- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- TS-25-537/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14139-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Nuteistasis
- M. R.
Marijampolės apylinkės M. M. rūmų teisėjas Raimundas Krušinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl 2021 m. sausio 28 M. M. pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-125 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis M. R. prašo panaikinti 2021 m. sausio 28 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-125 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmenys, turintys vaikų iki 7 metų, gali būti paleidžiami lygtinai iš pataisos įstaigos. Nesupranta, kodėl Komisija neatsižvelgė į tai, kad jis yra tėvas ir turi sūnų. Jo atžvilgiu netaikant lygtinio paleidimo neleidžiama grįžti į namus, palaikyti ir sutvirtinti socialinius ryšius. Komisija neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis laisvėje turi kur gyventi bei dirbti. Nėra galimybės objektyviai įvertinti jo nusikalstamo elgesio rizikos kitimo, kadangi vertinimas atliktas tik vieną kartą.
Atsiliepimas
Nustatytu terminu Kauno apygardos M. M. apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kurio prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad socialinio tyrimo išvadoje atlikus nuteistojo rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė – 66 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl šiuo atveju turi būti padaryta akivaizdi nuteistojo M. R. pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, motyvaciją keisti savo elgesį, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių laikymosi rezultatus, socialinio tyrimo išvadoje pateiktus specialistų vertinimus, konstatuotina, kad rizikos pokytis nėra toks žymus, kad galėtų būti laikomas svariu lygtino paleidimo taikymui, o kitos aplinkybės neleidžia konstatuoti fakto, jog yra padaryta (pasiekta) akivaizdi nuteistojo elgesio pažanga. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sudaro 25 balus, o dinaminiai veiksniai sudaro 41 balą ir, kaip pažymėta Komisijos nutarime, nuteistojo M. R. pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes nusikalstamo elgesio vertinimas, pagal OAsys metodiką yra atliktas tik vieną kartą, todėl objektyviai įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką nėra galimybės. Nuteistasis toliau tęsdamas pataisą pagal individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat konstatuota, jog egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai gyvenimo stilius ir draugai (prieš patenkant į pataisos namus laisvalaikį leisdavo su šeima bei draugais, taip pat kartais papuldavo į jaunimo vakarėlius, kuriuose ir pavartodavo narkotines medžiagas); mąstymas ir elgesys (atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, matyti, kad asmuo linkęs veikti impulsyviai, pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe, stokoja impulsų kontrolės, retkarčiais vartodavo narkotines medžiagas (marihuaną, amfetaminą), nes leisdavo laiką su kompanija, kurioje žmonės buvo priklausomi nuo psichotropinių medžiagų, pripažįsta pasiduodantis kitų asmenų įtakai); nuostatos (nors nuteistasis teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir laikytis bendrai priimtų normų, tačiau atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, galima teigti, kad asmuo linkęs pažeidinėti visuomenės taisykles). Nnkščiau M. R. buvo teistas 4 kartus, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis numatytų sąlygų nesugebėjo laikytis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad doras ir sąžiningas gyvenimo būdas nuteistajam neimponuoja, linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio normas. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei parodo jo neigiamą požiūrį į nustatytos priežiūros laikymąsi, todėl galima pagrįstai teigti, jog M. R. nepasimoko iš savo ankstesnio patyrimo ir kartoja tas pačias klaidos, o motyvacija integruotis į visuomenę yra per menka. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, 2020-10-11 yra pažeidęs nustatytos tvarkos reikalavimus, t. y., padarė lokacijos pažeidimą, ir nors nuobauda nepaskirta, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuojama, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Nustatyta, jog M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2019-05-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktais, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu asmuo įpareigotas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
2020-04-23 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi, vadovaujantis BK BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-03-06 nuosprendžio, kuris pakeistas 2019-07-04 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-05-09 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į paskirtos bausmės laiką įskaitant M. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-08-27, 19.25 val., iki 2018-08-27, 22.45 val., ir nuo 2018-04-06 iki 2018-04-07. Bausmės pradžia – 2020-05-29, bausmės pabaiga – 2022-03-26. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 1 mėnesis ir 26 dienos.
M. R. nurodo, kad BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmenys, turintys vaikų iki 7 metų, gali būti paleidžiami lygtinai iš pataisos įstaigos. Nesupranta, kodėl Komisija neatsižvelgė į tai, kad jis yra tėvas ir turi sūnų.
Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą. Nuo 2020-07-01 galiojančioje BVK redakcijoje nėra numatyta, jog asmenys, turintys vaikų iki 7 metų, gali būti paleidžiami lygtinai iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo argumentas vertinamas kaip nepagrįstas galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.
Nuteistasis nurodo, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog laisvėje turi kur gyventi bei dirbti.
Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo turi būti ir buvo vertinama aplinkybių visuma. Vien nuteistojo gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas nesuponuoja lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu.
M. R. taip pat nurodo, kad nėra galimybės objektyviai įvertinti jo nusikalstamo elgesio rizikos kitimo, kadangi vertinimas atliktas tik vieną kartą.
Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2020-11-06, kurio metu nustatyta vidutinė rizika – 66 balai. Daugiau nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų neatlikta. Komisija skundžiamame nutarime nurodė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliktas tik vieną kartą, todėl įvertinti nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos kitimą nėra objektyvios galimybės. Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktuose nėra reglamentuota pareiga pataisos namams prieš kiekvieną lygtinio paleidimo svarstymą vertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, šiuo atveju, neatliktas nuteistojo pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas niekaip nesuponuoja Komisijos nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistojo M. R. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui M. M. apylinkės M. M. rūmus.