Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-10-26 · Civilinė byla Nr. e2-19492-945/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
e2-19492-945/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14193-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
UAB „Acme kompiuterių komponentai“, I. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-19492-945/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14193-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.2.5; 2.5.39.2.6.1; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Acme kompiuterių komponentai“, I. K. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 101,63 Eur turtinės žalos atlyginimą, 24,11 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog 2013 m. kovo 11 d. trečiasis asmuo I. K. vairuodama transporto priemonę Hyundai I40 1.7 CRDI, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Šilainių pl., Kaune įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais aitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Apgadinta transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (Kasko). Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis kairės pusės ratas. Transporto priemonės apžiūros metu autoserviso atstovas nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinės kairės pusės padanga bei sugadintas (reikalinga remontuoti) priekinis kairės pusės ratlankis. Transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolių dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei atsirado 122,69 Eur (440 Lt (sugadintos padangos keitimo kaina pagal UAB „Padangų namai“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija PN 303 Nr. 0006) – 76,36 Lt (išskaičiuotas PVM) + 60 Lt (ratlankio lyginimas pagal 2013-03-14 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą)) žala ir ją atlygino išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovė ragino atsakovę atlyginti žalą, tačiau ši neatlygino. Išieškant padarytą žalą iš atsakovės išskaitomas 72,73 Lt keistos padangos nusidėvėjimas (20 %). Ieškovė prašo atlyginti 101,63 Eur žalą. Ieškovė nurodė, jog Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl atsakovė privalo juos prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai priklausančiuose keliuose. Yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.266 straipsnį: atsakovė valdė kelią, draudėjui atsirado žala, nes važiuojant keliu buvo sugadintas turtas, tarp kelio trūkumo ir žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą ir CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti neaišku kada atsiradę ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, kad automobilis apgadintas, bet ir tai, kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo automobilis po tariamo įvykio buvo apžiūrėtas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje, kuri patvirtinta 2000 m. balandžio 17 d. LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. LR finansų ministro įsakymu Nr. 101, nepateikti vertinimo dokumentai. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų nepriekaištingą ginčo automobilio būklę ir tariamo eismo įvykio. Policijos nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai, tačiau jokių dokumentų, kad ieškovė ginčo automobilį apžiūrėjo ir nustatė tokius apgadinimus, kokie nurodyti nutarime, pateikta nėra. Net jei ieškovės nurodytoje eismo įvykio vietoje ir atsirado važiuojamosios kelio dalies dangos nelygumų, atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko pavasario metu, kuomet kelio danga papildomai ardoma dėl oro sąlygų, jų atsiradimas turėtų būti prilyginamas nenugalimai jėgai ir dėl to Kauno miesto savivaldybė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Vairuotoja, būdamas atidi ir atsakinga, pasirinkdama saugų greitį turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl atsakovė nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleista dėl pačios vairuotojos neatidumo arba žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas. Dėl netinkamo teisinio reguliavimo atsakovei skiriamos nepakankamos lėšos kelių priežiūrai vykdyti. Nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti palūkanas, nes šiuo atveju žala yra kildinama iš viešosios teisės normos. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė nei vieno dokumento, kuris patvirtintų, jog būtent jis patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog draudėjas UAB „Acme kompiuterių komponentai“ laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. apdraudė transporto priemonę – automobilį Hyundai I40 1.7 CRDI, v/n (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu (Kasko) AB „Lietuvos draudimas“. 2013 m. kovo 12 d. UAB „Acme kompiuterių komponentai“ kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodė, kad 2013 m. kovo 11 d. 19.45 val. I. K., važiuodama Šilainių plentu nuo Baltų pr. įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepaženklintą duobę, įvykio metu apgadino kairės pusės priekinį ratą ir ratlankį. Į įvykį iškviesti policijos pareigūnai nubraižė eismo įvykio vietos schemą, nustatė, kad duobė yra 0,6 m x 0,7 m, apžiūrėjo ir nustatė automobilio apgadinimus – sugadintas priekinis kairės pusės ratas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. UAB „Padangų namai“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą 363,64 Lt sumai be PVM, prekių (paslaugų) pirkimo kvite nurodyta, kad ratlankio lyginimo kaina yra 60 Lt. Akte prie žalos bylos nurodyta, kad nuostolio suma lygi 423,64 Lt, iš jos išskaičiuotas 20 procentų nusidėvėjimas padangai – 72,73 Lt, regreso suma – 350,91 Lt. Ieškovė atlygino įvykio metu padarytą žalą, išmokėdama 423,64 Lt sumą UAB „Acme kompiuterių komponentai“. Ieškovė 2013 m. balandžio 12 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Iš ieškovės pateiktų elektroninių laiškų nustatyta, kad klientas buvo žadėjęs vykti pas vertintojus, tačiau atsiuntė sąskaitą už padangas ir nuotraukas; sutartinis servisas automobilio apžiūros neatliko, draudėjas atsiuntė nuotraukas AB „Lietuvos draudimas“ ir buvo išmokėta išmoka.

Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepaneigiantį ieškinio reikalavimo pagrįstumo atsakovės argumentą, jog atsakovei skiriamos nepakankamos lėšos kelių priežiūrai vykdyti. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl aktų, kuriais nustatomas atsakovei skiriamų lėšų kiekis, teisėtumo ir pagrįstumo, tuo tarpu reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo ši aplinkybė nėra reikšminga: lėšų nepakankamumas tegali būti vertinamas kaip pagrindas reikšti pretenzijas lėšų neskiriančiam subjektui, bet nepaneigia atsakovės kaltės dėl nepakankamos gatvių priežiūros, o kartu ir pareigos atlyginti netinkamos gatvės būklės sąlygotą žalą. Į bylą pateiktoje eismo įvykio schemoje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2013 metais tinkamai vykdė aptariamos kelio atkarpos priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta.

Į bylą pateikti įrodymai (2013 m. kovo 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio schema, kurioje pažymėtas apgadintas automobilis) patvirtina eismo įvykio faktą.

Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Atsakovės argumentai, kad pati vairuotoja nebuvo atidi ir atsargi, nepasirinko saugaus greičio ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pati vairuotoja nesilaikė KET reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo, vairuotojos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Pasekmių mastas negali būti vertinamas kaip įrodantis neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį. Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pati vairuotoja.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Rašytiniai ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog transporto priemonė 2012 m. vasario 22 d. įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio išdaužą. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, žalos sąmata ir atliktų remonto darbų PVM sąskaita faktūra neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovės atstovės argumentas, jog automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, kadangi šalinant įvykio padarinius buvo atlikti ir papildomi remonto darbai, negali būti vertinamas kaip turintis reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi, iš vienos pusės, papildomų darbų kaštai nebuvo įtraukti į sumą, kurią prašoma atlyginti, iš kitos pusės, atsakovė neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp buvusių transporto priemonės trūkumų ir eismo įvykio. Papildomai akcentuotina, jog, kaip teismo posėdžio metu nurodė vairuotoja, transporto priemonė iki eismo įvykio buvo eksploatuojama neilgai. Be to, apynaujė transporto priemonė buvo apdrausta, tuo tarpu duomenų apie tai, jog ji būtų patekusi į ankstesnius eismo įvykius, kurių metu galėjo atsirasti analogiški pažeidimai, byloje nėra.

Atsakovės deklaratyvūs teiginiai, jog niekas išskyrus automobilio vairuotoją nematė ginčo duobės, taip pat atsakovės abejonės dėl vasario mėnesį atliekamų kelio remonto darbų, teismo vertinimu, negali būti pagrindas ieškiniui atmesti. Teismas pagal CPK 12 straipsnį turi paisyti visuotinai pripažinto šalių rungimosi procese principo. Pateikti ginčo duobės egzistavimą, kelio remonto darbų atlikimą patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Ieškovė pateikė į bylą vairuotojos paaiškinimą (šiame paaiškinime nurodytas aplinkybes vairuotoja patvirtino pirmajame teismo posėdyje, kuriame byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, taip pat teikdama teismui informaciją apie nedalyvavimą antrajame teismo posėdyje). Dėl šių aplinkybių jokių abejonių nekilo ir įvykį fiksavusiems policijos pareigūnams, kurie pažymėjo duobės vietą ir nurodė, jog jiems atvykus duobė buvo užtaisyta kelininkų. Jeigu policijos pareigūnams būtų kilę abejonių dėl duobės egzistavimo ir automobilio įvažiavimo būtent į tą duobę, jie nebūtų galėję eismo įvykio schemoje užfiksuoti duobės vietos, įvardindami eismo įvykio kilimo priežastį. Remiantis bylose dėl turtinės žalos taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovei nesutikus su ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais eismo įvykį, atsakovė turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 177 str.). Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio aplinkybes ištyrė policijos pareigūnai, eismo įvykio aplinkybes patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių reguliavimo skyriaus specialisto nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir kita eismo įvykio tyrimo medžiaga, atsakovei nepateikus įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes (neteikus įrodymų, jog nurodyta duobė nurodytu laiku nebuvo ar negalėjo būti remontuojama, neprašius pripažinti vairuotojos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ar apklausti liudytojus), teismas daro išvadą, jog, galiojant didesnės tikimybės įrodinėjimo standartui civiliniame procese, kaip labiausiai tikėtina vertintina būtent ieškovės ir vairuotojos nurodyta įvykių seka. Priešinga išvada lemtų tik teoriškai įmanomą, bet praktiškai sunkiai įsivaizduojamą situaciją, jog tarnybinę transporto priemonę vairuojanti vairuotoja, neaiškiomis aplinkybėmis sugadinusi transporto priemonės padangą ir ratlankį (sugadinimų pobūdis, užfiksuotas nuotraukose, aiškiai atskleidžia, jog buvo įvažiuota į kelio duobę), skirtingai nei nurodo atsakovė, neturėdama jokio suinteresuotumo (transporto priemonė buvo apdrausta, priklausė net ne pačiai vairuotojai, o jos sutuoktinio darbdaviui, t.y. vairuotojai nebuvo kilusi jokia finansinė grėsmė, susijusi su apgadinimų šalinimu), turėjo pasistatyti automobilį gatvėje, kviesti policiją ir teikti tikrovės neatitinančius paaiškinimus vien tam, kad draudikas, kuris bet kuriuo atveju būtų turėjęs pareigą išmokėti draudimo išmoką, įgytų teisę reikalauti išmokėtinos juridiniam asmeniui nereikšminga pripažintinos sumos grąžinimo iš už kelių priežiūrą atsakingo subjekto.

Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškinys negali būti tenkinamas atsakovei nepateikus eksperto atlikto vertinimo duomenų. Reikšmingomis šiuo atveju pripažintinos šios aplinkybės: pirma, transporto priemonės apgadinimai (priekinio kairiojo rato sugadinimas) užfiksuoti įvykį registravusių policijos pareigūnų; antra, į bylą pateiktos fotonuotraukos atitinka policijos pareigūnų aprašyto eismo įvykio pobūdį; trečia, aplinkybę, jog buvo prakirsta padanga ir sulankstytas ratlankis teismo posėdžio metu patvirtino automobilio vairuotoja; ketvirta, padangos keitimas ir ratlankio taisymas atitinka apgadinimų pobūdį; penkta, žalos dydis grindžiamas faktiškai atliktais taisymo darbais ir detalės keitimu, t.y. ne subjektyviais teoriniais skaičiavimais, bet konkrečiomis faktinėmis išlaidomis, prašoma priteisti suma sumažinta nusidėvėjimo dydžiu; šešta, aiškūs transporto priemonės sugadinimai ir konkrečios faktinės išlaidos sukūrė pagrindą draudikui, įvertinus padangų rinkos kainą ir remonto darbų vertę, spręsti, ar tikslinga atlikti papildomus veiksmus žalos dydžiui įvertinti; septinta, atsakovės nurodytas turto vertinimas yra skirtas tam, kad būtų galima objektyviau nustatyti draudimo išmokos dydį, tačiau, nekilus ginčo dėl remonto kaštų pagrįstumo, nepaneigia fakto, jog išlaidos yra pagrįstos ir būtinos; aštunta, atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, jog transporto priemonės remonto išlaidos buvo nepagrįstai didelės, jog analogišką padangą įsigyti ar analogiškus ratlankio tiesinimo darbus buvo galima atlikti pigiau, t.y. savo pozicijos dėl įrodymų žalos dydžiui pagrįsti formos trūkumo negrindė argumentais, kurie leistų abejoti išmokos dydžio pagrįstumu, o kartu ir patvirtintų būtinybę dydį nustatyti atliekant ekspertinį vertinimą.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Šilainių plento bei užtikrinti saugų eismą jame, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta UAB „Acme kompiuterių komponentai“ priklausanti, I. K. vairuota transporto priemonė, o ieškovė kompensavo išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas.

Ieškinį tenkinus visiškai, remiantis CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės ieškovei priteistinos 0,05 proc. – 24,11 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-04-28) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 101,63 Eur sumos. Terminas, už kurį priteisiamos palūkanos, skaičiuojamas nuo 2015 m. liepos 24 d., kuria buvo priimtas ieškovės ieškinys Kauno apylinkės teisme.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – už atitinkamo dydžio ieškinį elektroninėje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma 15 Eur (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263-271 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė - J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 101,63 Eur (vieno šimto vieno euro 63 ct) turtinės žalos atlyginimą, 24,11 Eur (dvidešimt keturis eurus 11 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą (101,63 Eur) nuo 2015 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjasMarius Bartninkas