas duris armatūra, tad kurį laiką jie negalėjo naudotis vandeniu. Prašė S. atsukti vandenį, tačiau jis pasakė, kad jam priklauso minėti 2 jo kambariai ir jis darys tai, ką nori, nes tuose kambariuose jam priklauso viskas. 2020-06-04 duris jis atidarė į S. namo dalį. Sergėjus kur tuo metu nebuvo, jis bandė jam skambinti, bet jis neatsiliepė. Durys ten buvo šarvuotos, kurios buvo užrakintos vidine spyna. Atidarymo metu durys buvo užrakintos ir nuimtos rankenos. Durų spynos jis nesulaužė, tiesiog atėjo ir su tokia specialia rankena įstatė ir atidarė (teismo bylos lapai 31, 35-45).

Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Vyresnioji tyrėja B. K. parodė, kad protokolas buvo surašytas, gavus iškvietimą. Dar iki 2021-06-04 buvo dar gautas iškvietimas pas tuos pačius žmonės, dėl galimai pavogto aukso. Ją pasitiko pareiškėjas S. Š., kuris pasakė, kad jo gyvenamoje namo dalyje yra sulaužyta spyna ir paaiškino, kad jis pirko ir įstatinėjo tas duris ir surašė pareiškimą. Įvykio vietoje buvo ir G. Š. ir S. Š.. S. sakė, kad su juo niekas nebandė susiekti su pageidavimu pažiūrėti vandens kranelius. Protokolą surašė prie namų. Ant protokolo pasirašinėjo pats G. Š.. Pasirašyti S. ant protokolo nepasiūlė, buvo tiesiog pripažintas nukentėjusiuoju. Jie visi aiškino, kad padalintas namas, aiškino, kad savininkė yra motina, bet dokumentų nepateikinėjo. S. aiškino, kad durys ir spyna buvo pirktos už jo lėšas. Auksiniai dirbiniai dingo 2021-06-02 iš S. Š. namo dalies, buvo išlaužtos tos pačios durys (teismo bylos lapai 40-45).

Nukentėjusysis S. Š. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tai yra buvęs tėvo namas, kurį paveldėjo visi vaikai, tačiau turtas tarp brolių G. ir sesers nepadalintas, tad jam priklauso dalis šio namo. Jis gyvenu kitur, ne šiame name, o minėtame mane gyvena broliai G. su žmona, V. vienas ir sesuo L. su šeima. Iš pradžių santykiai tarp brolių buvo geri, tačiau pablogėjo, nes nesutarė dėl turto. 2020-06-04 jis jau ten negyveno. Kai jo nėra, šios šarvuotos durys yra užrakintos, jas rakina jis. Dėl katilo prieš tai, buvo dar pablogėję santykiai su broliu V., dažnai buvo kviečiama policija. Nutarė daryti remontą, keisti katilą. Atvažiuodavo į tą vietą nedažnai, atvyko birželio 2 d. ir pastebėjo, kad jo durys sulaužytos. Iškvietė policiją, mamos nebuvo namuose, o G. sėdo į automobilį ir išvažiavo. G.iš pat pradžių sakė, kad jis sugadino, po to, kad buvo specialistai. Duris jis remontavo. 2020-06-04 jis vėl atvažiavo ir spyna buvo sulaužyta. G.net neslėpė, kad jis sulaužė, tai paaiškino ir policijos pareigūnai. Girdint pareigūnams ir jam G. prisipažino, kad sulaužė spyną, dėl ko jis taip pasielgė neaiškino. Vanduo name visada buvo. G. paaiškinimas išgalvotas. Po kiekvieno įvykį remontavo duris. 2020-06-11, apie 8 val., atvykęs pamatė, kad minėtos šarvuotos durys yra visiškai išlaužtos, durys buvo išimtos iš sienos, iš staktų, durų spyna buvo išlaužta visiškai, t.y. durys buvo visiškai sulaužytos. Nori parodyti, kad minėtos durys priklauso jam, jis jas įdėjo prieš maždaug 20 metų už savo lėšas (kiek kainavo, neatsimena) po tėvo mirties, tačiau durų įsigijimo dokumentų neturi, tad tyrimui pateikti negali. Dėl durų sugadinimo jam padaryta 100 eurų. Taip pat prašo priteisti iš G. Š. advokato išlaidos 300 eurų. Dėl 100 eurų žalos, tai ji atsirado po 2020-06-02 ir 2020-06-04 įvykių. Po pirmo apgadinimo žalos atlyginimo neprašė. Žalos dydį gali pagrįsti iš gautų duomenų iš interneto nuo 80 iki 100 eurų. Apgadinimo vaizdą galėjo matyti tik policiją. Po 2020-06-04 įvykio spyna buvo neremontuotina (teismo bylos lapai 31, 35-45).

Liudytoja S. Š. parodė, kad 2020-06-02 S. Š. uždarė vandenį ir jie visi buvo be vandens ir dėl to kreipėsi į savivaldybę. Jis uždarė kranus savo teritorijoje, todėl jos vyrui G. Š. reikėjo patekti į S. Š. gyvenamąją plotą, nes nebuvo vandens. Jie 2020-06-04 skambino ir į policiją, tačiau policija atsakė, kad jie ne santechnikai ir netvarkys vandens. Nuo 2020-06-02 iki 2020-06-04 jie buvo visai be vandens. Komisija nustatė iki 2020-06-02, kad vandens kranelis išjungtas kažkur S. Š. teritorijoje. Kad vyras ėjo į Sergejaus gyvenamą vietą ji žinojo, bet ji nematė kokiu būdu jos vyras atidarė duris. Vanduo atsirado. Iki papuldama į ligoninę anytą (M. Š.) kvietė specialistus, kad atidarytų duris. S. Š. buvo užkalęs duris, kad ten nebūtų galima užeiti tada (teismo bylos lapai 69-78).

Liudytoja M. Š. parodė, kad vanduo dingo 2020-06-02. 2020-06-04 ji buvo reabilitacijoje, namuose nebuvo. S. Š. iš namų išsikraustė 2019-10-16, kodėl jis išėjo nežino, bet naudotis namo dalimi jis galėjo. Sulaužytos buvo tos durys, kurios į S. dalį. Jas atidarė, nes S. jai nedavė raktų, kreipėsi į policiją. Po to iškvietė žmogų iš firmos, kuris jai atidarė spyną. Durys buvo atidarytos, bet nesulaužytos, tik spyna atidaryta. Policija nubaudė G. Š. neteisingai, nes duris atidarė ji. Po įvykio ji duris remontavo už savo pinigus (teismo bylos lapai 69-78).

Liudytoja L. Š. parodė, kad to namo yra bendrasavininkė. 2020-06-04 jai paskambino S. Š. ir paprašė, kad jos vyras J. Š. padėtų pataisyti sulaužytas duris. Šitame name durys buvo sulaužytos 4 kartus. Ji ten buvo kai 2020-06-04 buvo atvykusi policija. Duris turbūt sulaužė G. ir V.. Durų savininkas buvo S. Š.. Buvo sulaužytos ir durys, viskas buvo išlaužyta. Spyna buvo vidinė su raktu (teismo bylos lapai 69-78).

Liudytojas I. Š. parodė, kad S. atjungė vandenį , kada tiksliai negali pasakyti. Jis gyvena kitu adresu. Kai jam papasakojo mama duris atidarė mamos iškviestas žmogus. Ji iškvietė tą žmogų dar prieš tai, kai ją paguldė į ligoninę. Kad dar po to buvo sulaužytos duris, jam papasakojo broliai. Jis ten negyvena, nieko nežino kaip atidarė. Tas duris pirko jis už mamos pinigus ir jis jas statė (teismo bylos lapai 69-78).

Liudytojas V. Š. parodė, kad vanduo buvo atjungtas jiems porai dienų, o jam dviems savaitėms. Spyną laužė ne G.. Mama iškvietė šaltkalvius, kurie ir atidarė tas duris. Duris, iš pradžių jas statė tėvas su mama, per tas duris patekti galima į gyvenamas patalpas, kuriuose anksčiau gyveno S. (teismo bylos lapai 69-78).

Liudytojas O. Š. parodė, kad S. Š. yra jo dėdė, o G. Š. jo tėvas. Kokia data neatsimena, jam paskambino mama ir jie tą dieną iškvietė komisiją. Tai buvo vasaros laikas. Mama pasakė, kad namuose (duomenys neskelbtini) neturi vandens. Po valandos atvažiavo komisiją ir dėdė S. Š.. Komisijos jis paprašė, kad jie nustatytų dėl ko namuose nėra vandens. Komisijos atstovai buvo du, su kuriais nuėjo į rūsį ir pamatė, kad ten vanduo nebuvo uždarytas. Išsiaiškino, kad S. Š. namo dalyje vanduo yra ir durys įeiti į Sergejaus namo dalį atidarytos. Durys buvo sulaužytos, nes močiutė M. Š. iškvietė įmonę, kuri ir sulaužė tas duris. Močiutė norėjo eiti gyventi namo (teismo bylos lapai 109-114).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų G. Š. kaltę dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo patvirtinančių įrodymų.

G. Š. skundžiamas nutarimas surašytas už tai, kad jis, 2020-06-04 apie 8.00 val., pastate, t.y. gyvenamajame name (toliau-namas), esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sulaužė šarvuotų durų spyną S. Š. priklausančioje namo dalyje, tuo nukentėjusiajam padarė 100 eurų turtinę žalą. Apklausus posėdžio metu nukentėjusysis S. Š. nurodė, kad nematė, jog būtent G. Š. būtų tai padaręs, tik daro tokią prielaidą. S. Š. nurodė, kad jis paveldėjo dalį namo po tėvo mirties, tačiau turtas, kurį paveldėjo visi vaikai bei motina yra nepadalintas. Taip pat nurodo, kad 2020-06-04 apie 08.00 val. rado išlaužtas šarvuotas duris, kad duris pirko jis, tačiau įsigijimo dokumentų pateikti negali, nes neturi. G. Š. neigia turėjęs tyčią sugadinti svetimą turtą, nurodo, kad šiuo metu birželio pradžioje S. Š. savo patalpose užsuko jiems vandenį, užvirino savo įėjimo į šiuos 2 kambarius šarvuotas duris armatūra, tad kurį laiką jie negalėjo naudotis vandeniu. Prašė Sergejaus atsukti vandenį, tačiau jis pasakė, kad jam priklauso minėti 2 jo kambariai ir jis darys tai, ką nori, nes tuose kambariuose jam priklauso viskas. 2020-06-04 jis atidarė duris į S. namo dalį. S. kur tuo metu nebuvo, jis bandė jam skambinti, bet jis neatsiliepė. Durys ten buvo šarvuotos, kurios buvo užrakintos vidine spyna. Tačiau duris prieš tai buvo sulaužytos. Atidarymo metu durys buvo užrakintos ir nuimtos rankenos. Durų spynos jis nesulaužė, tiesiog atėjo ir su tokia specialia rankena įstatė ir atidarė. Kad durys nebuvo sulaužytos patvirtina liudytoja M. Š., kuri nurodė, kad nutrukus vandens tiekimui, jų patalpose, M. Š. prieš 4 dieną iškvietė šaltkalvius, kurie atidarė duris ir buvo patekta į patalpas ir bandyta jungti vandenį. G. Š. atidarė duris jau sulaužytas. Tokius G. Š. parodymus patvirtina liudytojai I. Š., L. Š..

Iš teismo byloje pateiktų duomenų matyti, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne tik S. Š., bet ir tam tikromis dalimis priklauso S. Š., G. Š., V. Š. ir kitiems asmenims. Teismo posėdyje G. Š. nurodė, kad durų spynos jis nesulaužė, tiesiog atėjo ir su tokia specialia rankena įstatė ir atidarė, nes kitaip negalėjo įjungti vandenį. Tiek pareiškėjas, tiek nukentėjusysis paaiškino, kad jie paveldėjo dalį namo po tėvo mirties, tačiau turtas, kurį paveldėjo visi vaikai bei motina yra nepadalintas, todėl priklauso bendrosios dalinės nuosavybes teise.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

ANK 115 straipsnis numato atsakomybę tam, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Nagrinėjamu atveju G. Š. veiksmuose nenustatyta, kad jis norėjo padaryti žalos S. Š.. Savo veiksmais G. Š. siekė ne S. Š. turto sugadinimo, o patekti į jam priklausantį kambarį tam, kad įjungti vandenį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002-09-19 nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Š. dėl nukentėjusiojo S. Š. uždėtos spynos ant durų, negalėjo naudotis jam priklausančia namo dalimi ir dėl to buvo pažeistos jo kaip savininko teisės. Dėl išvardintų motyvų teismas sprendžia, kad tarp pareiškėjo S. Š. ir G. Š. susiklostė civilinio pobūdžio ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Todėl darytina išvada, kad G. Š. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 115 straipsnį. Esant tokioms aplinkybėms S. Š. ir G. Š. turi bendru sutarimu nuspręsti ne tik dėl namo, bet ir dėl durų ar spynos naudojimosi sąlygų. Priešingu atveju, kaip minėta, kiekvienas iš jų, t. y. bendraturčių gali kreiptis su ieškiniu į teismą ir ginti savo galimai pažeidžiamas teises civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Be to, bendrosios nuosavybės teisinių santykių reguliavimas priskiriamas civilinės teisės reguliavimo sričiai, kurioje teisinių santykių subjektų teisės atitinka jų turimas pareigas. CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Pažymėtina, kad iš tiriamų Institucijos ikiteisminių tirimo medžiagų Nr. 01-1-21341-20 ir 01-1-22727-20 nukentėjusiojo būto durų spyną buvo sudaužyta ne tik 2020 m. birželio 4 d., bet dar keletą kartų buvo sulaužytos, po to, kai kiekvieną kartą po jų sulaužymo, nukentėjusysis sulaužytas spynas keitė. Ikiteisminio tyrimo metu būtų durų spynų sulaužymo kaltininkų nustatyta nepavyko (teismo bylos lapai 50-58, 64, 91, 98, 107).

Atkreiptinas demėsis į tai, kad tarp pateiktų teismui nukentėjusiojo nuotraukų teismo nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti kurioje nuotraukoje yra vaizdas 2020-06-04 apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), sulaužytos šarvuotų durų spynos (teismo bylos lapas 83).

Esant išvardintoms aplinkybėms, nepriklausomai nuo klaidingai nurodytos ANK 115 straipsnio 1 dalies, pagal kurią buvo paskirta nuobauda, nes ANK 115 straipsnis dalių neturi, Nutarimas padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių – naikintinas (ANK 591 straipsnis 1 dalies 1 punktas) ir administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentas turintis reikšmės teismo bylai nagrinėti- ikiteisminio tirimo medžiaga Nr. 01-1-22727-20 grąžintina Institucijai (teismo bylos lapai 50-58, 64, 91, 98, 107).

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentas turintis reikšmės teismo bylai nagrinėti- ikiteisminio tirimo medžiaga Nr. Nr. 01-1-21341-20 grąžintina Vilniaus apskrities VPK Dokumentų valdymo skyriui (teismo bylos lapai 50-58, 64, 91, 98, 107).

Vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 103-106 straipsniais nukentėjusiojo turėtos 540 Eur proceso išlaidos dėl jam suteiktos advokatės V. Z. teisinės paslaugos neišiekotinos, nes administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina (teismo bylos lapai 68, 89).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,-

nutarė:

panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2020-06-22 nutarimą Nr. 57-ANR N-975-2020 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 20117230746 ir administracinio nusižengimo teiseną G. Š. (G. Š.) pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės teismo bylai nagrinėti- ikiteisminio tirimo medžiagą Nr. 01-1-22727-20 grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės teismo bylai nagrinėti- ikiteisminio tirimo medžiagą Nr. Nr. 01-1-21341-20 grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Dokumentų valdymo skyriui.

Vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir BPK 103-106 straipsniais nukentėjusiojo S. Š. turėtų 540 Eur proceso išlaidų dėl jam suteiktos advokatės V. Z. teisinės paslaugos neišiekoti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.