- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- 1-901-496/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45388-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Kaltinamasis
- M. A., L. B.
- Nukentėjusysis
- L. R., T. R., P. G., G. G., L. G., O. R., T. S., J. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, Lietuvoje nedirbantis (nurodo, kad dirba Švedijoje), neteistas,
L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį dėl dviejų veikų padarymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. B. 2017 m. balandžio 16 dieną apie 22 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) esančiame parke, bendrais vandališkais veiksmais, kartu su E. B., L. T., S. L., P. J., P. J., M. U. ir E. J., nuplėšdami stogelį ir medines lentas sugadino skelbimų lentą, nuplėšdami renginių aikštelės - pavėsinės tris medžio plokštes, sugadino renginių aikštelę – pavėsinę ir į tvenkinį sumetė du medinius suoliukus, priklausančius asociacijai (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamieji M. A. ir L. B. 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 01.14 val. (duomenys neskelbtini), prie pirties, viešoje vietoje, konflikto metu, bendrais įžūliais veiksmais tyčia sudavė ne mažiau 9 smūgius rankomis ir kojomis P. G. į galvą, dešinę ir kairę kojas, dešinę plaštaką, tuo padarydami odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame užausyje, kairiame ausies kaušelyje, dešiniame kelyje, dešinės blauzdos užpakalinio paviršiaus trečdalyje, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, kairiame kelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 3 smūgius T. S. į veidą, tuo padarydami jam poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinės pusės akies vokų-nosies šlaito srityje, nosies nugarėlėje, kraujosruvą po dešinės akies jungine, odos nubrozdinimą viršugalvio kairėje, dešinio viršutinio IV danties vainiko lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei L. B. tyčia sugriebė O. R. už kairės rankos, sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio pradžioje kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio naktį, galėjo būti nuo 11 iki 1 valandos nakties, jis su L. B., E. B., M. U. atvažiavo į J. Š. kiemą, nes E. K. buvo telefonu paprašęs jį parvežti iš Š. namų į jo namus. Atvažiavę į Š. kiemą, jie išlipo iš automobilio ir išgirdo, kad netoliese kažkas vyksta, šūkauja, vadina "kaimiečiais". T. L. pasiūlė eiti prie pirties, esančios už kokių 200-400 metrų nuo Š. namų, pažiūrėti, kas ten vyksta. Jie žinojo, kad E. K. ir J. Š. yra toje pirtyje. Prie pirties buvo apšviesta tik terasa, kitur buvo tamsu, jis nematė, kad vyksta. Einat link pirties terasos, prie jo prišoko raudoną bliuzoną apsivilkęs nepažįstamas vyriškis ir jam kumščiu trenkė į veidą. Nuo smūgio jis nuvirto šalia terasos, apsvaigo. Tada jis greitai atsikėlė ir kumščiu trenkė netoliese buvusiam vyriškiui, nes galvojo, kad tas vyras jam sudavė. Jis nepastebėjo, į kurią vietą pataikė. Dabar žino, kad sudavė T. S.. Nuo jo smūgio T. S. nugriuvo. Daugiau su niekuo nesimušė, o nuėjo į Š. kiemą prie mašinos. Jis nematė, ar kas su kuo mušėsi. Prie pirties jis užtruko apie 15-20 minučių su ėjimu iš Š. kiemo iki pirties ir atgal. E. jam sakė, kad iki jų atvykimo prie pirties susiginčijo E. Š. su nukentėjusiaisiais. Po nukentėjusiųjų apklausos kaltinamasis M. A. kaltę visiškai pripažino (t. 5, l. 33), jis nurodė, kad pripažįsta sudavęs visus kaltinime nurodytus smūgius P. G. ir T. S.. Jis labai gailisi dėl nusikaltimo padarymo, atsiprašė nukentėjusiųjų, prašo nutraukti bylą pagal laidavimą. Dėl civilinių ieškinių mano, kad jie yra labai dideli. Jis stengėsi nors iš dalies atlyginti padarytą žalą ir atlygino P. G. ir T. S. po 300 Eur, kitiems civiliniams ieškovams atlygino po 50 Eur žalos. Jis nurodė, kad dirba Švedijoje ir atlygins civilinius ieškinius tiek, kiek priteis teismas.
Kaltinamasis L. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio naktį E. B. paskambino E. K. ir paprašė jį parvežti nuo Š. namų į jo namus. Tada visi kartu buvę draugai, t. y. jis, M., E. B., M. U. automobiliu nuvažiavo į Š. namų kiemą, išlipo iš automobilio. Išgirdo, kad netoliese prie pirties vyksta konfliktas, šūkauja, keikiasi. Tuomet jis, M. ir M. ėjo link pirties, o E. pasiliko automobilyje. Jie prie pirties jokių daiktų nesinešė. Eidami prie pirties sutiko E. ir J.. Jie ėjo nuo pirties link Š. namų. Tada visi, kartu su M. ir J. nuėjo aiškintis, ko tie asmenys prie pirties šūkauja. Einat link terasos prie M. prišoko nepažįstamas vyras ir trenkė M. kumščiu į veidą. Nuo smūgio M. nuvirto ant žemės. T. M., greitai atsikėlęs, kumščiu trenkė arčiausiai buvusiam vyrui į veidą. Jis ėjo už 3-4 metrų nuo M. A. ir matė, kad M. sudavė ne tam pačiam vyriškiui, kuris jam trenkė. Po to visi nuo pirties nuėjo atgal prie automobilio į J. Š. kiemą. Jis nematė, kad daugiau kas nors kam nors suduotų smūgius. Jis pats nieko nemušė, už rankos netempė. Įvykio metu buvo blaivus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų M. A. ir L. B. kaltė įrodyta.
2017-09-02 viešosios tvarkos pažeidimas
Nukentėjusysis T. R. parodė, kad buvo susirinkę švęsti G. G. gimtadienį G. priklausančioje pirtyje. Vakare pasveikinti G. G. atėjo šeimininkų pažystami J. Š. ir E. K.. Jie buvo neblaivūs. Jie, sveikindami G., patys save žemino, vadino save kaimiečiais ir kt. Šeimininkai leido jiems pasilikti šventėje. Iš pradžių J. ir E. buvo linksmi, vėliau pradėjo neadekvačiai elgtis, jie vis išliedavo degtinę, iš rankų krito daiktai, kibo prie kitų svečių. Šeimininkai ir kiti svečiai kelis kartus gražiai paprašė J. ir E. išeiti. Vaikinai nenorėjo išeiti. Bel po kurio laiko jie išėjo, tačiau buvo labai nepatenkinti, lipdami į kalniuką link Š. namų, jie šaukė „pamatysit, kad bus, degsit“ ir kitaip grasino. Nukentėjęs nurodė, kad jie net svarstė baigti šventę ir išvažiuoti iš pirtelės. Bet kiti netikėjo, kad grasinimai gali būti vykdomi. Maždaug po 10-15 min. atsidarė pirties durys ir jis terasoje pamatė J. Š., E. K. ir M. A., kuris atrodė agresyviausias iš visų. Toliau buvo dar daugiau vaikinų. Nukentėjusysis nurodė, kad jis priėjo prie M. A. ir prašė, kad jis išsivestų savo draugus, nes šie yra girti. Tada M. A. paėmė jo žmoną ir G. G. už rankų, jas tempė ir sakė, kad jos turi viską paaiškinti, kas čia buvo. Tada jis norėjo skambinti policijai ir pamatė, kad M. L. jau kviečia policiją. Tada jis pats garsiai pasakė, kad reikia atvykti į Kalno gatvę, kad atvyktų greičiau, nes juos puola. Atsisukęs į atėjusius, jis pamatė, kad kaltinamasis M. A. smogė T. S., o šis griuvo kaip negyvas. Nukentėjusysis nurodė matęs, kad M. rankoje turėjo kažką tamsaus, kažkokį įrankį, kuris jam atrodė panašus į kasteltą. Po to M. A. nuėjo link šašlykinės spardyti P.. Kadangi dar nebuvo baigtas policijos kvietimas telefonu, jis garsiai sušuko į telefono pusę, kad juos jau užpuolė, jau daužo. Jis dar matė, kad kitas kaltinamasis buvo suėmęs O. už rankos, šis asmuo dar spardė P.. Jis buvo labai išsigandęs ir nubėgo nuo pirties toliau pasislėpti, kad nesumuštų, nesužalotų. Po to jis girdėjo moterų klyksmus. T. R. nurodė matęs apie 6-7 asmenis, kurie juos puolė. Be kaltinamųjų ir buvusių svečių J. Š., E. K., dar buvo L., M. U.. Pasišalinus užpuolikams, jis sugrįžo prie terasos ir matė, kad labai stipriai sužalotas T. S., jis buvo kruvinas, negalėjo atmerkti akies, jam kvietė greitąją med. pagalbą. Dar buvo sužalotas P. G., jam apdaužyta nugara. Įvykio dieną M. A. jis nepažino, tačiau jį įsidėmėjo iš veido. L. B. įsidėmėjo iš stambumo, iš veido bruožų. Jo pavardę sužinojo tyrimo metu. Jis matė, kad L. B. ranka smogė R. G., parvertė ant žemės ir šis nusiredeno į pakalnę, link šašlykinės. Jis matė, kad P. G. spardė L. B., vėliau prie gulinčio P.s prišoko ir spardė M. A.. Kažkuas tą naktį apgadino jo automobilį. Jis reiškia civilinį ieškinį 774 Eur turtinei žali atlyginti ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą jis patyrė dėl advokato samdymo, vykimo į posėdžius. Dėl užpuolimo jis pažyrė didelį išgąstį, išgyvenimus. Nerimą jaučia iki šiol.
Nukentėjusioji G. G. parodė, kad 2017-09-01 ji šventė savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), jų sodyboje esančioje pirtelėje. Šventė su draugais. Buvo atvykę visi nukentėjusieji šioje byloje. Švenčiant gimtadienį, apie 23.00 val. atėjo J. Š. su draugu. Jie atrodė neblaivūs. Sveikindami jis patys save lyg ir įžeidinėjo. Juos priėmė kartu švęsti. Iš pradžių jis elgėsi mandagiai, bet vėliau J. Š. pradėjo laistyti gėrimus, negražiai elgtis. Jo daug kartų prašė gėrimų nelaistyti, neatsiprašinėti nežinia dėl ko. J. Š. elgesys pasidarė įkyrus ir jo paprašė išeiti. J. Š. nenorėjo išeiti, bet galiausiai išėjo. Paėję toliau nuo pirtelės link kalno J. Š. ir E. pradėjo grasinti, kad sugrįš, padegs ir kt. Po kurio laiko atvyko būrys vaikinų, jie susirinko ant terasos. M. paėmė jai ir L. R. už rankų, vedėsi toliau pakalbėti. Kiti aiškinosi prie pirties. Ji matė, kad T. S. į veidą trenkė M. A. vieną kartą ranka. Po šio smūgio T. nugriuvo ir nesikėlė. Ji matė, kad truputį toliau nuo pirties, link prūdo abu kaltinamieji spardė P. G.. Gal ir daugiau buvo spardančių, moterys tempė atvykusius nuo P., kad nustotų spardyti. Ji reiškia 1500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Šią žalą sudaro jos išgąstis, stresas, baimė, sugadinta šventė. Dar iki šiol ji vis išgyvena tą stresą, kai jai reikia važiuoti į posėdžius ir pasakoti apie įvykius. Iš pradžių M. A. jie nepažino ir pagal Facebook nuotraukas buvo pamanę, kad tai buvo R., tačiau dabar žino, kad šios asmens vardas nėra R., žino, kad tai M. A.. Išskyrus šį patikslinimą, ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai buvo tikslesni, nes buvo praėję mažiau laiko nuo įvykio.
Ikiteisminio tyrimo metu G. G. nurodė (t. 2, l. 1-2), kad išvarius J. Š. ir E. iš šventės, ir jiems grasinant, negalvojo, kad jų grasinimai gali būti realūs. Svečiau grįžo į pirtelę, o po 10-15 minučių pirtelės durys atsidarė ir kažkas iš lauke buvusių kvietė visus išeiti į lauką. Ji, P., T., L. išėjo į terasą. Pamatė prie pirtelės apie 10 vaikinų, tarp kurių buvo J. Š. ir E.. Prie jos priėjo vaikinas, kurio vardas, kai vėliau sužinojo iš FACEBOOK, yra R. (teisėjos pastaba: posėdžio metu nurodė, kad tai M. A.), ir ją paėmęs už rankos pakvietė pasikalbėti. Jis tai pasakė ramiai ir atrodė blaivus. Ji pasikvietė L.ir su R. ramiai kalbėjosi. Jos prašė, kad jis išsivestų J.. R. aiškino, kad J. išprašė iš gimtadienio, nes jis elgėsi negražiai. Ji girdėjo, kad tuo metu prie pirties atvykę asmenys aiškinosi su jos vyru bei kitais svečiais. Netrukus, atsisukusi ji pastebėjo, kad daug asmenų parvertė jos vyrą ant žemės ir jį spardė. Ji nubėgo gelbėti savo vyrą ir bandė nustumti jį spardančius asmenis. Ją kažkas patraukė už rankos ir ji nugriuvo. Kas tokie ir kiek smūgių sudavė jos vyrui nematė, nes toje vietoje buvo tamsu. Ji vėl priėjo prie savo vyro ir jį parsivedė į pirtelę ir užsirakino viduje. Pirtyje prabuvo, kol atvykėliai išsiskirstė. Girdėjo, kad buvo daužomos durys, girdėjosi riksmai, grasinama išdaužti pirtelės lango stiklą. Kas tuo metu vyko lauke, nepastebėjo. Kiek pastebėjo, vyrui buvo nubrozdinta kakta, paraudusios ausys, išpurvinti rūbai, batai. Tuo metu vyras nesijautė rimčiau sužalotas, tačiau vėliau jam pradėjo skaudėti šonus ir galvą. Po to, atidarius pirties duris pastebėjo, kad T. veidas yra kruvinas. Jis prašė kviesti greitąją pagalbą. Kas ir kaip jį sužalojo nesakė. Po to atvažiavo policininkai ir jiems aiškino, kas nutiko. Šio įvykio metu jai sužalojimai nepadaryti, tačiau dėl šio įvykio patyrė šoką, išgąstį, baimę, jai buvo sugadinta gimtadienio šventė, tuo patyrė moralinę žalą. Šio įvykio metu buvo blaivi. Kas ir ką mušė šio įvykio metu - nematė. Tą patį vakarą pastebėjo, kad buvo apgadinti jos vyro ir T. automobiliai. Kas ir kada juos apgadino negali pasakyti, nes nematė. Konfliktas galėjo trukti apie 10-15 minučių. Kas ir kaip sumušė T. - nematė.
Nukentėjusysis P. G. parodė, kad šventė žmonos G. G.gimtadienį pirtyje, kuri yra privačioje teritorijoje, priklauso jo žmonos močiutei, pirtis yra jo statyta. Gimtadienį šventė 10 žmonių. Švenčiant, apie 23 valandą į pirtį atėjo J. Š. ir E. K.. Jiems iš pradžių laido pasilikti, vėliau J. buvo per daug išgėręs, elgėsi neadekvačiai, pradėjo laistyti alkoholį, įžeidinėti žmones, todėl paprašė gražiuoju jo išeiti iš pirties. J. Š. dėl to supyko ir išėjo. Maždaug po 15-20 min. jis grįžo atgal į pirtį su draugais. Jie patys išėjo iš pirties į terasą, kurioje buvo daug vaikinų. Terasoje bandė kalbėti, aiškintis, tačiau atėjusieji pradėjo konfliktuoti, stumdytis. T. S. vieną smūgį sudavė M. A. prie terasos. Vėliau atvykę asmenys jį patį parvertė, spardė. Nurodo, kad jį spardė abu kaltinamieji. Prasidėjus muštynėms kažkas skambino ir kvietė policijos pareigūnus. Tai išgirdę atvykę asmenys pasišalino. Jam buvo nustatyti sužalojimai galvoje, ant kojų ir rankų. Dėl šių sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė, gydėsi namuose. Dėl įvykio jis patyrė 2489 Eur turtinę žalą ir 2000 Eur neturtinę žalą. Vieną iš jį spardžiusių vaikinį jis ikiteisminio tyrimo matu pavadino R. S., tačiau suklydo, nes vaikiną bandė pažinti iš Facebook. Dabar nurodo, kad šis asmuo yra M. A.. Nukentėjęs asmuo P. G. nurodė, kad jis muštynių metu gynėsi ir besigindamas galėjo kam nors suduoti smūgių. Kas ir kuriuo metu apgadino du prie pirties buvusius automobilius, jis nepastebėjo.
Nukentėjusysis L. G. parodė, kad atvažiavo pas G. G. į pirtelę švęsti jos gimtadienio. Kartu buvo ir jo draugė O. R.. Vakare, apie 23 val. į pirtį atėjo J. Š. ir E.. J. buvo girtas, E. atrodė mažiau girtas. Jie pasveikino G. su gimtadieniu, iš pradžių elgėsi linksmai. Po to J. pats pradėjo save žeminti, vadindamas "kaimiečiu". Vėliau J. pradėjo netinkamai elgtis, laistė degtinę ant grindų. Jo kelis kartus gražiai paprašė išeiti, bet jis nenorėjo išeiti. J. ir E. pagaliau išėjo, bet eidami grasino, kad juos sudegins, jų atvažiuos daug. Jie negalvojo, kad kalbama rimtai ir toliau šventė pirtyje. Netrukus, ne ilgiau kaip po 20 minučių pamatė, kad J.atidarė pirtelės, kurioje jie buvo duris. Iš pirties išėjo dauguma asmenų. Jo į lauką išeiti neleido draugė ir jie liko pirtyje. Jo draugė stovėjo tarpduryje. Jis nematė, kas vyko lauke, tik girdėjo klyksmus. Vėliau G. į pirtį atvedė sumuštą P.. Kai užpuolikai išėjo, jis išėjęs iš pirtelės pamatė, kad T. veidas ir rūbai kruvini. Visi kiti atrodė labai išsigandę. P. ir T. iki šių asmenų atėjimo buvo sveiki, sužalojimai atsirado pik po vietinių jaunuolių būrio atėjimo. Jis šio įvykio metu nebuvo sužalotas, tačiau patyrė didelį stresą ir išgąstį. Dėl jam padarytos neturtinės žalos reiškia 1000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 40 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis T. S. nurodė, kad apie šventės pradžią visi draugai paaiškino teisingai. Jis girdėjo, kad išprašyti iš šventės J. Š. ir E. grasino, kad sugrįš, kad sudegins. Netrukus į pirtį atėjo nemažiau kaip 8 asmenys. Jis išėjo į pirties terasą ir vienas iš nekviestų svečių sudavė jam į galvą, prarado sąmonę. Kiek kartų ir kuris jam sudavė, jis negali pasakyti. Matė, kad kaltinamieji įvykio vakarą buvo patys agresyviausi. Kai atgavo sąmonę, jį buvo jau parnešę iš terasos į pirties patalpą. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jis gydėsi namuose ambulatoriškai 22 dienas. Jis yra pareiškęs civilinį ieškinį 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 3979,75 Eur turtinei žalai atlyginti. Prašo jį tenkinti. Į teismo posėdžius jis grįžta iš Švedijos.
Nukentėjusioji L. R. parodė, kad apie G. G. gimtadienio šventės pradžią kiti nukentėjusieji paaiškino teisingai. Po J. Š. ir E. išprašymo iš šventės, praėjus keletui minučių pirties terasoje ji išgirdo triukšmą. Išėjusi į lauką, ji pamatė visą minią jaunuolių. Jos akys krypo į M. A., nes jis buvo pats agresyviausias. Tai matė iš jo akių, stovėsenos. Jis į ją ištiesė dešinę savo ranką, paėmė už jos rankos. Jo rankoje buvo kažkoks kietas daiktas. Ji jo prašė išsivesti draugus. Bet tuo metu prasidėjo grumtynės. Ji matė, kaip M. A. trenkė smūgį T. S. dešine ranka ir šis nukrito nuo terasos ant nugaros. Atrodė, kad jis miręs. Po to pastebėjo, kad P. G. nugriuvo ant šašlykinės, jį spardė daug asmenų. Ji krito, užsigavo koją, alkūnę, bet nežino, kaip tai įvyko. Ji labai išsigando ir pabėgo toliau, pasislėpė. Kas vyko toliau, ji nematė. Pasibaigus konfliktui, ji matė, kad T. S. buvo stipriai sužalotas, jo veidas kruvinas. P. taip pat buvo sužalotas, jo nugaroje buvo sumušimai ir nubrozdinimai. Neturtinė žala jai padaryta, nes šio įvykio metu ji labai išsigando ir dar šiuo metu jaučia baimę, šventė buvo visiškai sugadinta. Jai padaryta žala 1500 eurų neturtinė žala ir 450 Eur turtinė žala.
Nukentėjusioji O. R. parodė, kad apie G. G. gimtadienio šventės pradžią kiti nukentėjusieji paaiškino teisingai. Po J. Š. ir jo draugo išvarymo iš šventės ir jų grasinimų praėjus keletui minučių ji pamatė, kad J. atidarė pirtelės, kurioje jie buvo, duris ir kvietė visus išeiti į lauką. Ji gerai matė prie pirties atėjusius svetimus vaikinus, gerai įsidėmėjo M. A., nes jis stovėjo agresyviausia poza, buvo apsirengęs marškinėliais. Jie prašė nekviestų svečių išeiti, tačiau nepavyko. Ji paprašė savo draugo L. G. neiti iš pirties į lauką, ji pati stovėjo prie pirties durų, stebėjo, kad į vidų niekas neįeitų ir jos draugas neišeitų. Matė, kad prasidėjo grumtynės. Ji pro duris matė, kaip M. trenkė T.. Šis krito ant žemės. Ji manė, kad tuo smūgiu T. užmušė. Ji pamatė, kad vaikinai užpuolė P., šis griuvo, trenkėsi ant šašlykinės. Jai kaltinamasis L. sakė, kad išmes ją per turėklą, bandė nustumti nuo įėjimo į pirtį, jis jai buvo sugriebęs už kairės rankos, tempė, dėl to jai ranką skaudėjo, buvo mėlynė. L. spardė pirties duris. G. įtempė savo sužalotą vyrą P. į pirtį. Ji reiškia civilinį ieškinį 1000 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl vaikinų prie pirties, jų veiksmų jai buvo šokas, stresas, sugadintas draugės gimtadienis. Dar iki šiol ji negali pamiršti įvykio, turi važiuoti į teismo posėdžius, prisiminti viską dar kartą.
Nukentėjusioji J. S. parodė, kad švenčiant G. gimtadienį atėjo du nekviesti svečiai. Šaudant fejerverkams jie pradėjo įkyriai elgtis, todėl juos prašė išeiti. Išeidami vaikinai buvo nepatenkinti, kildami į kalną jie grasino, kad grįš. Po to jie buvo pirtyje, kai maždaug po 20 minučių išgirdo šurmulį terasoje. Buvo atėję 6-8 vaikinai, iš kurių įsidėmėjo tik keturis. Ji pamatė M. A., kuris gal buvo blaiviausias. Jie visi prašė M. išsivesti draugus. Vaikinų buvo daug. Jaunuoliai prie pirties lauko terasoje užpuolė jų vyrus ir ėmė mušti. M. neleido prieiti prie vyrų, neleido padėti. Ji nugriuvo, užsigavo. Po to pamatė gulintį, sužalotą savo vyrą T. S.. Ji matė, kad L. B. dar spardė jos vyrą. Jaunuoliai išgirdo, kad iškviesta policija, tada išvažiavo. Ji reiškia 1500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ji patyrė didžiulį stresą, patekusi į tokią situaciją, ji labai išgyveno dėl vyro, nežinojo, ar jis dar gyvas. Dėl patirto streso jai reikėjo vartoti raminamuosius vaistus. Jai buvo labai sunku bendrauti su vaikais, nerodyti jai savo patirto streso.
Nukentėjusiojo I. V. į teisiamąjį posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (t. 4, l. 105, 116). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. I. V. parodė (t. 2, l. 32-33), kad 2017-09-01 vakare kartu draugu M. L. atvyko į Kelmės rajone esantį kaimą, kurio pavadinimo neprisimena pas G. G. į gimtadienį. Iš ten buvusių asmenų artimiau pažinojo G. ir P. G.. Dar žino, kad vienas iš svečių buvo vadinamas "T.". Kitų ten buvusių svečių nepažinojo. Švenčiama buvo pirtelėje. Prieš 24 val. atėjo du nepažįstami girti vaikinai, kurie sveikino G. su gimtadieniu. Šie vaikinai iš pradžių elgėsi gana ramiai, o po to netinkamai. Šių vaikinų buvo prašoma išeiti, tačiau jie nenorėjo išeiti. Vėliau jie išėjo, bet girdėjo, kad kažkuris iš jų grasino, kad už 10 minučių atvyks ir tada kažkas jiems bus. Jie toliau šventė pirtyje. Maždaug po 10 minučių, būnant prie pirties terasos, pamatė, kad ateina tie patys 2 vaikinai ir dar du nepažįstami vaikinai. Matė, kad P., T. ir kažkurios iš merginų gražiai prašė jų išeiti. Jie buvo agresyviai nusiteikę ir niekur nuo pirties nėjo. Tada pamatė, kad atbėgo dar vaikinų ir visi užpuolė P. ir T.. Kas ir kam sudavė smūgius negali pasakyti, nes asmenų nepažįsta ir toje vietoje buvo tamsu. Nežino, ar atpažintų atvykusius ir muštynėse dalyvavusius asmenis. Ji išsigando ir kartu su draugu M. nubėgo į tamsą ir kartu skambino policijai. Kai pamatė, kad atvykę asmenys pasitraukė nuo pirties, sugrįžo ir pamatė, kad yra kruvinas T. ir P. nubrozdintas veidas. Ji kartu su M. važiavo pasitikti policijos. Atvykusius policininkus palydėjo iki vietos. Šio įvykio metu nebuvo sužalota, tik labai išsigando ir po šių įvykių metu patirto streso jai pablogėjo sveikata. Patyrė moralinę žalą. Civilinio ieškinio šiuo metu nereikš. Tiksliai kaip buvo sumuštas P. ir T. nematė.
Nukentėjusysis M. L. į teisiamąjį posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (t. 4, l. 103, 114). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. M. L. parodė (t. 2, l. 43-44), kad 2017-09-01 atvyko į gimtadienį pas G. G.. Gimtadienis buvo pirtelėje, draugų rate. Jis buvo atvykęs su I. V.. Švenčiant gimtadienį atėjo du nepažįstami girti vaikinai. Jų vardų ir pavardžių nežino. Vienas jų buvo P. pažįstamas. Vaikinai pasveikino G.. Jie elgėsi gana linksmai. Vėliau šie vaikinai pradėjo kabinėtis ir agresyviau elgtis. Daugiausiai jie bendravo su P., T. ir T.. Jis su jais nebendravo. Vėliau juos su piktumais išprašė, nes jie nenorėjo išeiti. Girdėjo, kad išeidami jie pradėjo grasinti, kad sudegins pirtį, tuoj atvažiuos jų draugai ir su jais susidoros. Maždaug po 10 minučių būdamas pirtyje pastebėjo, kad atėjo tie patys du vaikinau ir kartu su jais dar vienas aukštokas ir kitas žemesnis vaikinas. Be to, dar matė ir toliau stovinčių vaikinų. Visi buvo agresyviai nusiteikę. Jis, matydamas kad bus konfliktas, su I. pasitraukė toliau nuo pirties į tamsą. Matė, kad prasidėjo muštynės ir buvo užpulti P. ir T., matė, kad juos nuvertė ant šašlykinės ir ant žemės. Matė, kad juos mušė daug vaikinų. Nemano, kad atpažintų asmenis, kurie mušė P. ir T., nes juos matė trumpai ir tamsoje. Pasitraukęs į tamsą jis skambino pagalbos telefonu ir prašė pagalbos. Kai skambino, muštynės dar nebuvo prasidėjusios, tik matė, kad buvo pradėję stumdytis. Muštynės truko apie 10 minučių. Po to vaikinai pasišalino ir jie sugrįžo prie pirties. Matė, kad buvo sužaloti T. ir P.. Po to automobiliu nuvažiavo pasitikti policininkų ir juos palydėjo iki pirties. Jo niekas nesumušė ir jam negrasino. Dėl šio įvykio patyrė išgąstį, buvo sugadinta šventė, todėl jam padaryta moralinė žala. Po šio įvykio buvo apgadinti P. ir T. automobiliai. Jis nematė, kas apgadino šiuos automobilius. Šio įvykio metu jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.
Specialusis liudytojas J. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad kaimynas P. G. buvo pakvietęs ateiti į jo žmonos gimtadienį, kuris vyko pirtelėje. Vakare jis su E. K. nuėjo į G. gimtadienį. Prieš einant pas juos jis buvo išgėręs apie 200 gramų degtinės, nuo alkoholio jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Vakarėlyje jis netyčia išpylė stikliuką su degtine ir L. G. liepė jam išeiti. Jis L.i atsakė, kad ne jo gimtadienis ir ne jis jį turi išvaryti. Jis su L. susikibo, pradėjo stumdytis, nugriuvo. Po to P. ir kiti jiems su E. liepė išeiti. Jis nenorėjo išeiti, bet ramiai išėjo. Einant link jo namų, jie girdėjo kaip pirtyje likę asmenys juos vadino kaimiečiais ir kitaip užgauliojo. E. dar anksčiau buvo pasiskambinęs draugams, kad šie atvažiuotų jo parvežti į namus. Tuo metu, kai jie grįžo į kiemą, automobiliu atvažiavo E. B., L. B., M. U. ir M. A.. Šie draugai girdėjo pirtyje likusių asmenų užgauliojimus. L. B. pasakė, kad reikia eiti pasiaiškinti, kodėl vadina kaimiečiais. Tada jie visi nuėjo prie terasos išsiaiškinti. Jie nuėję nieko nesakė, o P., išėjęs iš pirties į terasą, iš karto, nieko nesakęs trenkė M. į veidą. Šis nuo smūgio nugriuvo ir atsistojęs, nežiūrėdamas kam duoda, trenkė T. į veidą. T. nuvirto. Daugiau jokių smūgių jis nematė.
Specialusis liudytojas E. K. parodė, kad jis su J. Š. nuėjo pas jo kaimyną P. į pirtį, į svečius, kur buvo švenčiamas gimtadienis. Šventėje jie visi gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau, po 12 val. nakties, J. išliejo kelias tauresnes gėrimo, tada juos norėjo išprašyti iš šventės. Dėl to J. buvo susikibęs su P. ar su L.. Juos išskyrė ir tada jis su J. išėjo į J. namus. J. buvo nepatenkintas, kad reikėjo išeiti. Jis buvo prašęs E. B., kad šis atvažiuotų ir jį parvežtų į namus. Prie J. namų pamatė automobiliu atvažiavusius draugus E. B., L. B., M. U. ir M. A.. Šie vaikinai girdėjo, kad ant jų šūkavo ir vadino kaimiečiais. Tada jie visi nuėjo pasiaiškinti, kodėl juos užgaulioja ir įvyko muštynės. Nuėjus prie terasos jis matė, kad J. kalbėjo su P.vėliau P. kumščiu trenkė M. į veidą. Šis nuo smūgio nuvirto ir atsistojęs trenkė arčiausiai buvusiam vaikinui į veidą. Tai yra trenkė T.. Šis nugriuvo. E. K. nurodė matęs, kad T. kėlė nuo žemės. Tuo viskas ir baigėsi. Daugiau jokių smūgių jis nematė, pats smūgių nesudavė.
Specialusis liudytojas M. U. parodė, kad jis su draugais E. B., L. B. ir M. A. atvažiavo paimti E. K. ir parvežti jį į namus ir J. Š. namų išgirdo triukšmą. Girdėjo, kad vyksta konfliktas, šūkauja. Tada jie ėjo link pirties. Iš tolo matė, kad E. ir J. pykosi su kažkuo. Prie pirties jie ėjo visi, nes jei J. su E. būtų labai girti, tai juos reikėtų parvesti. Jis matė, kad M. P. kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, šis nugriuvo ant žemės. M., atsikėlęs nuo žemės, kumščiu trenkė arčiausiai buvusiam vaikinui į veidą ir šis vaikinas nugriuvo. Daugiau smūgių rankomis ar apardant jis nematė. Nebenorėjo dalyvauti konflikte ir išėjo link savo namų. Tuo metu konfliktas dar nebuvo pasibaigęs. Kas vyko toliau jis nebematė.
Specialusis liudytojas P. J. parodė, kad gyvena netoli G. pirties. Matė, kad pirtyje šventė daug žmonių. Naktį prie pirties išgirdo šūksnius. Tada jis vienas nuėjo prie pirties ir pamatė, kad ten buvo J. Š., E. K., M. A., L. B. ir E. B.. Liudytojas nurodė matęs, kad P. G. kumščiu vieną kartą trenkė M. A. į veidą ir šis nuvirto ant žemės. Po to M. atsistojo ir vieną kartą kumščiu trenkė T. į veidą. Nuo smūgio T. nuvirto. Jis (liudytojas) T. pakėlė nuo žemės. T. veidas buvo kruvinas, bėgo kraujas iš antakio. Jis tada išėjo namo.
P. G. 2017-09-02 02:11 pareiškimu kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės r. PK, nurodydamas, kad tą dieną apie 01:30 val. švenčiant žmonos G. G. gimtadienį (duomenys neskelbtini), atėjo na mažiau, kaip aštuoni asmenys ir sukėlė muštynes (t. 1, l. 10-15).
2017-09-02 apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), rudos spalvos pastatas. Prie pastato laipteliai, kuriais patenkama į terasą. Joje metalinis stalas stikliniu paviršiumi. Ant stalo peleninė, alaus tara (l. 1, t. 17-18).
2017-09-04 daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio TOYOTA HIGHLANDER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Ant automobilio dešinės pusės sparno viršaus matomas nežymus dažų sluoksnio nubrėžimas, ant priekinio keleivio durelių taip pat matomi nežymūs dažų sluoksnio nubrėžimai, ant galinių keleivio durelių matomi nežymūs dažų sluoksnio nubrėžimai ( t. l, l. 89-97).
2017-09-04 daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio OLDSMOBILE SILHOUETTE, valst Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Ant automobilio dešinės pusės galinių durelių matomi nežymūs dažų sluoksnio nubrėžimai, ant galinio sparno taip pat matomi nežymūs dažų sluoksnio nubrėžimai, taip pat nežymiai apgadintas dešinės pusės durelių veidrodėlis ( t. 1, l. 98-104).
Specialisto išvadoje Nr. G1160/2017(04) nurodyta, kad P. G. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame užausyje, kairiame ausies kaušelyje, dešiniame kelyje, dešinės blauzdos užpakalinio paviršiaus trečdalyje, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairiame kelyje. P. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminių poveikių metu. Odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešiniame kelyje, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje ir kairiame kelyje gali būti padaromi ir griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Užduotyje buvo nurodyta, kad P. G. mušė rankomis ir spardė kojomis 2017-09-02 apie 1:30 val. prie pirties (duomenys neskelbtini) ( t. 1, l. 113-114). Specialisto išvadoje Nr. pG237/2017(04) nurodyta, kad P. G. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, l. 118).
Specialisto išvadoje Nr. G 1159/2017(04) nurodyta, kad T. S. nustatytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinės pusės akies vokų-nosies šlaito srityje, nosies nugarėlėje, kraujosruva po dešinės akies jungine, odos nubrozdinimas viršugalvio kairėje, dešinio viršutinio IV danties vainiko lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių metu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas odos nubrozdinimas viršugalvio kairėje, galvos smegenų sukrėtimas gali būti padaromi ir griuviminės traumos metu kontaktuojat su kietu buku paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Užduotyje buvo nurodyta, kad 2017-09-02 apie 1:30 val. (duomenys neskelbtini), pirties terasoje įvykusio konflikto metu nenustatyti asmenys sumušė T. S. dešinę akį, sutrenkė galvą ir nuskėlė dantį; T. S. buvo praradęs sąmonę (t. 1, l. 136-137).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė pranešimo dėl muštynių adresu (duomenys neskelbtini), skambučių garso įrašų kopijas (t. 1, l. 146). 2017-11-15 apžiūros protokole užfiksuota telefoninių pranešimų, užfiksuotų iš Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašų, įvardintų kaip "skambutis" ir "skambutis1", gautų iš BPC apžiūra. Klausantis garso įrašo "skambutis" girdėti, kad vyriškas balsas praneša, kad yra muštynės (duomenys neskelbtini), prašo greitai paskubėti, nes bus "šakės", prašo greitai atvažiuoti, praneša, kad jau mušasi, jau "šakės", reikės medikų. BPS atstovas praneša, kad sujungs su pareigūnais ir prašo nedėti ragelio. Girdėti riksmai. Girdėti, kad pranešėjas pasako žodį "peilį". Garso įrašo pradžia 2017-09-02 01:14:09, trukmė 1:35 min. Klausantis garso įrašo "skambutis2" girdėti, kad BPC atstovas praneša, kad išsiuntė pareigūnus. Pranešėjas sako, kad atėjo, daug, kokie 8, juos užpuolė, sako, kad medikų dar nereikia, tačiau gali būti, kad reikės, jeigu nepaskubės. Pranešėjas pasakoja vietą, kur vyksta muštynės. Pranešėjas paaiškina, kad yra ne vietinis. Praneša, kad atėjo vietiniai ir juos užpuolė. Garso įrašo pradžia 2017-09-02 01:17:00, trukmė 1:38 min. (t 1, l. 147-148). Klausant garso įrašą toliau girdisi moterų riksmai.
Akistatos tarp P. G. ir J. Š. metu J. Š. nurodė, kad T. S. smūgį ranka sudavė M. A., iš viso į muštynes buvo atvykę šeši asmenys. P. G. nurodė, kad T. S. smūgį sudavė R. S.. (t. 2, l. 57-59).
Akistatos tarp P. G. ir R. S. metu abu asmenys patvirtino, kad R. S. muštynėse nedalyvavo, o P. G. nurodė, kad sumaišė nurodydamas muštynėse dalyvavusio asmens pavardę (t. 2, l. 61-63).
Akistatos tarp T. S. ir R. S. metu abu asmenys patvirtino, kad R. S. muštynėse nedalyvavo, o T. S. nurodė, kad sumaišė nurodydamas muštynėse dalyvavusio asmens pavardę (t. 2, l. 65-66).
Akistatos tarp T. S. ir J. Š. metu J. Š. nurodė, kad T. S. smūgį ranka sudavė M. A.. J. Š. nurodė, kad konfliktas prasidėjo kai jis susistumdė su L. G. ir šis Š. sudavė į veidą. Po to juos išskyrė ir jį su K. išvarė iš pirties, einant link namų išvadino kaimiečiais. J. Š. nurodė, kad tai girdėjo E. atvažiavę pasiimti draugai, su kuriais nuėjo prie pirties pasiaiškinti. Ten P. ranka trenkė M. į veidą, o šis trenkė ranka smūgį T. į veidą. Nukentėjusysis T. S. nurodė, kad užpuolimą prie pirties pradėjo su J. Š. atvykę vaikinai. Prie pirties J. Š. aiškinosi su P. G., kiti vaikinai užpuolė P.. T. S. nurodė, kad jam pirmą smūgį į veidą sudavė M., kurio pavardės tuo metu jis nežinojo, po to dar jį mušė nepažystamas stambaus kūno sudėjimo vaikinas (t. 2, l. 68-70).
Akistatos tarp T. S. ir E. K. metu nukentėjusysis T. S. patvirtino tą patį, kaip ir akistatoje su J. Š.. E. K. nurodė, kad po M. A. smūgio nugriuvusį T. S. pakėlė P. J. ir merginos (t. 2, l. 72-73).
Akistatos tarp T. R. ir E. K. metu T. R. nurodė, kad užpuolimą prie pirties pradėjo su J. Š. ir E. K. atvykę vaikinai. E. parodė į jį, P. ir T.. Matė, kad iš karto po E. nurodymo M. ranka trenkė T. į veidą ir T. nugriuvo. Matė, kad P. mušė dviese, prie jo dar nubėgo kiti vaikinai (t. 2, l. 76-78). Analogiškai T. R. parodė akistatų su J. Š., su M. A. metu (t. 2, l. 92-94, 96-98).
Akistatos tarp L. R. ir E. K. metu L. R. nurodė, kad užpuolimą prie pirties pradėjo su J. Š. ir E. K. atvykę vaikinai. Ji matė, kad P. nuvirto ant šašlykinės, o link jo ėjo vaikinai. Ji matė, kad vaikinas, panašus į R. S., sudavė rankoje turėtu kasteltu smūgį T. ir šis nugriuvo (t. 2, l. 80-82). Analogiškai L. R. parodė akistatų su J. Š., M. A. metu (t. 2, l. 88-90, 100-102).
Akistatos tarp P. G. ir E. K. metu P. G. nurodė, kad užpuolimą prie pirties pradėjo su J. Š. ir E. K. atvykę vaikinai (t. 2, l. 84-86).
Akistatos tarp P. G. ir M. A. metu P. G. nurodė, kad užpuolimą prie pirties pradėjo su J. Š. ir E. K. atvykę vaikinai. Jis matė, kad M. A. jį parvertė ant žemės , po to jis T. sudavė ranka vieną smūgį į veidą (t. 2, l. 104-106).
Akistatos tarp T. S. ir M. A. metu T. S. nurodė, kad užpuolimą prie pirties pradėjo su J. Š. ir E. K. atvykę vaikinai. Kiek pastebėjo, prie pirties J. Š. aiškinosi su P. G., E. kalbėjo su juo. Matė, kad M. ir dar vienas vaikinas užpuolė P. ir jį pradėjo daužyti. Kai jis (T. S.) nuėjo link jų, jam M. ranka sudavė smūgį į veigą ir nuo šio smūgio jis nugriuvo, bandė keltis. Po to jį mušė dar daug vaikinų, bet kas tiksliai mušė, jis nematė. Jis pats niekam smūgių nesudavė (t. 2, l. 108-110).
Akistatos tarp T. S. ir L. B. metu T. S. nurodė, kad L. B. M. pradėjo muštynes ir jie buvo patys agresyviausi. Matė, kad M. ir L. B. P. G., po to jam (T. S.) einant link jų, jis gavo smūgį į veidą nuo M.. L. B. jam rankomis daužė galvą, negali pasakyti kiek smūgių sudavė. Negali pasakyti, kiek smūgių sudavė P. G.. T. S. nurodė niekam smūgių nesudavęs (t. 2, l. 112-114).
Akistatos tarp P. G. ir L. B. metu P. G. nurodė, kad užpuolimą prie pirties pradėjo su J. Š. ir E. K. atvykę vaikinai. Jį (P. G.) nuo terasos nutempė M. ir pradėjo mušti, po to M. sudavė smūgį T.. M. ir L. jį (P. G.) kojomis ir rankomis mušė. L. sudavė tikrai daugiau nei vieną smūgį. Vėliau L. spardė pirties duris ir bandė patekti į vidų (t. 2, l. 116-118).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusieji pažino asmenis, kaip buvusius įvykio dieną prie pirties, tačiau nenurodė, kad jie būtų padarę kokius smurtinius veiksmus: T. S. pažino M. U.; P. G. pažino P. J., nurodė, kad šis bandė nuraminti konfliktą; P. G. pažino M. U.; L. R. pažino M. U. (t. 2, l. 120-140).
2018-02-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog L. R. atpažįsta L. B., kaip asmenį, kuris jai nesudavė, bet buvo agresyviai nusiteikęs ir šaukė "susirasiu strypą ir užmušiu". Ar šis asmuo mušė kitus asmenis nematė. Šis asmuo buvo stambiausiais iš visų ( t. 2, l. 141-143).
2018-02-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog J. S. atpažįsta L. B., kaip asmenį, kuris ją stumdė prie automobilio, laikė ją už rankų ir neleido prieiti prie užpulto vyro, kurį norėjo apginti. Šis asmuo jai sužalojimų nepadarė, tik ribojo jos judėjimą. Jo vardo ir pavardės nežino. Ar šis asmuo žalojo kitus asmenis nematė ( t. 2, l. 144-146).
2018-02-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog O. R. atpažįsta L. B., kaip asmenį, kuris jai buvo sugriebęs už rankos ir padarė mėlynę, ją grasino įmesti į tvenkinį. Jis mušė P. bei T. ( t. 2, l. 153-155).
Baudžiamojo kodekso 284 straipsnis numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pagal teismų praktiką viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013). Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktas tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų vyko kaime, lauke prie vieno gyvenamojo namo, prie pirties terasos, kuri buvo apšviesta. Šioje vietoje buvo dešimt asmenų, kurie šventė G. G. gimtadienį. Nedideliu atstumu nuo šios vietos yra kitos sodybos, kuriose, kaip nurodė kaltinamieji ir specialieji liudytojai, girdisi triukšmas nuo šios pirties terasos vietos. Teismas pripažįsta įrodytu, kad įvykis buvo viešoje vietoje, buvo suduoti smūgiai asmenims, dėl to visi nukentėjusieji pasijautė šokiruoti, pažeminti, sutriko jų šventė.
Kaltinamasis M. A. pripažino, kad jis padarė visus kaltinime nurodytus veiksmus, tai yra sudavė smūgius P. G. ir T. S.. Kaltinamasis L. B. visiškai neigia savo kaltę.
Iš visų asmenų parodymų teismas daro išvadą, kad specialieji liudytojai J. Š. ir E. K. šiek tiek laiko dalyvavo G. G. gimtadienio šventėje kartu su nukentėjusiaisiais, tačiau jie buvo išprašyti iš šventės. J. Š. nurodė, kad jis nenorėjo išeiti, E. K. nurodė, kad J. Š. buvo nepatenkintas tuo, kad buvo priverstas išeiti iš šventės. Visi nukentėjusieji patvirtino, kad jie išeidami pagrasino, kad sugrįš ir atkeršys. Kaltinamieji ir specialieji liudytojai pripažino, kad ėjo aiškintis su nukentėjusiaisiais, kodėl jie vadino J. Š. ir E. K. kaimiečiais ir išvarė iš šventės. Tai įrodo, kad kaltinamieji su draugais buvo nusiteikę agresyviai ir norėjo kerštauti, išgąsdinti nukentėjusiuosius. Kaltinamųjų ir specialiųjų liudytojų paaiškinimai, kad niekas niekam daugiau nesudavė smūgių (tik P. G. M. A. ir šis T. S.) yra vertinami, kaip siekimas padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės, nes nukentėjusiųjų parodymai ir specialisto išvados patvirtina, kad buvo suduota daugiau smūgių, padaryti sužalojimai. Teismas pripažįsta, kad kaltinamieji siekė pažeisti visuomeninę tvarką, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. R. pažino L. B., kaip asmenį sugriebusį jai už kairės rankos, sukeliant jai fizinį skausmą ir sudavusį smūgius P. G. ir T. S.. Akistatos metu T. S. taip pat pažino L. B., kaip asmenį sudavusį smūgius jam ir P. G.. Ikiteisminio tyrimo metu ir kiti nukentėjusieji nurodė, kad smūgius be M. A. sudavė stambesnis nepažystamas vaikinas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji nurodė, kad abu kaltinamieji sudavė smūgius P. G. ir T. S.. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais. O tai, kad iš pat pradžių, pirmose apklausose nukentėjusieji neįvardijo juos sumušusių asmenų vardų ir pavardžių nekelia abejonių dėl jų parodymų, nes tik G. lankėsi (duomenys neskelbtini) ir pažino kai kuriuos asmenis, o kiti nukentėjusieji šiame kaime nesilankė, (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų nepažino, o su jais aiškintis atėjo didelis būrys, ne mažiau kaip septyni asmenys, kai kurie iš jų agresyviai nusiteikę, todėl jiems nebuvo lengva įsidėmėti kaltinamuosius ir jų veiksmus.
Remdamasis įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų M. A. ir L. B. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji kaltinamųjų veiksmų pusė, atsižvelgus į jų veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes jie sudavė smūgius nukentėjusiesiems esant daug šventės svečių, viešoje vietoje, suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį. Jų veika teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnyje.
Nukentėjusioji G. G. pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovams J. Š., E. K., M. A., L. B., E. B., M. U. dėl 1500 Eur neturtinės žalos priteisimo. Nurodo, kad 2007-09-01 ji šventė savo gimtadienį pirtyje, esančioje K(duomenys neskelbtini). Šventėje dalyvavo dešimt kviestų asmenų. Dalyvavo ir J. Š. su draugu. J. Š. stipriai apsvaigus, jis su draugu buvo išprašyti iš šventės. Išeidami jie grasino grįžti su daugiau asmenų ir atsilyginti už išvarymą. Maždaug po 20 minučių grįžo J. Š. su draugu ir dar keli asmenys, kurie pradėjo konfliktuosi su svečiais, stumdytis. Buvo iškviesta policija. Iki atvykstant policijos pareigūnams, atvykę asmenys puolė mušti šventės svečius, apgadino automobilius. Dėl šio įvykio patyrė neigiamas pasekmes, matė, kaip buvo užpultas ir be gailesčio mušamas vyras P. G., kiti atvykę asmenys, neleido jos prieiti arčiau, kad ji padėtų vyrui. Užpuolikai veržėsi į pirtį, daužė pirties duris, grasino į vidų patekti pro langus, grasino padegti pirtį. Tuo metu buvo labai baisu, ją apėmė panika. Išvykus užpuolikams, ji su šventės svečiais visą naktį liko išsigandę, nes užpuolikai ketino sugrįžti.
Nukentėjusysis P. G. pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams J. Š., E. K., M. A., L. B., E. B., M. U.. Nurodo, kad bendra turtinė žala ir būsimi nuostoliai 2489,04 Eur, neturtinės žalos dydis 2000 Eur. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis žalą patyrė to paties įvykio metu, kaip ir G. G..
Nukentėjusioji L. R. pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams J. Š., E. K., M. A., L. B., E. B., M. U.. Prašo priteisti 450 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš ieškinio turinio matyti, kad ji žalą patyrė to paties įvykio metu, kaip ir G. G..
Nukentėjusysis T. R. pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams J. Š., E. K., M. A., L. B., E. B., M. U.. Prašo priteisti 774 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis žalą patyrė to paties įvykio metu, kaip ir G. G..
Nukentėjusysis T. S. pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams J. Š., E. K., M. A., L. B., E. B., M. U.. Prašo priteisti 3979,75 Eur turtinės žalos atlyginimo ir būsimų nuostolių ir 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis žalą patyrė to paties įvykio metu, kaip ir G. G..
Nukentėjusioji J. S. pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovams J. Š., E. K., M. A., L. B., E. B., M. U. dėl 1500 Eur neturtinės žalos priteisimo. Iš ieškinio turinio matyti, kad ji žalą patyrė to paties įvykio metu, kaip ir G. G..
Nukentėjusioji O. R. 2018-09-05 pateikė ir teismas protokoline nutartimi priėmė nagrinėti baudžiamojoje byloje jos ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsakovams M. A., L. B..
Nukentėjusysis L. G. 2018-09-05 pateikė ir teismas protokoline nutartimi priėmė nagrinėti baudžiamojoje byloje jo ieškinį dėl 40 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsakovams M. A., L. B..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2018-09-04 nutartimi (t. 4, l. 175) ir 2018-09-05 teisiamojo posėdžio metu protokoline nutartimi priėmė ieškiniu dalyje dėl reikalavimų kaltinamiesiems M. A. ir L. B.. Nukentėjusieji pareikštus ieškinius palaikė visai sumai ir prašė juos patenkinti.
Iš rašytinių civilinių ieškinių ir nukentėjusiųjų pasisakymų teisiamojo posėdžio metu matoma, kad jie turtinę žalą, patirtą įvykio metu sudeda su proceso išlaidomis. Teismas spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo atskiria turtinę žalą ir proceso išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BPK 103 straipsnio 1, 2 ir 6 punktus, proceso išlaidas sudaro nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti, pinigai, skirti atlyginti jų atsitraukimą nuo įprastinio darbo, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis). CPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažįstant kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
L. R. prašo priteisti 150 Eur proceso išlaidų ir 300 Eur negautų pajamų, nes tris dienas negalėjo dirbti dėl iškvietimų į ikiteisminį tyrimą ir teismo posėdžius. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, o ne turtine žala ir jos priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis po 225 Eur.
Nukentėjusysis T. R. prašo priteisti 774 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 600 Eur dėl automobilio apgadinimo, 24 Eur kelionės išlaidų ir 150 Eur advokato išlaidų. Turtinė žala dėl automobilio apgadinimo nepriteistina, nes kaltinamieji nėra kaltinami automobilio apgadinimu. Kitos išlaidos – 174 Eur pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis – po 87 Eur iš kiekvieno.
Nukentėjusysis L. G. prašo priteisti turtinę žalą - 40 Eur kelionės išlaidų. Šios išlaidos pripažįstamos kelionės išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų.
Nukentėjusysis P. G. pateikė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 2489,04 Eur sumai. Nurodo, kad ją sudaro 789,04 Eur ir 68 Eur kelionės išlaidos į ikiteisminį tyrimą ir teismo posėdžius, 300 Eur advokato pagalbai, 774 Eur ir 258 Eur už tris darbo dienas 4 kartus dėl vykimo į tyrimą ir teismą. Suskaičiavus civiliniame ieškinyje nurodytas kelionės išlaidas už 4 keliones iš darbo vietos Švedijoje į apklausas ikiteisminio tyrimo metu ir į du teismo posėdžius, bendra kelionės išlaidų suma gaunama 749,17 Eur ir 68 Eur, iš viso 817,17 Eur. Taip pat priteistina 300 Eur advokato išlaidų ir negautas darbo užmokestis 4 kartus po 3 dienas (kelionė iš Švedijos į Kelmę ir atgal) vykimui į procesą. Negautos pajamos suskaičiuotos pagal jo pateiktą pažymą apie darbo užmokestį. Iš viso už 12 darbo dienų - 1032 Eur. Visos šios sumos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų. Iš viso 2149,17 Eur. Ji priteistina lygiomis dalimis, po 1074,59 Eur iš kaltinamųjų. Nėra priteistina 300 Eur už automobilio apgadinimą, nes dėl to nėra kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas ir nėra įrodyta jų kaltė.
Nukentėjusysis T. S. pateikė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir būsimų nuostolių 3979,75 Eur sumai. Nurodo, kad šią sumą sudaro 41,71 Eur nepanaudotas kelionės bilietas į darbą Švedijoje, nes nevyko dėl patirto sužalojimo, 20 Eur gydymo išlaidos, 300 Eur nuskelto danties gydymui reikalingos išlaidos. Šios sumos pripažįstamos turtine žala iš priteistinos solidariai iš kaltinamųjų. Iš viso 361,71 Eur.
T. S. yra pateikęs skaičiavimus kelionės išlaidų į apklausas policijoje ir į teismo posėdžius, iš viso 4 kartus, iš Švedijos į Kelmę 704,04 Eur ir 68 Eur, iš viso 772,04 Eur; 300 Eur advokato pagalbos išlaidų, 12 darbo dienų negautos pajamos dėl vykimo į teismo posėdžius sudaro 729 Eur + 252 Eur, iš viso 981 Eur. Bendra suma 2053 Eur.
Nukentėjusysis T. S. nurodė, kad jis gydėsi 22 dienas po įvykio, tuo laiku nedirbo, todėl patyrė 1565,00 Eur žalą ( t. 4, l. 155). Tačiau jis yra pateikęs pažymą apie 2017 m. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t. 4, l. 163). Šioje pažymoje už 2017 m. rugsėjo mėnesį nėra įrašyta ligos pašalpa. Už rugsėjo mėnesį jam išmokėta tokia pat suma, kaip ir kitais mėnesiais, pvz. sausio-kovo, gegužės, birželio mėnesiais. Teismas pripažįsta, kad ši ieškinio reikalavimo suma nėra įrodyta ir dėl jos ieškinys netenkintinas. Tuo labiau, kad turint nedarbingumo pažymėjimą asmuo gauna nedarbo išmoką iš Sodros. Nors šventės metu galimai T. S. galėjo būti vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau jam žala buvo padaryta kito asmens nusikalstamais veiksmais, T. S. neblaivumas neturėjo įtakos jo sužalojimui, todėl jei jis sirgo, nedarbingumo pašalpa jam turi būti sumokėta. Civilinis ieškinys dėl 1565 Eur negautų pajamų paliktinas nenagrinėtu. T. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies 361,71 Eur sumai ir priteistina 2053 Eur proceso išlaidų, lygiomis dalimis iš kaltinamųjų, t.y. po 1026,50 Eur.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
Visi nukentėjusieji dalyvavo G. G. gimtadienio šventėje, jie linksminosi ir dėl kaltinamųjų veiksmų šventė buvo nutraukta, sugadinta, jie patyrė išgąstį, kai atėjo nekviesti kaltinamieji ir dar mažiausiai penki kiti vaikinai, specialieji liudytojai, atėję kaltinamieji buvo agresyvūs, jie sudavė smūgius rankomis ir spardė kojomis nukentėjusiuosius T. S. ir P. G.. Iš pradžių visiems atrodė, kad sužalojimai šiems asmenims yra labai rimti, ypač T. S., buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Visa tai visiems nukentėjusiesiems sukėlė šoką, stresą, išgyvenimus šventės metu ir po jos. Iš pranešimo bendrajam pagalbos centrui matyti, kad dėl įvykio, atėjusių nekviestų kaltinamųjų ir dėl jų veiksmų nukentėjusieji buvo išsigandę, girdėjosi moterų klyksmai. G. nurodė, kad iki šiol jie negali naudotis įsirengta pirtele, nes jokie draugai į ją nevažiuoja. Tai įrodo, kad visi nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai patyrė neturtinę žalą dėl kaltinamųjų veiksmų. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, prieš kurį nukentėjusįjį buvo pavartotas smurtas, kurio sutuoktinis buvo sužalotas, kam priklauso patalpa, kuria nebemiela ir nesaugu naudotis, kur įvykio metu buvo nukentėjęs asmuo. Teismas nutaria ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų priteisti šias sumas neturtinei žalai atlyginti: G. G. 600 Eur, P. G. 800 Eur, T. R. 500 Eur., L. R. 500 Eur., T. S. 1000 Eur., J. S. 600 Eur., O. R. 500 Eur, L. G. 300 Eur. (nes jis buvo pirtyje ir į lauką prie kaltinamųjų visiškai nebuvo išėjęs). Į neturtinės žalos atlyginimą yra įskaitomos sumos, kurias M. A. atlygino nukentėjusiesiems, t.y. po 300 Eur. T. S. ir P. G., po 50 Eur visiems kitiems nukentėjusiesiems.
2017-04-16 L. B. veika epizodas dėl viešosios tvarkos pažeidimo
Įtariamasis L. B.parodė, kad jis dėl 2017-04-16 veikos kaltę visiškai pripažįsta, jis buvo susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu dėl šios veikos padarymo, byla buvo nutraukta. Supranta, kad šiuo metu byla atnaujinta. Jis nurodė viską anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu L. B. nurodė, kad jis su pagal pranešimą apie įtarimą kaltę visiškai prisipažįsta. 2017-04-16 (duomenys neskelbtini) parke, vakare, apie 18 val. susitiko su draugais E. B., L. T., S. L., P. J., P. J., M. U., E. J. ir M. E.. Su minėtais draugais, kurie buvo parke vartojo alkoholinį gėrimą – sidrą. Negėrė M., M. ir E.. Būdami parke nusprendė nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini). D. D.paprašė, kad pavežtų savo automobiliu ,,VW Passat", iki (duomenys neskelbtini). D. sutiko ir per du kartus nuvežė visus iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) visi buvo apie 22 val. Nusprendė nueiti į parką, esantį toje pačioje pagrindinėje gatvėje ir ten pradėjo kvailioti. Priėję prie parke stovėjusios skelbimų lentos, visi bendrai rankomis nuplėšė kelias lentas ir nuplėšė stogelį. M. E. su jais nieko nedarė. Po to kartu su visais draugais nuėjo prie tame parke esančios vasaros estrados, kitaip vadinamos renginių aikštelės - pavėsinės ir ten visi bendrai, t. y. jis, E. B., L. T., S. L., P. J., P. J., M. U. ir E. J. nuplėšė rankomis tris medines plokštes nuo pavėsinės - renginių aikštelės sienų ir jas numetė ant žemės šalia pavėsinės. M. E. nors ir buvo su jais, bet jis ir renginių aikštelėje - pavėsinėje nieko nedarė. Po to pamatę netoli pavėsinės du suoliukus, kurie nebuvo pritvirtinti, paėmę visi tuos du suoliukus sumetė į šalia esantį tvenkinį. Gailisi dėl tokio savo poelgio. Tai pirmas kartas, kada šitaip pasielgė. Šiai dienai viską (duomenys neskelbtini) kaimo parke sutvarkė - tai yra ir skelbimų lentą, ir pavėsinę - renginių aikštelę ir iš tvenkinio ištraukė du suoliukus, kurie nebuvo sugadinti. Taip pat atsiprašė ir (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkės (t. 3, l. 175-176, 179-180).
Liudytoja B. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra asociacijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė. Minėtai asociacijai vadovauja nuo 2016 metų lapkričio mėnesio. 2017-04-16 apie 23 val. jai paskambino viena iš (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės narių ir pranešė, kad po kaimą važinėjasi policija ir yra įvykęs kažkoks kaime inicidentas, kaip suprato muštynės, kuriame dalyvavo jų kaimo jaunimas. 2017-04-17 apie pietus buvo informuota vieno (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės, kad yra atvykę jaunuoliai iš V. ir savo noru nori sutvarkyti suniokiotą renginių aikštelę, skelbimų lentą ir suoliukus buvusius prie prūdo. Tada kartu su savo vyru V. K., kuris taip pat yra ,, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės" narys, ėjo apžiūrėti prie renginių aikštelės, kas ten sugadinta. Pamatė, kad M. gatvėje esanti skelbimų lenta apgadinta - nulaužtas stogelis, išlaužytos lentos, ant kurių pagrindo buvo kabinami skelbimai, beveik išversti metaliniai skelbimo lentos pritvirtinimai. Po to pamatė, kad suniokiota ir renginių aikštelė – pavėsinė kur vyksta visi renginiai jų kaime. Apžiūrėjus tą aikštelę - pavėsinę matė, kad išplėštos iš vidaus 3 medžio plokštes. Taip pat pastebėjo, kad nebėra 2 suoliukų medinių, kurie stovėjo prūdo nepritvirtinti. Dėl minėto sugadinto turto, kuris priklauso ,,Lykšilio kaimo bendruomenei", 2017-04-17 atvykę jaunuoliai - L. T., E. B., P. J., L. B., atsiprašė, su jais susitarė, kad iki 2017-04-23 jie visi sutvarkys savo jėgomis ir savo medžiagomis suniokiotą skelbimų lentą, renginių aikštelę - pavėsinę ir padarys du medinius suoliukus, kurie greičiausiai yra nuskendę prūde. ,, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė" kaltininkams atleidžia ir tikisi, kad jie iki 2017-04-23 viską sutvarkys, todėl jokio civilinio ieškinio nereikš (t. 3, l. 148-149)
Ši L. B. veika aptarta, įrodymai ištirti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės D. B. 207-05-10 dienos nutarime, kurį patvirtino Kelmės rajono apylinkės teismas 2017-05-12 dienos nutartimi (t. 3, l. 116-126). L. B. atžvilgiu baudžiamoji byla pagal BK 284 straipsnį buvo nutraukta, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, vadovaujantis BK 38 straipsniu. Ikiteisminis tyrimas dėl 2017-04-18 veikos padarymo L. B. atžvilgiu atnaujintas 2018-02-22 prokurorės nutarimu, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėja (t. 3, l. 127-132). Nėra tikslinga pakartotinai tirti visus įrodymus dėl šios veikos padarymo.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe darant nusikaltimą yra pripažįstama tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.)
Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių darant 2017-09-02 veiką nenustatyta.
Kaltinamųjų M. A. ir L. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Byloje yra gautas R. A., kaltinamojo M. A. tėvo, prašymas (tomas 5, l. 38) perduoti jo atsakomybei M. A. dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo. Kaltinamasis M. A. prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju paskirti jo tėvą R. A..
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. LAT formuoja teismų praktiką, kad taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (LAT nutartys Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Kaltinamasis M. A. formaliai atitinka BK 40 str. 2 dalyje išdėstytus reikalavimus, nes jis anksčiau yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, visiškai pripažino kaltę pagal BK 284 straipsnį; tačiau turi būti įvertinta ir jo padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumas. Kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino tik paskutiniuoju metu, kai išklausė visų nukentėjusiųjų parodymus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis nurodo visiškai pripažįstąs kaltę, tačiau išsamiai nepaaiškino įvykio aplinkybių pagal jo prisipažinimą, jis nenurodė konkrečių savo veiksmų ir kito kaltinamojo veiksmų, padarytą žalą prieš baigiamąsias kalbas nukentėjusiesiems atlygino maža dalimi, taip labiau siekdamas palengvinti savo atsakomybę, pasiekti švelnesnės bylos baigties, o ne nuoširdžiai suvokdamas savo veiksmų pasekmes.
Teismo nuomone, nėra pagrindo kaltinamąjį M. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam turi būti skiriama viena iš BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių. Kaltinamojo ir jo gynėjos prašymas dėl M. A. atleidimo nuo atsakomybės ir atidavimo pagal laidavimą yra netenkintinas.
Kaltinamasis M. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir gailisi, yra neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra gerai charakterizuojamas, todėl jam skiriama švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai.
Kaltinamasis L. B. padarė du analogiškus nesunkius nusikaltimus, jis mokosi yra neteistas. Jo nusikaltimai yra baigti, smurtiniai, padaryti tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam L. B. teigiamą poveikį padarytų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant jam įpareigojimų.
Kaltinamiesiems M. A. ir L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų turtui paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir žalos bei proceso išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 308 straipsniais,
nusprendė:
M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti viešųjų darbų bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę M. A. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (dėl 2017-04-16 įvykio) ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (dėl 2017-09-02 įvykio) ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės pridedant 6 mėnesius laisvės apribojimo ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2, 3, 5 punktais, 7 dalimi ir 72² straipsniu, įpareigoti L. B. per vienerius metus atlyginti padarytą turtinę žalą, per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos, išdirbti 200 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į šiuos nemokamus darbus įskaityti valandas, atliktas pagal 2017-05-12 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį patvirtinti prokurorės 2017-05-10 nutarimą, kuriuo buvo paskirta 100 val. nemokamų darbų.
Kardomąją priemonę L. B. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
Priteisti L. R. solidariai iš kaltinamųjų M. A. ir L. B. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti L. R. iš kaltinamųjų M. A. ir L. B. po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) proceso išlaidų.
Priteisti T. R. solidariai iš kaltinamųjų M. A. ir L. B. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti T. R. iš kaltinamųjų M. A. ir L. B. po 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) proceso išlaidų.
Priteisti P. G. solidariai iš kaltinamųjų M. A. ir L. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti P. G. iš kaltinamųjų M. A. ir L. B. po 1074,59 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt keturis eurus59 ct.) proceso išlaidų.
Priteisti G. G. solidariai iš kaltinamųjų M. A. ir L. B. 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti T. S. solidariai iš kaltinamųjų M. A. ir L. B. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 361,71 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 71 ct.) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti T. S. iš kaltinamųjų M. A. ir L. B. po 1026,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt šešis eurus 50 ct.) proceso išlaidų.
Priteisti J. S. solidariai iš kaltinamųjų M. A. ir L. B. 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti L. G. solidariai iš kaltinamųjų M. A. ir L. B. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti L. G. iš kaltinamųjų M. A. ir L. B. po 20 Eur (dvidešimt eurų) proceso išlaidų.
Priteisti O. R. solidariai iš kaltinamųjų M. A. ir L. B. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
T. S. civilinį ieškinį dėl 1565 Eur negautų pajamų palikti nenagrinėtu.
Pratęsti laikinąją nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)., turtui - kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, priklausančioms M. A. ir esančioms pas jį arba trečiuosius asmenis, tame tarpe motociklui Honda, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini); uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, bendrai 20 733 Eur (dvidešimties tūkstančių septynių šimtų trisdešimt trijų eurų) sumai iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir žalos bei proceso išlaidų atlyginimo.
Pratęsti laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui - kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, priklausančioms L. B. ir esančioms pas jį arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, bendrai 20 733 Eur (dvidešimties tūkstančių septynių šimtų trisdešimt trijų eurų) sumai iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir žalos bei proceso išlaidų atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.
Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnis).