- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-365-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- D. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atsakovui D. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo D. J. (D. J.), institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatytą dukros K. V., gyvenamąją vietą su tėvu D. V. ir dukros K. V. gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. B.; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi priteistą išlaikymo įsiskolinimą, priteistą iš V. B., ir priteisti iš D. V. dukros K. V. išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, priteisiamą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; K. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. B..
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė atmesti ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi priimtas ieškovės V. J. patikslinto ieškinio atsiėmimas civilinėje byloje Nr. e2-5555-769/2019. Teismas nutarė ieškovės V. J. (B.) patikslintą ieškinį atsakovui D. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo D. J., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste, palikti nenagrinėtą; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; atšaukti 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiajai specialistei (teismo psichologei) K. Č. –L. ir ieškovei V. J.; atšaukti 2020 m. sausio 10 d. 10.00 d. paskirtą teismo posėdį; priteisti iš ieškovės V. J. (B,) atsakovui D. V. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų; pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM grąžinti ieškovei 56,25 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. gegužės 15 d., mokėjimo užduotimis ZH52878; priteisti valstybei iš ieškovės 23,27 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovo atskirąjį skundą dėl 2019 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Teismo išvada, kad bylos apimtis nėra didelė, nepagrįsti.
4.2. Ieškovė teikdama ieškinį tvirtino, kad jos turtinė padėtis gera.
4.3. Ieškovė atsiėmė ieškinį ne dėl to, kad atsakovas jos reikalavimus patenkino, tačiau nenurodžiusi to priežasčių.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria be kitko paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą nustatė, jog bylos apimtis nėra didelė, byla nesudėtinga, bylos nagrinėjimo metu nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai. Teisminio proceso metu buvo gauti duomenys, jog ieškovė yra nedirbanti. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos manymu, pažeidžiamų jos - motinos teisių, jai neleidžiant bendrauti su nepilnamete dukra, įvertinęs tai, jog ieškovė neatsisako savo ieškinio reikalavimų, o ieškinį atsiima, atsakovo prašomą priteisti 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iš ieškovės atsakovui priteisiant 1 000 Eur sumą.
10. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad ieškovė atsiėmė ieškinį ne dėl to, kad atsakovas jos reikalavimus patenkino, tačiau nenurodžiusi to priežasčių. Atsakovas atliko daug procesinių veiksmų, atitinkami patyrė ir bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija teisė aktų nuostatų.
11. Teismas pažymi, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
12. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-473/2012).
13. Nagrinėjam atveju ieškovė ieškinį, kurį tikslino, atsiėmė. Pirmosios instancijos teismas patikslinto ieškinio atsiėmimą priėmė. Taigi, pagal procesinio veiksmo pobūdį galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo palikta nepakeista. Tokio materialinio rezultato siekė atsakovas. Vadinasi jis materialiuoju atžvilgiu vertinamas kaip bylos laimėtojas.
14. Sprendžiant klausimą apie priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, spręstina ,kad jos susidarė dėl ieškovės, kurią atstovavo advokatas, pateikto ir tikslinto ieškinio, kurį ieškovė vėliau atsiėmė nenurodydama tokio procesinio veiksmo priežasčių.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinės bylos apimtis pirmosios instancijos teisme sudaro 3 tomai, be to, civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, privalėjo tikslinti ieškinį ir juo reiškiamus reikalavimus. Taip pat paminėtina, jog vyko net 5 teismo posėdžiai, todėl skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, jog civilinės bylos apimtis nėra didelė, neatspindi tikrosios civilinės bylos apimties.
16. Svarstant klausimą dėl bylos sudėtingumo aktualu tai, jog reiškiami reikalavimai yra dėl dviejų aspektų - vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo. Sutiktina su apeliantu, kad tokie reikalavimai yra susiję su jautria visuomenės dalimi - nepilnamečiu vaiku, taigi būtina atsižvelgti į daugybę aspektų, susijusių su nagrinėjamais reikalavimais, jų pagrįstumu ir galimybe juos įgyvendinti vykdant teismo sprendimą. Tokio pobūdžio bylos nėra tapačios tarpusavyje, kadangi kiekviena byla, ypač susijusi su nepilnamečiais vaikais, yra individuali, todėl joje būtinas ir individualus vertinimas. Dėl ot spręsti, kad tokia byla nėra sudėtinga, netikslu.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo argumentu dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį. Kaip žinoma, pati ieškovė iniciavo civilinę bylą, teikė paaiškinimus atsakant į civilinę bylą nagrinėjančio teismo klausimus dėl galimybės tinkamai finansiškai prisidėti prie nepilnametės dukters finansinio išlaikymo, nurodydama, jog ieškovės finansinė padėtis yra gera ir stabili. Antra, ieškovė nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, o sudarė susitarimą su advokatu, jo paslaugos turi būti apmokamos, tai nepatvirtina ieškovės sunkios finansinės padėties. Trečia, apie ieškovės stabilią finansinę padėtį pirmosios instancijos teismas pasisakė ir savo 2019 m. gegužės7 d. nutartyje, atmesdamas ieškovės prašymą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
18. Apibendrinant spręstina, kad atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ruoštų procesinių dokumentų turinį, keliamus klausimus, galimai patirtas laiko sąnaudas, atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, apelianto prašoma priteisti 1500 Eur suma pagrįsta ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtini kaip teisiškai pagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl per mažų priteistų atstovavimo išlaidų.
19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, ne iki galo teisingai įvertino šalių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis), kitas faktines aplinkybes, dėl to nepagrįstai atsakovės dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė iš ieškovės, todėl skundžiama nutartis pakeistina nustatant, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 str. 1 d. 4 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį pakeisti – atsakovui D. V. iš ieškovės V. J. (B.) priteistą 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 1500 Eur.