Kauno apylinkės teismo nutartis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Plungėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pradinio išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

2018-01-26, apie 21.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas nepakaltinamumo būsenoje, konflikto su sutuoktine A. B. metu, sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą ir galvą, padarydamas jai odos nubrozdinimus veide, taip mušdamas savo šeimos narę – sutuoktinę A. B. –nežymiai sutrikdė jai sveikatą.

Teismo psichiatras-ekspertas Mantas Juodakys teismo posėdžio metu patvirtino byloje pateiktą išvadą. Ištyrus A. B. psichinę būklę buvo nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė sirgdamas įgyta silpnaprotyste, subkortikine kraujagysline demencija. Ligos progresuoja. Buvo gydytas stacionare. Jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti, todėl siūlo jam skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nukentėjusioji A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 6) ir parodė, kad 2018-01-26, apie 21.00 val., būnant namuose, sutuoktinis A. B. dėl neaiškių priežasčių pradėjo mėtyti daiktus. Ji nuvertė jį ant lovos ir laikė, prašydama nusiraminti. Kai sutuoktinį paleido, šis kumščiu pradėjo jai trankyti į galvą, pakaušį, veidą, suduodamas ne mažiau kaip 8 smūgius ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tada ji išbėgo į laiptinę ir kaimynas Viktoras iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusioji buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Dėl įvykio sutuoktiniui pretenzijų neturi. Ji nežinojo, kad jis jau 9 metus serga demencija. Jo sveikata vis blogėja. Nesutinka, kad jam būtų skirta priverčiamoji medicinos priemonė, nes sutuoktinis nesuprato, ką daro, nepamena įvykio. Daug metų yra gydomas ir stebimas psichiatro. Šiuo metu jis yra slaugos namuose, juose bus 4 mėnesius. Pasižada kartu ir toliau su juo lankytis pas gydytojus psichiatrus.

Tai, kad A. B., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodyta: pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2018-01-26, apie 21.00 val., pareiškėjai A. B. būnant namuose, V. Krėvės pr. 94-113, Kaune, jos sutuoktinis A. B. dėl neaiškių priežasčių pradėjo mėtyti namuose buvusius daiktus, tada pareiškėja jį nustūmusi ant lovos laikė, paleidus jį, pastarasis kumščiu ne mažiau kaip 8 kartus sudavė jai į veidą ir galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 6); fotolentele, kurioje užfiksuoti nukentėjusiosios A. B. matomi sužalojimai (b. l. 8); tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2018-01-26, apie 21.20 val., iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad V. Krėvės pr. 94-111, Kaune, senyvo amžiaus vyras sumušė sutuoktinę. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė V. B.. Pranešėjas paaiškino, kad pas jį atėjo kaimynė kruvinu veidu ir pasakė, kad ją sumušė sutuoktinis. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad A. B. sumušė savo sutuoktinę A. B., keletą kartų rankomis trenkė į įvairias galvos ir veido vietas. Nukentėjusioji su GMP išvežta į KMUK (b. l. 9-10); Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G399/2018(02), kurioje nurodyta, kad A. B. konstatuoti odos nubrozdinimai veide. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno trauminio poveikio, suduodant smūgius kumščiu ar spiriant koja (b. l. 34); liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018 m. sausio mėn., tiksliai dienos nepamena, apie 21.30 val., atbėgo kaimynė A. ir paprašė pagalbos. Jai iš galvos bėgo kraujas, dar kraujo matėsi ant koridoriaus grindų. A. pasakė, kad ją sumušė sutuoktinis ir ranka sudavė smūgius į galvą. A. paprašė iškviesti pagalbą (b. l. 37); pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 106, kuriame nurodyta, jog 2018-01-26 22:15:23 val. A. B. nustatyta 0,74 % (promilių) neblaivumas (b. l. 64); 2018-02-08 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)2018, kurioje nurodoma, jog A. B. reikalinga atlikti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę (b. l. 76); Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)2018 kuriame nurodyta, kad A. B. baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu (2018-01-26) konstatuojama įgyta silpnaprotystė, subkortikinė kraujagyslinė demencija (F01.2). Pagal savo psichikos būklę A. B. negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. A. B. šiuo metu konstatuojama įgyta silpnaprotystė, subkortikinė kraujagyslinė demencija (F01.2). Pagal savo psichikos būklę A. B. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 100-103); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad A. B., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Tokiam asmeniui gali būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (ar jų netaikymas) priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, nustatytus baudžiamojo įstatymo (BK 98 str.), bei į ekspertų-teismo psichiatrų išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.

Įstatymas numato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas; 2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas BK 18 straipsnyje nurodytu atveju; 3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo; 5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės; 6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra BK 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad šiuo metu A. B. nėra pavojingas visuomenei. Nors jam rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, tačiau šiuo metu jis yra slaugos namuose, jo sveikatos būklė blogėja, sutuoktinės teigimu ji imsis priemonių, kad A. B. būtų gydomas, sutuoktinė prašo neskirti priverčiamųjų medicininių priemonių ir atiduoti jį jos priežiūrai, kadangi jos sutuoktinis jau daug metų savanoriškai gydosi pas psichiatrus.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad baudžiamoji byla nutraukina ir A. B. netaikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo (BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktas). A. B. perduotinas sutuoktinei A. B. globoti ir rūpintis.

Dėl civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 68,03 eurų žalai atlyginti (b. l. 17-21). Baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d.). Taigi, pagal minėtas nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Tuo tarpu, nepakaltinamo asmens padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, toks asmuo už padarytą pavojingą veiką pagal BK neatsako. Nagrinėjamoje byloje A. B. nėra kaltinamasis, jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, kas, kaip minėta, reiškia, jog jo veika nėra baudžiama. Dėl šių motyvų teismas negali spręsti klausimo dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo iš A. B., nes pareikštas civilinis ieškinys negali būti nagrinėjamas ir įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso normas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.268 straipsnis, apibrėžiantis atsakomybę už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą, nurodo, kad fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Teismas sprendžia, kad tuo atveju, kai asmeniui žala padaroma nebaudžiamais veiksmais, t. y. kai žala padaryta asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 6.268 str.), žalos klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi,

nutaria:

baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo nutraukti.

Priverčiamųjų medicinos priemonių A. B. atžvilgiu netaikyti, atiduoti jį sutuoktinei A. B. globoti ir rūpintis.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo, o asmeniui, kurio atžvilgiu priimta nutartis – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos – gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.