Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. LK-N-567 „Dėl nuteistojo A. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“ patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 12 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gegužės 31 d. (užsk. 51 d.), 1/2 laisvės atėmimo bausmės atliko – 2024 m. gegužės 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. liepos 11 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. LK-N-567 „Dėl nuteistojo A. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsniu, A. T. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas, Komisijos Nutarimas netvirtintinas.

BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, kuris reiškia, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta.

Teismas, susipažinęs su Komisijos pateikta nuteistojo asmens byla, nustatė, kad A. T. yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dėl to konstatuotina, kad nuteistasis formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Teismas pabrėžia, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialus pagrindas. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos bausmės atlikimo vietos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau gali taisytis būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Iš nuteistojo asmens bylos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2025 m. birželio 12 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-1860 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad A. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 21 metų, kai buvo įtariamas įvykdęs viešosios tvarkos pažeidimą. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą bausmę pagal 6 nuosprendžius ir 2 baudžiamuosius įsakymus, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. T. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas), 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti). A. T. laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime atlieka nuo 2020 m. gruodžio 28 d., nuo 2024 m. vasario 13 d. perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, šiuo metu bausmę atlieka pusiaukelės namų sąlygomis. Lygtinio paleidimo komisijai teikiamas antrą kartą, pirmą kartą teiktas 2024 m. balandžio 30 d., tačiau komisijos nutarimu lygtinis paleidimai nuteistojo atžvilgiu nebuvo taikytas. Analizuojant nusikalstamų veikų pobūdį yra stebimas pasikartojantis nusikaltimų modelis (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis), nusikaltimų istorijoje taip pat yra du smurtinio elgesio atvejai (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, plėšimas). A. T. sugeba įvardinti padarytų nusikalstamų veikų padarinius bendruomenei bei plačiajai visuomenei, pripažįsta, kad jo veiksmai buvo netinkami. Bausmės vykdymo metu nuteistasis vykdė jam paskirtas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo elgesio pataisos programose. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistajam buvo skirtos 5 nuobaudos, vieną kartą skatintas. 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus kalėjime atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas naudojant OASys metodiką, nustatyta vidutinė didelės žalos rizika, 2024 m. gegužės 3 d., 2024 m. lapkričio 15 d., 2025 m. vasario 14 d. atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika su polinkiu sistemingai mažėti. 2025 m. birželio 12 d. atlikus OASys rizikos pervertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (su polinkiu mažėti), asmuo formaliai atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti du statiniai kriminogeniniai veiksniai – 1) smurtinio elgesio istorija; 2) teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 8 kartus; du dinaminiai veiksniai – 1) piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis istorija (atkryčio rizika); 2) žema tolerancija frustracijai; trys apsauginiai veiksniai – 1) stiprūs, palaikantys ryšiai su artimaisiais; 2) stabili darbo vieta; 3) stabili gyvenamoji vieta.

Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, detaliai išdėstytas tiek Komisijos Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje, sutinka, kad jos teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo jo korekciją tinkama linkme. Tačiau pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Už tai nuteistieji yra skatinami, kaip ir šiuo atveju – A. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiaukelės namų sąlygomis, vieną kartą buvo skatintas – padidinta mėnesinė maksimali pinigų suma, skirta asmeniniam apsipirkimui. Tačiau teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad jis jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad A. T. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę pagal net 6 nuosprendžius bei 2 baudžiamuosius įsakymus. Pažymėtina, kad yra nustatytas pasikartojantis nusikalstamų veikų modelis – neteisėtas disponavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis; smurtinis elgesys. Vykdydamas laisvės atėmimo bausmę buvo gavęs nuobaudas už buvimą apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų ir smurtinį konfliktą su kitu nuteistuoju. A. T. smurtinės tendencijos (smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, smurtinis konfliktas bausmės atlikimo vietoje) yra nustatytas kaip statinis kriminogeninis veiksnys – smurtinio elgesio istorija; psichiką veikiančių medžiagų disponavimas ir vartojimas (nusikalstamos veikos susijusios su neteisėtu psichiką veikiančių medžiagų disponavimų, bausmės atlikimo vietoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimas) yra nustatytas kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis istorija (atkryčio rizika). Be to, nors A. T. yra nustatyti trys apsauginiai veiksniai, tačiau šie veiksniai egzistavo ir iki nusikalstamų veikų įvykdymo, tačiau nuo nusikalstamų veikų vykdymo neapsaugojo.

Teismas pažymi, kad nuteistasis neabejotinai keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau, kaip jau minėta, bausmės tikslų įgyvendinimas pasireiškia, be kita ko, teisingumo principo įgyvendinimu. A. T. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę pagal 6 nuosprendžius bei 2 baudžiamuosius įsakymus, iš ko galima spręsti, jog nusikalstamas veikas vykdė ne atsitiktinai, ne dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o būtent dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kas savaime parodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. T. pripažįsta, jog jo veiksmai buvo netinkami ir suvokia savo įvykdytų nusikalstamų veikų neigiamus padarinius visuomenei, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, įvertinęs prieš tai aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos Nutarimas taikyti A. T. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Teismo vertinimu, Nuteistasis turėtų toliau nuosekliai vykdyti jam nustatytus įpareigojimus, keisti savo elgesį teigiama linkme, laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro E. P. skundą tenkinti.

Atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. LK-N-567 „Dėl nuteistojo A. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“.

Nutartis per septynias dienas nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.