Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sigito Bružo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžio.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžiu A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems I. K., D. K. ir D. V. K. priteista atitinkamai: 5792,40 Eur, 7240,50 Eur ir 7240,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: A. R. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios I. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas; nukentėjusiųjų I. K., D. V. K. ir D. K. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, prokuroro Dariaus Čapliko ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Mariaus Liatuko, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Kasatorius pabrėžia, kad nuosprendyje teismas privalo nurodyti nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi atitikti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui keliamus reikalavimus. Nuosprendyje teisėjai privalo ne tik išvardyti įrodymų šaltinius, bet ir pateikti byloje surinktų įrodymų analizę, jų vertinimą, nuosekliai išdėstyti ir atskleisti jų tarpusavio ryšį bei jais grįsti savo išvadas. Apeliacinės instancijos teismo motyvacija turi remtis visais įrodymais kaip visuma, esant poreikiui, pasinaudojus ir BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta procesine galimybe. Įrodymai, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, negali būti vertinami atskirai vienas nuo kito. Kasatorius teigia, kad nustatant, ar kaltininko padarytas Transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus, t. y. sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Pirmosios instancijos teismas, anot kasatoriaus, pagrįstai nustatė, kad A. R. vairavo techniškai netvarkingą vilkiką, nes jo priekinė kairės pusės padanga neatitiko techninių reikalavimų, t. y. ji nebuvo pritaikyta vilkiko vairuojamai ašiai. Padangos neatitikimą nustatytiems techniniams reikalavimams prieš eismo įvykį teismas nustatė įvertinęs vilkiko techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus, Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. vasario 28 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. birželio 30 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertai nustatė, kad padanga sprogo, nes buvo nusilpęs jos karkasas, padangos būklės pasikeitimai prieš sprogimą buvo eksploataciniai, ilgalaikiai, todėl A. R. turėjo galimybę iš anksto aptikti padangos neatitikimą techninių reikalavimų. A. R. nepaisė Kelių eismo taisyklių 15, 235 ir 236 punktuose įtvirtintų draudimų, vairavo techniškai netvarkingą vilkiką, todėl, susilpnėjus vilkiko priekinės kairės padangos karkasui, ji sprogo, vilkikas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su S. K. vairuojamu automobiliu „Ford Transit“, dėl susidūrimo metu patirtų sužalojimų S. K. mirė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. R. turėjo įvertinti, jog ant vilkiko priekinės ašies sumontuota padanga yra pritaikyta tik priekaboms ir puspriekabėms, važiuoti keliais su kieta danga, vilkikas maksimaliai pakrautas, tai turėjo įtakos ir priekinės automobilio ašies apkrovai, važiavimas žvyrkeliu, o ne kietos dangos keliu turėjo įtakos vilkiko priekinės kairės padangos karkaso susilpnėjimui. Vilkikas nuo 2011 m. kovo 21 d. iki 2011 m. kovo 23 d. nuvažiavo 2220 km, iš kurių A. R. vairavo 1108, tai patvirtina faktą, kad vilkikas buvo intensyviai eksploatuojamas ir tai buvo žinoma ir A. R. Pirmosios instancijos teismas, be to, teisingai įvertino ir asmenines A. R. savybes – profesinę ir gyvenimišką patirtį, dėmesingumą. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. turi ilgametę vairavimo patirtį, vilkikų vairuotojams (siekiantiems gauti teisę vairuoti tokio tipo transporto priemones) keliami papildomi reikalavimai, Akmenės rajono apylinkės teismas padarė, anot kasatoriaus, pagrįstą išvadą, kad A. R. žinojo ir suprato esminius techninius automobilio saugaus eksploatavimo reikalavimus, turėjo žinoti, kokie reikalavimai taikomi vilkiko padangoms, todėl galėjo ir turėjo numatyti, kad sprogusi padanga šių reikalavimų neatitiko, ir privalėjo imtis priemonių, kad tiriamas įvykis nebūtų įvykęs. Apeliacinės instancijos teismas vertino ne visus bylos įrodymus kaip visumą, o vadovavosi atskirais įrodymais, atskiromis teismo ekspertizės aktų dalimis, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Bružo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų teisėtumo

Kasatorius skunde prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų: 1) cituoja kasacinės instancijos teismo praktiką dėl priežastinio ryšio nustatymo avarijų bylose tinkamumo, taip pat baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, susijusias su apeliacinės instancijos teismo kompetencija nagrinėjant bylas apeliacine tvarka; 2) išvardija įrodymų šaltinius, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo procesinį sprendimą (vilkiko techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. vasario 28 d. ekspertizės aktas, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. birželio 30 d. ekspertizės aktas); 3) akcentuoja momentus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl kaltės formos ir turinio avarijų bylose; 4) pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo visais byloje esančiais įrodymais kaip visuma, savo išvadas, priešingas pirmosios instancijos teismo padarytosioms, grindė tik atskiromis minėtų ekspertizių aktų išvadų dalimis.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasaciniame skunde privaloma nurodyti teisinius argumentus, pagrindžiančius BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Analizuojant kasaciniame skunde išdėstytus argumentus pažymėtina, kad skunde nenurodyta, kokie įrodymai, anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismo liko neįvertinti, kurie iš jų yra tie, kurie paneigia ekspertizės aktų išvadas, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje – teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei skunde teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas įrodymus, turinčius esminės reikšmės išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, o panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, kuriuo A. R. išteisino pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, pateikė bylos faktinių aplinkybių įvertinimą ir nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį pagrindžiančius įrodymus. Toks įrodymų vertinimas ir nuosprendžio turinys atitinka įstatymų reikalavimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis, BPK 331 straipsnis). Todėl kasatoriaus skundo argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, nepagrįsti.

Kaltinimas A. R. buvo reiškiamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis vairuodamas vilkiką pažeidė KET reikalavimus (15, 235 ir 236 punktus), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Veika, kurios padarymu kaltinamas A. R., pasireiškė techniškai netvarkingo vilkiko vairavimu, t. y. A. R. buvo kaltinimas tuo, kad vairavo vilkiką, kuriam ant priekinės ašies buvo sumontuotos bekamerinės „Firestone“ gamintojo „TSP-3000“ modelio (385/65 R22.5 išmatavimų, 160 J apkrovimo ir greičio indeksų) padangos, neskirtos montuoti ant vilkiko varomųjų ratų, dėl to įvyko kairiojo priekinio rato dehermetizacija (sprogimas); vairuotojas nesuvaldė vilkiko, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su priešais važiuojančiu automobiliu „Ford Tranzit“ (duomenys neskelbtini) ir dėl to žuvo žmogus. Jokie kiti veiksmai, susiję su kaltinamajame akte nurodytu KET pažeidimu, A. R. neinkriminuoti.

Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nustatydamas įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarančias aplinkybes teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą ir vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, rėmėsi ne tik pateiktomis ekspertizių išvadomis, bet ir eksperto paaiškinimais teisme, padangų gamintojo „Firestone“ atstovo Lietuvoje („Melga“) pateikta informacija (<...>, gamintojas nedraudžia naudoti „TSP-3000“ modelio padangų ant kitų nevarančių transporto priemonės ašių, jei nėra užrašo „trailer use only“ („tik priekaboms“), o tokio užrašo, kaip nustatyta, ant tirti pateiktos padangos nėra; vilkiko priekinės ašies ratai rieda laisvai, dėl to „TSP-3000“ modelio padangų ant priekinės ašies dėti nedraudžiama; aptikti vilkiko padangų pažeidimų (išskyrus protektorinės dalies smulkius nekiauryminius pažeidimus) prieš išvykdamas į reisą ir kelionės metu A. R. negalėjo, o su eksploatacinio pobūdžio nekiauryminiais pažeidimais padangų eksploatacija nėra draudžiama ir pan.), vertino ir lygino A. R. parodymus (nagrinėjamo įvykio dieną perėmęs vilkiką vizualiai apžiūrėjo ratus, padangas, <...>, viskas atrodė tvarkinga, važiuodamas jokių techninių nesklandumų nejuto) su liudytojo J. D. parodymais (nuo 2011 m. kovo 21 iki 23 d. nė vienas iš įmonės darbuotojų, taip pat ir A. R., pretenzijų dėl vilkiko techninės būklės (pažeidimų) neturėjo). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje, be kita ko, taip pat konstatuota, kad tyrimui pateikto anksčiau nurodyto modelio padangų nedraudžiama eksploatuoti ant vilkiko „Volvo FH“ priekinės ašies. Padangos protektorinėje dalyje buvę nekiauryminiai pažeidimai netrukdė vilkiką eksploatuoti pagal jo paskirtį, padanga sprogo todėl, kad buvo nusilpęs jos karkasas, o ne dėl išorinių mechaninių pažeidimų. Ši ekspertizės akto išvada bylos duomenimis nepaneigta.

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymius ir skirtingai, nei pirmosios instancijos teismas, tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles. Nenustačius byloje konkretaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo, padariniai – žmogaus mirtis – nėra susiję su A. R. inkriminuota nusikalstama veika.

Kasatoriaus skundo argumentai dėl BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytos procesinės galimybės taikymo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme taip pat yra nepagrįsti. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, tačiau tai daryti nėra privalu. Paprastai įrodymų tyrimas turi būti atliekamas tada, kai apeliacinės instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ar pakartotinai ištirti tuos įrodymus, kurie yra prieštaringi, o tų prieštaravimų nepašalino pirmosios instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2009). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prašymų dėl įrodymų tyrimo atlikimo būtinumo nepareiškė nei prokuroras, nei kiti proceso dalyviai, priešingai, jų nuomone, įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo reikalingas. Prokuroras skunde nors ir cituoja BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau taip pat nenurodo aplinkybių, kurias apeliacinės instancijos teismas dar turėtų išsiaiškinti, realizuodamas BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę. Taigi kasatoriaus priekaištai apeliacinės instancijos teismui šiame kontekste atmetami. BPK 331 straipsnio 2 dalyje numatytos procesinės taisyklės kvestionavimas kasaciniame skunde susijęs su BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymu, t. y. cituojamos šių straipsnių nuostatos ir teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino įrodymų kaip visumos, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad į įvairiuose įrodymų šaltiniuose esančią informaciją teismas atsižvelgė, kategoriškas kompleksinės eismo įvykio-trasologinės ekspertizės, paskirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildančios bei patikslinančios pirminę ikiteisminio tyrimo metu atliktą ekspertizę (Nr. (duomenys neskelbtini), išvadas vertino kitų įrodymų kontekste.

Pagal BK 3 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o pagal šio straipsnio 4 dalį pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Byloje nustačius, kad tyrimui pateiktos „Firestone“ gamintojo „TSP-3000“ (385/65 R22.5) modelio padangos galėjo būti montuojamos ant vilkiko „Volvo FH“ priekinės ašies, o nekiauryminiai protektoriaus nusidėvėjimai netrukdė vilkiko eksploatuoti, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo nebuvus A. R. veikoje objektyviųjų BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, taip pat teisingai sprendė, kad jis nenumatė ir negalėjo numatyti, kad jam vairuojant vilkiką, kurį jis prieš išvykdamas į reisą apžiūrėjo, patikrino jo techninę būklę, įvyks avarija, sukelsianti BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytus padarinius.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sigito Bružo kasacinį skundą atmesti.