Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. S. 2019 m. lapkričio 11 d. apie 23 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. 4A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo E. M. priklausančią motorinę transporto priemonę – keturratį motociklą, kurio VIN: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nes jam 2019 m. lapkričio 12 d. 00 val. 03 min. nustatytas 1,76 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, 2019 m. lapkričio 11 d., vakare, jis nuėjo pas E. M., gėrė alkoholinius gėrimus. E. M. turi keturratį motociklą, jis pasakė, kad norėtų su E. M. motociklu pavažiuoti, tada jie abu su E. M. nuėjo į jo garažą, sėdo ant keturračio motociklo, jis vairavo, draugas sėdėjo už jo, ir išvažiavo į Kovo 11-osios gatvę, buvo jau vėlu, galėjo būti 23 val. 40 val. Jis pavažiavo gal apie vieną kilometrą, pamatė policijos pareigūnus, nulipo nuo keturračio nulipo, kadangi tuo pat metu motociklas užgeso ir jie jį stūmė gatve link E. M. namų. Jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jo paklausė, ar jis vartojo alkoholį, jis patvirtino, kad taip. Tada jam patikrino blaivumą, jis kiek prisimina įpūtė 1,78 promilės. Dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus jis labai gailisi. Jo turtinė padėtis sunki, jis gyvena iš gaunamos netekto darbingumo pensijos, kuri yra 217 Eur.

Liudytojas N. Č. patvirtino, kad 2019 m. lapkričio 11 d., tarnybos metu, apie 23 val. 40 min. važiavo Lazdijų r. sav. Šeštokų mstl. Kovo 11-osios g. ir pastebėjo keliu važiuojantį keturratį motociklą ant kurio važiavo du asmenys. Pamatę jų tarnybinį automobilį, abu asmenys nušoko nuo keturračio ir pradėjo bėgti. Sulaikius juos, buvo nustatyta, kad keturratį motociklą vairavo Š. S., keleivis E. M.. Keturračio vairuotojas Š. S. įpūtė 1,78 ir 1,76 promiles (b. l. 73–75).

Liudytojas E. M. patvirtino, kad 2019 m. lapkričio 11 d., vakare, pas jį į namus(duomenys neskelbtini), atėjo jo draugas Š. S.. Jie su Š. S. išgėrė alaus, degtinės, begeriant kalbėjo apie keturratį, kurį jis turėjo, Š. S. paprašė pavažiuoti. Jis sutiko, Š. S. vairavo keturratį, jis važiavo kartu. Bevažiuojant Kovo 11-osios gatve, prie jų privažiavo policijos pareigūnai, jie nulipo nuo keturračio. pareigūnai klausė, kas vairavo keturratį, Š. S. pripažino, kad vairavo jis. Š. S. ir jam nustatė blaivumus. Šio keturračio jokių dokumentų jis niekada neturėjo, nei registracijos nei pirkimo–pardavimo sutarties. Asmuo iš kurio pirko šį keturratį, taip pat neturėjo jokių šio keturračio dokumentų. Kuomet jis jį nusipirko jis buvo sudaužytas. Jis jį susitvarkė, jis šiuo metu yra savadarbis, kadangi jis jį surinko iš įvairių dalių. Keturratį pirko prieš du mėnesius už 50 Eur. Dabar šį keturratį jis vertina 50 Eur, kadangi jis yra menkavertis, nes jo užregistruoti negalima, nėra jokių jo dokumentų, jis prastos techninės būklės, todėl jį tiek ir vertina metalo laužo kaina (b. l. 78–80).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad(duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 4A, ant takelio, grįsto cementinėmis plytelėmis, yra neaiškios markės keturratis motociklas VIN: (duomenys neskelbtini) be valstybinio numerio ženklo (b. l. 21).

Išrašai patvirtina, kad pagal keturračio motociklo(duomenys neskelbtini), duomenų apie jo registravimą nėra; taip pat duomenų apie šią transporto priemonę ir ieškomų kelių transporto priemonių registre (b. l. 22–24).

Neblaivumo nustatymo aktas bei alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenys patvirtina, kad Š. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; alkotesteriu 2019 m. lapkričio 11 d. 23 val. 43 min. jam nustatyta 1,78 promilės, o 2019 m. lapkričio 12 d. 00 val. 03 min. – 1,76 promilės girtumas (b. l. 39, 43–45).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina aukščiau aptarti liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad Š. S. vairavo transporto priemonę, duomenys apie neblaivumą, kurie patvirtina, kad jo neblaivumas siekė 1,78 promilės ir 1,76 promilės. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad Š. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. 23 val. 43 min. Š. S. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, o 2019 m. lapkričio 12 d. 00 val. 03 min. – 1,76 promilių neblaivumas. Kaltinamajame nurodyti abu nustatyti girtumo laipsniai, tuo tarpu pagal Taisyklių 4 punktą kaltinime turi būti nurodyta tik mažiausia (kas reiškia, jog ir palankesnė kaltinamajam) asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgus į tai, kaltinimas patikslintinas, jame nurodant tik mažiausią 2019 m. lapkričio 12 d. 00 val. 03 min. nustatytą 1,76 promilių neblaivumą.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Š. S. neteistas (b. l. 117), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 118–120). Š. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti sprendimą (BK 55 straipsnis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus tai, kad Š. S. anksčiau neteistas, todėl jam turėtų būti paskirta sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda. Iš bylos medžiagos matyti, kad Š. S. nedirba (b. l. 150), jis yra tik iš dalies darbingas, jo darbingumas 35 procentai, gaunama išmoka yra tik 217 Eur (b. l. 114), turto neturi (b. l. 116), todėl pagal skelbiamą absoliutaus skurdo rodiklį jis gyvena žemiau skurdo ribos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, jos paskirtis be kita ko yra ir teisingumo principo užtikrinimas (BK 41 straipsnis). Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, baudos, kaip bausmės, paskyrimas Š. S. prieštarautų teisingumo principui, nes nevisiškai darbingas asmuo, turintis labai ribotas galimybes dirbti, turintis žemiau skurdo ribos siekiančias pajamas ir neturintis turto, neturėtų jokių galimybių geranoriškai atlikti jam paskirtą bausmę. Kadangi Š. S. teisiamas pirmą kartą, jam paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jo atžvilgiu gali būti taikomas BK 75 straipsnis ir paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidedamas, o, esant Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytoms sąlygoms, jis gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo.

Įvertinus visus šiuos aspektus, Š. S. asmenybę, tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių, spręstina, kad minimali terminuota laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus (BK 41 straipsnis). Kliūčių Š. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asme­niui naudo­tis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti transporto priemones, kai nusi­kal­s­tama veika padaryta naudojantis šia teise. Š. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, todėl jam uždraustina naudotis šia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Atsižvelgus į tai, Š. S. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise minimaliam terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką pada­rė naudodamasis transporto priemone – keturračiu motociklu, kurio VIN: (duomenys neskelbtini), kuris yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemo­nė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu, kuris pripažintinas nusikaltimo priemone, todėl yra konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Nors automobilis priklauso ne kaltinamajam, o E. M., tačiau BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Šiuo atveju tiek kaltinamasis tiek transporto priemonės savininkas patvirtino, kad jie kartu gėrė alų ir degtinę, transporto priemonės savininkas žinojo, kad kaltinamasis yra neblaivus, bet leido jam vairuoti ir pats važiavo kartu, todėl perleisdamas transporto priemonę kaltinamajam automobilio savininkas žinojo, kad ji bus naudojama įstatymo uždraustai veikai daryti ir pats buvo kartu darant šią veiką. Teismo praktikoje laikoma, kad turtas buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti, jeigu turto savininkas jį perdavė kitiems asmenims žinodamas, kad jis bus naudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau nereikalaujama, kad jam būtų žinoma konkreti nusikalstama veika ar jos padarymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1). Įvertinus tai, tikslaus kaltinamojo apsvaigimo laipsnio, viršijančio 1,51 promilių, nežinojimas neturi reikšmės, nes jis, kaip turto savininkas, suvokė, kad su jo turtu bus daroma įstatymo uždraustas veika (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110–111), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Š. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, Š. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant Š. S. neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, Š. S. išbūtą laikinajame sulaikyme 2019 m. lapkričio 12 d. (viena para).

Keturratį motociklą, kurio VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

2019 m. lapkričio 19 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. M. keturračiui motociklui, kurio VIN: (duomenys neskelbtini), (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl trans­por­to priemonės konfiskavimo įvykdymo.

Uždrausti Š. S. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.