Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gegužės 20 d. teisme gauta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei patvirtinti taikos sutartį. Šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei bylos nutraukimo pasekmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies ir šalių taikos sutartis tvirtinama.

Dėl santuokos nutraukimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno evangelikų liuteronų parapijoje, santuoką įregistravo Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių vardu santuokoje įgyto bendra sutuoktinių nuosavybės teise registruoto turto nėra (2019 m. balandžio 4 d. VĮ ,,Registrų centras“ išrašas). Ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (2019 m. balandžio 4 d. VĮ ,,Regitra“ išrašas). Atsakovės vardu registruota transporto priemonė ,,TOYOTA YARIS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta iki santuokos sudarymo (2019 m. balandžio 4 d. VĮ ,,Regitra“ išrašas). Kito dalintino turto bei kreditorių šalys nenurodė, gyvenant santuokoje vaikų nesusilaukė.

Dėl taikos sutarties tvirtinimo

Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 3 d.).

2019 m. gegužės 6 d. šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CPK 293 str. 1 d. 5 p.). Kadangi sutuoktiniai nutolę vienas nuo kito, negyvena kartu ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, laikytina, kad santuoka faktiškai iširusi ir jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina (CK 3.51 str., 3.53 str. 1 d., 3.63 str., CPK 140 str. 3 d.).

Tenkinamas atsakovės prašymas po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalims sudarius taikos sutartį, ieškovui gražintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 str. 2 d.). Už ieškinį sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovui gražintina 56,25 Eur.

Šalys taikos sutartimi susitarė, kad išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apmokės ieškovas M. S., tačiau išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 541 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Kauno evangelikų liuteronų parapijoje tarp M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio(duomenys neskelbtini), ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios(duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarymo įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – S., atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę – S..

Kitoje dalyje civilinę bylą Nr. e2-3477-835/2019 nutraukti ir patvirtinti ieškovo M. S. ir atsakovės L. S. 2019 m. gegužės 6 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Šalys susitarė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalimi, visas abiejų sutuoktinių įgytas turtas iki santuokos sudarymo išlieka asmeninės nuosavybės teise tai šaliai, kurios vardu jis buvo registruotas.

2. Šalys kompensacijų viena iš kitos nereikalauja.

3. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad šios sutarties sudarymo metu abi yra darbingos, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, susitaria, kad po santuokos sudarymo įrašo panaikinimo viena kitai išlaikymo neteiks ir išlaikys save pačios.

4. Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš šalių valdomos piniginės lėšos, indėliai lieka to šalies asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.

5. Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki santuokos sudarymo įrašo panaikinimo.

6. Šalys patvirtina, kad jokio kito dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams neturi.

7. Šalys pareiškia, kad dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo turtinės ir neturtinės žalos viena kitos atžvilgiu neatsirado.

8. Šalys susitaria, kad visas bylinėjimosi išlaidas atlygina M. S..

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovas prašo grąžinti 75 procentus už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio sumos.

10. Šalys patvirtina, kad ši taikos sutartis atitinka jų valią bei interesus, ir šalims nežinomos aplinkybės, dėl kurių ši taikos sutartis galėtų prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

11. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnyje, 294 straipsnyje, t. y. šalims yra žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, šalys nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Grąžinti M. S. 56,25 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. balandžio 13 d. mokėjimo dokumentu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

Sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.