Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyv. duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 245 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L., turėdamas pareigą vykdyti Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-264-94/2008, pagal kurį nutarta iš R. L. išieškoti 82745,15 Lt skolą, 3073,19 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir 648 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Dovydo transportas“ naudai, nuo 2008 m. gegužės 6 d. vykdydamas individualią veikslą ir iš jos gaudamas pajamas, šio teismo sprendimo piktybiškai nevykdė ir nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2010 m. lapkričio 3 d. lėšų UAB „Dovydo transportas“ nemokėjo.

Šiais veiksmais R. L. padarė nuskalstamą veiką, numatytą LR BK 245 straipsnyje.

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nuo 2007 metų vykdo individualią veiklą. 2007 m. rugpjūčio 1 d. jis su UAB „Dovydo transportas“ sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią per mėnesį mokėjo 6000 Lt ir PVM bei mokesčius už patarnavimus. Tirs mėnesius jis mokėjo tinkamai, tačiau vėliau dėl ekonominės šalies krizės pablogėjo verslo reikalai ir jis nesugebėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, nors labai stengėsi. Nutraukus sutartį su UAB „Dovydo transportas“ liko nesumokėtas nuomos mokestis ir dalis komunalinių patarnavimų, todėl Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu priteisė iš R. L. UAB „Dovydo transportas“ 82745,15 Lt skolą, 3073,19 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir 648 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2010 m. lapkričio 3 d. R. L. dirbo savo namuose (taisė automobilius). Tačiau jo pajamos nebuvo didelės, nes namuose neturėjo reikiamos įrangos. Jis gyvena kartu su močiute, todėl tenka jai padėti. Jis pripažino, kad minėtu laikotarpiu šiek tiek pelno turėjo ir galėjo mokėti bent minimaliai, tačiau nemokėjo, nes manė, kad iš jo UAB „Dovydo transportas“ priteista per didelė suma. Šiuo metu jis jau sumokėjo kelias įmokas ir pasižada ateityje vykdyti teismo sprendimą.

Liudytoja M. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu priteisė iš R. L. UAB „Dovydo transportas“ 82745,15 Lt skolą, 3073,19 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir 648 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2010 m. lapkričio 3 d. R. L. neatliko nė vieno mokėjimo. Ji ne kartą buvo nuvykusi pas kaltinamąjį ir prašė mokėti teismo priteistą sumą bent dalimis, tačiau R. L. žadėdavo mokėti, bet nemokėdavo. Šiuo metu yra sumokėjęs kelis šimtus litų, tačiau pradėjo mokėti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios Vilniaus apskrities Valstybės mokesčių inspekcijos pažymos matyti, kad R. L. yra įregistravęs savo individualią veiklą nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. (b.l. 19).

2011 m. vasario 2 d. antstolės V. Leskevičienės pažymoje (b.l. 23) nurodyta, kad R. L. jokių skolinių įsipareigojimų nėra vykdęs. Kaltinamasis buvo 3 kartus kviečiamas atvykti į antstolės kontorą, tačiau neatvyko.

BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 straipsnis). Pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos.

Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 245 straipsnį, kadangi R. L. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Nusikalstama veika įrodyta kaltinamojo ir liudytojos M. G. parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjos teiginiu, jog šiuo atveju kaltinamąjį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu. Pagal BK 39 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių aplinkybių visumai: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors R. L. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą (BK 245 straipsnis) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau teismas nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, nuoširdų gailėjimąsi. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Teismo nuomone, kaltinamojo gynėja nepagrįstai nurodo, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo galimybę, nors ir nedidelėmis sumomis mokėti skolą kreditoriui, todėl jo padėtis nelaikytina labai sunkia turtine padėtimi.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, jis padarytas tiesiogine tyčia ir yra baigtas. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir gailisi, charakterizuojamas teigiamai.

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. L. paskyrus laisvės apribojimą. Todėl jam skiriamas laisvės apribojimas 9 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimą civilinėje byloje galima įvykdyti tik mokant priteistą skolą, kaltinamasis įpareigojamas laisvės apribojimo metu tęsti darbinę veiklą ir išdirbti 100 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 245 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbinę veiklą ir išdirbti 100 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.