- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- ATP-357-172/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavelas Frolovas
- Pareiškėjas
- J. D.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos J. D. (buvusios Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-17 nutarties ir apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė I. V. 2014-08-27 surašė J. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-33061/14 dėl to, kad ji 2014-06-16, 15.36 val., A. Goštauto g. 16, Vilniuje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8 punkto, 1 priedo 332 punkto reikalavimų, nes transporto priemonės FIAT PUNTO, v. n. (duomenys neskelbtini) valdytoja (vairuotoja) paliko stovėti automobilį Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. J. Z. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. J. Z. buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo siūloma per dešimt darbo dienų nuo šio administracinio teisės pažeidimo protokolo išsiuntimo dienos savo noru sumokėti 50 Lt baudą. J. Z. nustatytu terminu nesumokėjus baudos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė V. B., išnagrinėjusi J. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2014-10-13 nutarimu Nr. A11-15145/14(1.1.56-SM3) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 4 d. padarymą, skyrė jai 150 Lt baudą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-02-05 buvo gautas J. Z. 2015-02-01 apeliacinis skundas su prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir panaikinti 2014-10-13 nutarimą Nr. A11-15145/14(1.1.56-SM3) bei administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. 2015-02-17 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti J. Z. apeliacinį skundą, nurodydamas, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl nesvarbių priežasčių.
Atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui J. D. (buvusi Zakarienė) prašo panaikinti 2015-02-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutarties paduoti bei išnagrinėti jos apeliacinį skundą.
J. D. teigimu, teismas nepagrįstai kaltina ją, kad ji nenurodė kitos gyvenamosios vietos adreso, kadangi ji turi tik vieną gyvenamąją vietą, nurodytu adresu yra ją deklaravusi. Nei kitos gyvenamosios vietos, nei kito nekilnojamojo turto ji neturi, todėl negalėjo teismui nurodyti jokio kito adreso korespondencijai siųsti. Taip pat, J. D. manymu, teismas nepagrįstai kaltina ją nenurodžius savo darbo vietos adreso. Byloje yra tiksliai nurodyta jos darbovietė ir jos adresas. Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2014-10-13 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje yra nurodyta, kad ji dirbanti UAB „O.“, J. J. g, 16 B, Vilniuje. Kadangi byloje yra aiškiai nurodyta jos darbo vieta, teismas turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą siųsti šaukimus ir pranešimus darbovietės adresu.
J. D. nuomone, teismas nepagrįstai kaltina ją nebuvus rūpestinga ir nesidomėjus savo byla. ABTĮ 73 str. 3 d. įtvirtina, jog jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomas, teismas turi šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos.
Ji sekė visą laiką viešus pranešimus ir nesulaukusi jokio pranešimo nei vienu teismui privalomu būdu, pati skambino į teismą ir susižinojo. Mano, kad tokiu teismo neveikimu buvo grubiai pažeistos jos teisės ir interesai, nes ji negavo Vilniaus m. savivaldybės administracijos atsiliepimo, negalėjo pateikti savo atsikirtimų, o administracinio teises pažeidimo byla buvo išnagrinėta jai apie tai nieko nežinant. Be to, dėl teismo kaltės negalėjo įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinio skundo. J. D. teigimu, terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas Vilniaus m. apylinkės teismui pažeidus procesines teisės normas dėl šaukimų ir pranešimų įteikimo, tai laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi visiškai nepriklausančia nuo jos valios.
Apeliaciniu skundu J. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teigia, jog nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo netenkintas jos skundas dėl 2014-10-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimo. Mano, jog teismas nesigilino į susidariusią situaciją, byloje esančius įrodymus vertino neobjektyviai, rėmėsi išimtinai tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktais argumentais.
J. D. nurodo, jog ji yra pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d. t.y. dėl kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymo. Minėtas administracinės teisės pažeidimas yra laikomas tyčiniu pažeidimu. Ji savo paaiškinime ir skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodė bei pridėjo nuotraukas, patvirtintas kitų asmenų, kad dėl medžių lapijos draudžiamasis kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ yra nematomas. Byloje esančios nuotraukos, padarytos pažeidimo dieną 2014-06-16, nepaneigia jos argumentų, kad kelio ženklo per medžių lapiją nesimato iš važiuojamosios kelio dalies, t.y. iš antrosios kelio juostos. Taigi, jos veiksmus lėmė ne tyčia atlikti neteisėti veiksmai, bet draudžiamo kelio ženklo nematomumas. Todėl, ji negali būti pripažinta padariusi minėtą administracinė teisės pažeidimą, kadangi nėra esminio jo elemento – tyčios. J. D. įsitikinimu automobilį FIAT PUNTO, v.n. (duomenys neskelbtini) ji paliko stovėti leidžiamoje vietoje, t.y nebuvo matyti jokių draudžiamųjų kelio ženklų, tame tarpe kelio ženklo „Sustoti draudžiama“.
Apylinkės teismas netyrė, ar yra pagrindas konstatuoti jos veikoje kaltės buvimą, be to, nenurodė jokių aplinkybių, kurios leidžia konstatuoti jos tyčią.
Teismas konstatavo, jog jos teiginys, kad apie pažeidimą ji sužinojo tik gavusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra nepagrįstas. Pažeidimas užfiksuotas 2014-06-16, 15.36 val., ir yra nurodyta, jog tuo metu už automobilio valytuvo buvo paliktas pranešimas apie padarytą pažeidimą. Šito fakto J. D. neginčija, tačiau prie savo automobilio ji grįžo tik maždaug 18.00 val. ir tuo metu jokio pranešimo už valytuvo nebuvo. Todėl apie neva padarytą pažeidimą ji sužinojo daug vėliau, po poros mėnesių, t.y. ne pažeidimo padarymo dieną, todėl tiksliai negali atsiminti kokioje būtent vietoje stovėjo jos automobilis. Apeliantė nurodo, jog yra ne vilnietė, todėl kelio ženklą „Sustoti draudžiama“ A. Goštauto gatvėje susirado tik 2014-08-25, kai turėjo galimybę vėl atvykti į Vilnių. Tuomet ji padarė kelio ženklo nuotraukas ir pateikė į bylą kaip įrodymus – 2014-08-25 ir 2014-09-22 aktus su nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kad draudžiamojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ A. Goštauto gatvėje nesimato per medžių lapiją. Aplinkybes, užfiksuotas foto nuotraukose, gali patvirtinti L. R. UAB „O.“ generalinė direktorė, G. S. UAB „O.“ pardavimų vadovas ir K. V. UAB „O.“ atstovė.
J. D. teigimu, kadangi ji yra ne vilnietė ir jai nėra iš anksto žinomi visi kelio ženklai esantys gatvėje, todėl ji atidžiai stebi kelio ženklinimą ir tik būdama įsitikinusi, kad nėra draudžiančio stovėti ženklo, ji paliko automobilį stovėti. Taip pat ji atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybes administracijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo vietą nurodė A. Goštauto g. 16 namas. Tačiau tokio namo Vilniaus mieste nėra. A. Goštauto gatvėje yra namai pažymėti numeriais nuo 1 iki 13, 40 bei nuo 40A iki 40E. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog administracinės teisės pažeidimas buvo padarytas prie namo, esančio A. Goštauto g. 16, Vilniuje. Naudojantis Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje skelbiamu interaktyviuoju žemėlapiu nėra randamas namas, esantis A. Goštauto g. 16. Todėl, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentai, jog SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius, užfiksavęs pažeidimą, nustatydamas adresą vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje skelbiamu interaktyviuoju žemėlapiu, yra atmestini, kaip nepagrįsti. O kadangi pirmos instancijos teismas vadovavosi tokiais argumentais, tai priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
Skunde taip pat teigiama, jog pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo ir tai, jog ji žinojo, kad stovėti toje vietoje yra draudžiamai, kadangi 2013-03-19 jai jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu už automobilio stovėjimą toje pačioje vietoje (A. Goštauto g. prie J. J. g. 16). Teismas nepagrįstai vadovaujasi tokiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, kadangi 2013-03-19 užfiksuotas pažeidimas buvo prie namo, esančio J. J. g. 16, Vilniuje, o skundžiamas pažeidimas užfiksuotas visai kitoje vietoje, kitoje gatvės pusėje – prie namo, esančio A. Goštauto g. 16, Vilniuje. Pažymėtina ir tai, jog pirmos instancijos teismas neprijungė 2013-03-19 užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo bylos, todėl negalėjo konstatuoti, kad pažeidimas padarytas toje pačioje vietoje. Be to, tarp nusižengimų yra didelis laiko tarpas ir kaip tik tuo metu buvo vykdoma A. Goštauto gatvės rekonstrukcija (tai yra visuotinai žinoma aplinkybė http://www.vilnius.lt/index.php?1405949509).Todėl ji nematydama ženklo, draudžiančio stovėti, kurį užstojo medžių lapija, pagrįstai manė, kad toje vietoje tokio ženklo nėra, kadangi rekonstravus gatvę buvo iš naujo sustatyti kelio ženklai, pakeistas kelio ženklinimas.
J. D. nuomone, Vilniaus miesto savivaldybes administracija neįrodė jos tyčinės kaltės dėl pažeidimo padarymo, nenustatė tikslios administracinio teisės pažeidimo vietos. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir vadovaujantis teismu praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą, dėl administracinio teisės pažeidimo, grindžiant prielaidomis.
Taip pat apeliaciniame skunde J. D. prašo, remiantis CK 145 str. 1 d. 10 p., taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutarties vykdymą ir neišduoti vykdomojo rašto dėl 150 Lt baudos išieškojimo. Teigia, jog nesustabdžius vykdymo proceso ir vėliau galimai priėmus jai palankų teismo sprendimą, vykęs priverstinis išieškojimas iš jos turto galėtų būti traktuojamas kaip žalos jai padarymas.
Atskirasis skundas tenkinamas.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo
Lietuvos Respublikos ATPK 293 str. numato, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Pažymėtina, jog įstatyme numatytas neilgas terminas apeliaciniam skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Minėtas straipsnis taip pat numato, kad praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius svarbias termino praleidimo priežastis. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-60/2014, Nr. N575-4689/2011, Nr. N444-2265/2010 ir kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-17 nutarties paskelbime J. D. nedalyvavo, o nutarties nuorašas jai buvo išsiųstas 2015-02-18, jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Tilžės g. 8-18, Klaipėda. Tačiau, ši nutartis J. D. įteikta nebuvo, teismo siųstas vokas su nutartimi grįžo 2015-01-03 su nuoroda „neatsiėmė“. Kadangi J. D. buvo nurodžiusi tik šį savo adresą, Vilniaus miesto apylinkės teismas laikė, kad ATPK 288 str. 2 d. nurodyta teismo pareiga išsiųsti nutarimo ar nutarties nuorašą šaliai per tris dienas, buvo įvykdyta tinkamai, o, kadangi J. D. nesielgė sąžiningai bei protingai ir nesidomėjo bylos eiga, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pagrindo nėra. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Lietuvos Respublikos ATPK 257¹ str. numato, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Taigi, įstatymas numato, kad nesant galimybės įteikti procesinius dokumentus asmeniui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, dokumentai gali būti siunčiami jo darbovietės adresu. Iš byloje esančio 2014-10-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad jame nurodyta J. D. (Z.) darbo vieta – UAB „O.“, J. J. 16 B, Vilnius. Taigi, darytina išvada, kad teismas neišnaudojo visų galimybių informuoti J. D. apie 2015-02-17 nutarties priėmimą, t.y. tinkamai neįvykdė pareigos imtis visų įmanomų priemonių, kad informuoti asmenį apie jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą, dėl ko buvo užkirsta galimybė J. D. pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Aukštesnės instancijos teismas nurodytas priežastis pripažįsta svarbiomis, todėl naikina 2015-02-17 Vilniaus miesto apylinkės nutartį, ir priima nagrinėti J. D. apeliacinį skundą dėl 2014-12-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties panaikinimo.
Dėl apeliacinio skundo
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog J. D. (buvusios Z.) veiksmuose yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d., sudėtis.
Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d., padarymą atsako asmuo, kuris, vairuodamas transporto priemonę, sustojo ar stovėjo vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojo ar stovėjo nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. D. padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 m. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Konstatuodamas, kad J. D. (Z.) veiksmuose yra ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Skunde apygardos teismui J. D. nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos 2014-10-28 Vilniaus miesto apylinkės teismui jos pateiktame skunde dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014-10-13 nutarimo. Apygardos teismo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutartyje į pareiškėjos skundo argumentus buvo tinkamai ir motyvuotai atsakyta.
J. D. teigia, kad jos veiksmuose nėra kaltės, kadangi toje vietoje, kur ji 2014-06-16 buvo palikusi savo automobilį stovėti, dėl medžių lapijos draudžiamasis kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ yra nematomas, ką patvirtina jos į bylą pateiktos nuotraukos bei gali patvirtinti jos nurodyti liudytojai. Apylinkės teismas į šį pareiškėjos skundo argumentą tinkamai atsakė, nurodydamas, kad pažeidimo padarymo metu užfiksuotose nuotraukose kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ yra aiškiai matomas, todėl J. D. pateiktos nuotraukos jos kaltės nepaneigia. Papildomai pažymėtina, kad J. D. pateiktose nuotraukose užfiksuota ne situacija, buvusi įvykio metu, o praėjus dviems mėnesiams po jo. Todėl, pareiškėja neturi jokio pagrindo teigti, kad įvykio metu situacija dėl kelio ženklo matomumo buvo analogiška, to nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai, byloje esančiose 2014-06-16 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresn. kasininko – kontrolieriaus darytose nuotraukose užfiksuota, kad kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ medžių lapija neužstoja, jis yra aiškiai matomas, o atidus ir rūpestingas vairuotojas negalėjo jo nepastebėti.
J. D. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybes administracijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo vietą nurodė A. Goštauto g. 16 namas. Tačiau tokio namo Vilniaus mieste nėra. Apylinkės teismas nurodė, jog SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į skundą buvo nurodyta, kad kontrolierius, užfiksavęs pažeidimą, nustatydamas adresą vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje skelbiamu interaktyviuoju žemėlapiu. J. D. teiginys, kad naudojantis Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje skelbiamu interaktyviuoju žemėlapiu nėra randamas namas, esantis A. Goštauto g. 16, yra iš dalies teisingas, kadangi tokio namo interaktyviajame žemėlapyje esanti paieška iš tiesų neleidžia pasirinkti. Tačiau, atsidarius interaktyvųjį žemėlapį, internetiniu adresu http://www.vilnius.lt/index.php?838619871, ir susiradus A. Goštauto gatvę matyti, kad toje vietoje, kur inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo užfiksuotas J. D. automobilis, yra A. Goštauto gatvė ir palei gatvę einantis pastatų kompleksas pažymėtas 16, 16A, 16B numeriais. Iš žemėlapio nėra aišku, kad tas pastatų kompleksas priklauso ne A. Goštauto, o J. J. gatvei, todėl pažeidimą užfiksavęs kontrolierius galėjo to nežinoti ir objektyviai suklysti. Tačiau, kadangi įvykio vieta užfiksuota nuotraukose, ji yra aiški, klaidingas gatvės pavadinimo nurodymas nelaikytinas esminiu administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pažeidimu, suteikiančiu pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylą J. D. atžvilgiu nutraukti ar grąžinti papildomam tyrimui.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nors J. D. ir pabrėžia, kad ji yra ne vilnietė, tačiau kaip matyti jos darbo vieta yra J. J. 16B, Vilniuje. Todėl teismas pagrįstai mano, kad ji, lankydamasi savo darbovietėje, žinodama jos adresą, būdama atsakinga vairuotoja, automobiliu dažnai važiuodama į darbo vietą, negalėjo nežinoti, kad gatvė, skirianti pastatą, kuriame yra jos darbovietė, ir Neries upę yra ne J. J., o A. Goštauto. Be to, palikdama automobilį stovėti gatvėje priešais savo darbovietę, J. D. turėjo numatyti ir įvertinti aplinkybę, kad toje vietoje gali būti automobilių stovėjimą draudžiantys kelio ženklai, jau vien dėl to, kad už analogiško pažeidimo toje pačioje gatvėje padarymą ji jau buvo bausta 2013-03-19 administraciniu nurodymu.
Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad J. D. veiksmuose yra visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 4 d., sudėties požymiai. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutartį.
Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, stabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutarties vykdymą, kaip ji to prašo savo skunde, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutartį nepakeistą ir J. D. (buvusios Z.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.