Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2010-11-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-885-423/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-11-04
Bylos Nr.
II-885-423/2010
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-699-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pažeidėjas
D. B.
Advokatai
Žilvinas Kalinauskas
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 11-885-423 /10Proceso Nr. 4-62-3-699-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 45.5 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B.,

dalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos – AB „Autrolis“ atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

AB „Autrolis“ 2010-05-04 nutarimu D. B. paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142 str. 4 d., padarymą.

D. B. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010-05-04 19.12 val., troleibusu Nr. 2/331 į Žeimenos stotelę atvažiavo be bilieto.

Šalies argumentai

D. B. savo skundu prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti, kadangi nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes pažeidimo jis nepadarė, nurodytu laiku troleibusu be bilieto nevažiavo, kadangi dirbo ir gyveno Norvegijoje ir nurodytu laiku į Lietuvą grįžęs nebuvo.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovas nutarimą prašo palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t.y. asmuo, atlikęs priešingą teisei kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1d.). Tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas pažeidimo padarymu. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti nustatyta, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo.

Teismas pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidėjo parašytas paaiškinimas ir parašas ( b.l. 18) vizualiai skiriasi nuo pareiškėjos rašto ir parašo (b.l. 3-4), todėl teismui kyla abejonių dėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens tapatybės nustatymo.

Be to byloje pateikti patvirtinimai iš Nord-S. F. A/S kompanijos patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009-09-11 iki 2010-07-09 dirbo kompanijoje kiekvieną dieną, jis yra visą darbo laiką gamyboje dirbantis kompanijos darbuotojas. 2010-05-04 dirbo nuo 07.30 iki 15.30 val. (b.l. 8-13).

Liudytoja J. K. parodė, kad asmuo, kuris troleibusu važiavo be bilieto, neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl nuvežė jį į policijos komisariatą asmens tapatybei nustatyti. Liudytoja taip pat paaiškino, jog asmens tapatybė nustatinėjama policijos komisariate, saugos tarnyba atneša lapelį, kuriame parašytas asmens vardas, pavardė, gimimo metai, taip pat tapatybę nustatinėja pagal duomenų bazėje turimas nuotraukas.

Tačiau toks asmens tapatybės nustatymas nėra numatytas ir suteikia galimybę kitiems suinteresuotiems asmenims, žinant asmens duomenis, pasinaudoti kito asmens duomenimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., ATPK 256 str. 3 d., 284 str. 1 d. nuostatomis administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, t.y., visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą (LR ATPK 256 str. 3 d.). LR ATPK 272 str. 1 d. traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui numatyta teisė, tačiau ne pareiga teikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 03 07 nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-318/2008).

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, pripažintina, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad D. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142 str. 4 d., todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 str. 1 p. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1d. 2 p. teisėja

nutarė:

Skundą tenkinti.

AB „Autrolis“ 2010-05-04 nutarimą, kuriuo D. B. paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda, panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Urbonienė