- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-04
- Bylos Nr.
- 2S-242-186/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius
- Skolininkas
- S. K.
- Kreditorius
- B. K., S. Č.
- Kategorijos
- 32.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria tenkinant kreditorių B. K. ir S. Č. prašymą pradėtas skolos išieškojimas iš skolininko S. K. areštuoto įkeisto nekilnojamojo daikto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2000 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruotu hipotekos lakštu Nr. 01120000007513, skolininkas S. K. , užtikrindamas iki 2001 m. rugpjūčio 23 d. suteiktos 11 000 Lt paskolos grąžinimą, įkeitė A. Č. nekilnojamąjį daiktą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Mirus A. Č., kreditoriaus teises perėmė B. K. ir S. Č. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, ko pasėkoje 2005 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruotas hipotekos lakšto pakeitimas, pakeičiant kreditorių.
Šalies argumentai
Kadangi skolininkas nustatytu terminu negrąžino skolos, kreditorės pateikė pareiškimą dėl priverstinio 11 000 Lt paskolos ir 20 130 Lt delspinigių už 183 dienas, iš viso 31 130 Lt, iš jų S. Č. 6 875 Lt negrąžintos paskolos, 12 581,25 Lt delspinigių, o B. K. 4 125 Lt negrąžintos paskolos, 7 548,75 Lt delspinigių bei 123 Lt žyminio mokesčio išieškojimo bei 5 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų, išieškojimo. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2008 m. liepos 4 d. nutartimi areštavo skolininkui priklausantį įkeistą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei atmetė pareiškėjų prašymą išieškoti 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas.
2008 m. gruodžio 3 d. kreditorės S. Č. ir B. K. pateikė pakartotinį pareiškimą dėl įkeisto areštuoto daikto pardavimo iš varžytinių, nes skolininkas negrąžino skolos per vieną mėnesį nuo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2008 m. liepos 4 d. nutarties įteikimo skolininkui dienos. Kreditorės taip pat prašė priteisti iš skolininko 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkino kreditorių pakartotinį pareiškimą ir nutarė priverstinai išieškoti 11 000 Lt paskolą ir 20 130 Lt delspinigių už 183 dienas, iš viso 31 130 Lt, iš jų S. Č. 6 875 Lt negrąžintos paskolos ir 12 581,25 Lt delspinigių, bei B. K. 4 125 Lt negrąžintos paskolos ir 7 548,75 Lt delspinigių, taip pat priteisė 123 Lt žyminio mokesčio bei 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas. Taip pat nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių skolininkui priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Šalies argumentai
Skolininkas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti bei sustabdyti šios bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje pagal skolininko reikalavimą pripažinti skolinį įsipareigojimą įvykdytu. Nurodo, kad hipoteka įkeistu daiktu užtikrintas 11 000 Lt dydžio paskolos grąžinimas yra įvykdytas. Pažymi, kad apie paskolos grąžinimą kreditorės buvo informuotos, tačiau jos atsisakė panaikinti hipoteką. Nurodo, kad skolininkas buvo pateikęs prašymą teismui dėl hipotekos pripažinimo baigta minėtu pagrindu, tačiau Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi konstatavo, jog pagal pateiktus mokėjimus negali spręsti klausimo dėl hipotekos pripažinimo baigta. Teigia, kad teismas esant akivaizdžiam ginčui byloje privalėjo pasiūlyti kreditorėms kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka ir negalėjo priimti nei minėtos nutarties dėl įkeisto daikto arešto nei skundžiamos nutarties dėl daikto pardavimo iš varžytinių. Nurodo, kad kreditorės pateikė pakartotinį pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių tik po to, kai iš Vilniaus miesto antro apylinkės teismo gavo pranešimą apie iškeltą civilinę bylą pagal skolininko reikalavimą pripažinti skolinį įsipareigojimą įvykdytu.
Atsiliepimas
Kreditorės S. Č. ir B. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad skolininkas neįrodė, jog paskolą grąžino. Pažymi, kad su pakartotiniu pareiškimu dėl įkeisto daikto arešto kreipėsi dar negavusios pranešimo iš Vilniaus miesto antro apylinkės teismo pranešimo apie kitos civilinės bylos nagrinėjimą. Teigia, kad skundžiama nutartis šiuo metu jokio pavojaus skolininkui nekelia, nes priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto skolininko turto yra sustabdytas.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka bei laikantis hipotekos institutą reglamentuojančių materialinės teisės normų, iš ko seka, kad teisėjas prieš priimdamas nutartį dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto turi tik nustatyti, ar neatsirado akivaizdus hipotekos pasibaigimo pagrindas (CK 4.197 str.), dėl kurio egzistavimo tarp kreditoriaus ir skolininko nėra kilusio ginčo (pavyzdžiui, skolininkas teigia, kad jis skolinį įsipareigojimą įvykdė, o kreditorius tai pripažįsta), bei patikrinti, ar hipotekos pasibaigimo pagrindas nėra atitinkama tvarka pažymėtas hipotekos lakšte ir įregistruotas atitinkamu įrašu hipotekos registre. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiama 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis dėl skolos išieškojimo buvo priimta vadovaujantis CPK 558 str. 2 d., tai yra gavus pakartotinį kreditorių pareiškimą dėl skolos išieškojimo, nes skolininkas negrąžino skolos per vieną mėnesį nuo 2008 m. liepos 4 d. nutarties, kuria buvo areštuotas hipoteka įkeistas butas, įteikimo. Taip pat nustatyta, kad hipotekos lakšte nebuvo atžymos bei atitinkamai hipotekos registre nebuvo įrašo, kad hipoteka baigėsi. Be to, teismui nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų, kurie būtų vertintini kaip pakankami, norint pagrįsti neabejotiną ir neginčytiną kurio nors hipotekos pasibaigimo pagrindo egzistavimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl skolos išieškojimo nepažeidė jokių hipotekos institutą reglamentuojančių teisės normų.
Tuo tarpu skolininkas atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad jis skolinį įsipareigojimą jau įvykdė ir informavo apie tai kreditores, tačiau jos atsisakė įregistruoti hipotekos pabaigą, ko pasėkoje skolininkas pats kreipėsi į hipotekos teisėją su prašymu išregistruoti hipoteką, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti ir t.t., įrodinėja, kad prievolė, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo hipoteka įkeistas daiktas, jau yra įvykdyta. Kitaip tariant, skolininkas įrodinėja, kad yra pasibaigusi pagrindinė prievolė – skolinis įsipareigojimas, ko pasekoje turėjo baigtis ir papildoma prievolė – hipoteka. Ginčai dėl pagrindinės prievolės pagrįstumo, dydžio, įvykdymo ir pan. nėra nagrinėjami bylose dėl hipotekos teisinių santykių (CPK 542 str. 1 d.). Pastarieji ginčai nagrinėjami ieškininės teisenos tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, minėti skolininko atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir neatitinkantys hipotekos institutą reglamentuojančių teisės normų. Atmetami kaip nepagrįsti ir kiti skolininko argumentai, kuriais jis kvestionuoja Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta įregistruoti hipotekos pabaigą pagal skolininko prašymą bei 2008 m. liepos 4 d. nutartį, kuria buvo areštuotas hipoteka įkeistas skolininko turtas, nes pastarosios nutartys nėra šios bylos apeliacinio apskundimo objektai. Atskiruoju skundu yra skundžiama 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis, todėl tik pastarosios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas ir yra tikrinamas apeliacine tvarka šioje byloje.
Skolininko prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka dėl to, kad ieškinine teisena yra nagrinėjamas skolininko reikalavimas pripažinti skolinį įsipareigojimą įvykdytu atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant bylas dėl hipotekos teisinių santykių nėra nagrinėjami ginčai dėl pagrindinės prievolės, kurios įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka įkeičiant tam tikrą nekilnojamąjį daiktą, pagrįstumo. Iš to seka, kad vien faktas, jog teisme yra nagrinėjama byla dėl pagrindinės prievolės pagrįstumo ieškinine teisena, neįtakoja bylos dėl skolos išieškojimo parduodant hipoteka įkeistą turtą iš varžytynių baigties, nes vykstantis ginčas dėl pagrindinės prievolės pagrįstumo nėra įtvirtintas kaip vienas iš hipotekos pasibaigimo pagrindų (CK 4.197 str.). Tačiau byloje dėl pagrindinės prievolės pagrįstumo priimtas teismo procesinis sprendimas turi tiesioginę įtaką nutarčiai dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, tai yra pripažinus, kad pagrindinė prievolė yra įvykdyta (skola sumokėta), pasibaigs ir papildoma prievolė (hipoteka) (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.). Iš to seka, kad ne teismas, nagrinėjantis bylą dėl hipotekos teisinių santykių sprendžia klausimą dėl jos sustabdymo, o teismas, ieškininės teisenos tvarka nagrinėjantis pagrindinės prievolės (įsiskolinimo) pagrįstumą, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir papildomos prievolės (hipotekos) pagrįstumas, esant pagrindui, taiko laikinąją apsaugos priemonę – stabdo hipotekos procedūrą (pavyzdžiui, išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto), kas ir buvo padaryta Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1358-67/2009 pagal skolininko ieškinį dėl skolinio įsipareigojimo pripažinimu įvykdytu.
Kitų atskirojo skundo argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, skolininkas nepateikė.
Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra. Todėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.