- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- Iv-569-562/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02100-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- UAB „PTM“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „PTM“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „PTM“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „PTM” (toliau – ir Bendrovė) skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-11, I t.; 97-98, II t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo 56541,13 Lt turtinei žalai atlyginti, 2806,91 Lt palūkanų, 500 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų – iš viso 59848,04 Lt, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2008 m. Bendrovė nusprendė pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrine parama pagal priemonę „Idėja LT” ir vykdyti projektą „Kompleksinių atsinaujinančios energijos tiekimo sistemų smulkiems vartotojams galimybių studijos parengimas”. 2008 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas pateikė kvietimus teikti komercinius pasiūlymus trims tinkamiems, minimalius reikalavimus atitinkantiems tiekėjams. 2008 m. rugsėjo 29 d. - iš tiekėjo Fortovolt, 2008 m. rugsėjo 30 d. - iš tiekėjo Neumovent, ir 2008 m. rugsėjo 15 d. - iš tiekėjo Terra Borea, buvo gauti pasiūlymai visoms projekto veikloms. Remiantis derybų metu suformuluotais galutiniais tiekėjų pasiūlymais buvo sudaryta 2008 m. spalio 22 d. tiekėjų apklausos pažyma ir galutinių pasiūlymų vertinimo protokolas, pagal kurį parinkti du išorės ekspertai galimybių studijai atlikti. Tą pačią dieną buvo sudaryta paslaugų pirkimo sutartis su tiekėju Fortovolt, o 2009 m. vasario 12 d. – su tiekėju Terra Borea, kuris vykdė tik dalį galimybių studijos. 2009 m. kovo 17 d. Bendrovė, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir Agentūra) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija sudarė projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią projekto vykdytojas (t. y. Bendrovė) įsipareigojo prisidėti prie projekto 80000 Lt suma ir pasiekti numatytus projekto tikslus, uždavinius ir rezultatus, t. y. parengti kokybišką „Kompleksinių atsinaujinančios energijos tiekimo sistemų smulkiems vartotojams galimybių studiją”, taip pat projekto vykdytojui pagal Sutartį turėjo būti papildomai skirta 80000 Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. 2009 m. balandžio 2 d. Bendrovė pateikė Agentūrai pirmąjį mokėjimo prašymą, o 2009 m. gegužės 13 d. – antrąjį (galutinį), tačiau nei vienas iš jų nebuvo patenkintas motyvuojant tuo, kad Bendrovė padarė pažeidimų ir pirkimai vyko neskaidriai. Nesutikdama su tuo, Bendrovė pateikė skundą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kuri 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 24.16-02-5K-0919558-0908678 atsisakė tenkinti Bendrovės skundą dėl Agentūros 2009 m. gegužės 18 d. informacinio pranešimo Nr. R4-4514 (1.10), kuriuo pranešama, kad 2009 m. gegužės 12 d. įvertinusi Bendrovės mokėjimo prašymą Nr. 001 Agentūra nustatė, jog netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 44380,74 Lt, taip pat dėl Agentūros 2009 m. birželio 22 d. informacinio pranešimo Nr. R4-6044(1.10), kuriuo pranešama, kad 2009 m. birželio 16 d. įvertinusi Bendrovės mokėjimo prašymą Nr. 002 Agentūra nustatė, jog netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 73535,39 Lt. Iš viso Bendrovė iš Finansų ministerijos gavo 23458,87 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutartį Bendrovė turėjo gauti iš viso 80000 Lt, teigė, kad Bendrovės reikalaujama suma yra paminėtų sumų skirtumas, tai yra 56541,13 Lt.
Pareiškėjo nuomone, institucijos priėmė neteisėtus ir nemotyvuotus sprendimus, savo neatsakingais, nerūpestingais, nesąžiningais veiksmais padarė Bendrovei turtinę žalą, todėl joms kyla civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 str.). Paaiškino, kad institucijos, sudarydamos Sutartį su Bendrove, tokiu būdu pripažino, jog pats projektas iš esmės yra kokybiškas, naudingas ir tinkamas finansuoti, tačiau neįsitikino Bendrovės gebėjimais jį tinkamai administruoti, tuo pažeidė ūkio ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-394 patvirtinto VP2-1.3-ŪM-01-K priemonės „Idėja LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas Nr. 4-394) 2 priedo 7.2.2. punkto reikalavimus, kurie įpareigoja įvertinti, ar pareiškėjas turi pakankamus administracinius gebėjimus. Teigė, kad tuo pačiu Agentūra nesilaikė CK 6.200 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes nepakankamai bendradarbiavo ir konsultavo Bendrovę, nors žinojo, kad pirkimų vykdymo ir atsiskaitymo su institucijomis procedūros yra sudėtingos, reikalaujančios didelių projektų administravimo gebėjimų. Tvirtino, kad institucijos žinojo, jog administravimo paslaugų įsigijimas nėra tinkamos finansuoti išlaidos pagal Aprašo Nr. 4-394 20.1.2 punktą ir kad šios išlaidos nebuvo įtrauktos į paraišką, tačiau neįsitikino, ar įgyvendinant projektą bus užtikrintas tinkamas jo administravimas. Pabrėžė, kad Agentūra aplaidžiai vertino Bendrovės administracinius gebėjimus, nors pagal Aprašo Nr. 4-394 55, 64 ir 75 punktų bei šio aprašo 2 priedo nuostatas privalėjo atlikti projekto tinkamumo finansuoti vertinimą. Pareiškėjo nuomone, Agentūros neteisėtas neveikimas (CK 6.246 str.) pasireiškė tuo, kad ji nepatikrino ir neįsitikino, ar Bendrovė užtikrino būtinus gebėjimus administruoti projektą – suformuoti komandą, užtikrinti reikiamos kompetencijos darbuotojų įtraukimą, numatyti paslaugų įsigijimą ir panašiai, dėl ko įgyvendinant projektą atsirado klaidų, neatitikimų (nors ir neesminių), dėl kurių Bendrovė buvo apkaltinta neskaidriai vykdanti projektą, nors jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių Bendrovės neteisėtus veiksmus, nei viena institucija nepateikė. Nurodė, kad Agentūros kaltė (CK 6.248 str. 3 d.) pasireiškė tuo, jog ji neapdairiai ir nerūpestingai patikėjo projekto administravimą nepatyrusiai Bendrovei, neįsitikino ir nepasirūpino, kad projekto administravimas būtų įtrauktas į projekto išlaidas, be to, neteikė Bendrovei pakankamai paramos ir konsultacijų, nebendradarbiavo su ja Sutarties vykdymo metu. Pažymėjo, kad Finansų ministerija padarė Bendrovei žalą tuo, jog nemotyvuotai ir nepagrįstai atmesdama Bendrovės skundą pritarė Agentūros pozicijai ir palaikė jos vykdytus neteisėtus veiksmus, be to, būtent dėl neigiamo Finansų ministerijos sprendimo Bendrovei nebuvo sumokėta dalis bendro finansavimo lėšų. Pareiškėjo nuomone, taip pat yra akivaizdus priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) tarp neteisėtų institucijų veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y.: Agentūra, neįsitikinusi Bendrovės administraciniais gebėjimais, apkaltino Bendrovę neskaidriu pirkimų vykdymu ir netinkamu projekto administravimu, vėliau buvo nepagrįstai ir nemotyvuotai pripažinta, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 73535,39 Lt, tačiau dalį išlaidų (t. y. 23458,87 Lt) institucijos ne tik pripažino tinkamomis finansuoti, bet ir finansavo. Likusios 56541,13 Lt išlaidų sumos Bendrovei niekas nepadengė būtent dėl institucijų sprendimo pripažinti Bendrovės patirtas išlaidas netinkamomis finansuoti, nors pareiškėjas įgyvendino projektą ir paruošė tinkamą galimybių studiją. Kadangi egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, pareiškėjo manymu, atsakovas privalo atlyginti dėl institucijų neteisėtų veiksmų pareiškėjo patirtą žalą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, veikdamas per savo institucijas, atliko ir kitus neteisėtus veiksmus. Visų pirma, Agentūros ir Finansų ministerijos veiksmai, kuriais reikalauta nepagrįstai daug papildomų dokumentų ir pasiaiškinimų iš Bendrovės, sudarė nepagrįstą administracinę naštą pareiškėjui, tuo buvo pažeisti Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22.4 punkto, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio reikalavimai. Pareiškėjo manymu, Agentūros ir Finansų ministerijos sprendimas pripažinti Bendrovės išlaidas netinkamomis finansuoti yra nenuoseklus, nes iš esmės projekto veiklos buvo įgyvendintos, galimybių studija paruošta, tačiau Bendrovė dėl neesminių, finansinių pasekmių neturinčių smulkmenų ir neatitikimų negavo didžiosios dalies finansavimo. Darė išvadą, kad tuo buvo pažeistas proporcingumo principas, įtvirtintas Taisyklių 196 punkte. Pažymėjo, kad, vertindama Bendrovės pirmąjį mokėjimo prašymą, Agentūra nei 2009 m. gegužės 18 d., nei 2009 m. birželio 22 d. informaciniuose pranešimuose, nei kituose raštuose nenurodė informacijos apie tai, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažintą sumą, ištaisius nurodytus trukumus, galima įtraukti į kitą mokėjimo prašymą, nors tokia informacija pagal Taisyklių 126.3 punktą ir Sutarties 4.11 punktą privalo būti nurodoma. Darė išvadą, kad tokiu būdu Agentūra suklaidino Bendrovę, sudarydama pagrindą manyti, kad visos išlaidos yra iš esmės netinkamos finansuoti. Atkreipė dėmesį, kad abi institucijos nepaaiškino, kodėl Bendrovės patirtos išlaidos galimybių studijai yra iš esmės netinkamos finansuoti, nors Bendrovė pasiekė projekto tikslus ir parengė kokybišką galimybių studiją. Nesutiko su Agentūros 2009 m. gegužės 18 d. ir 2009 m. birželio 22 d. informacinių pranešimų išvada, kad dalis direktorės, vyr. buhalterės, darbų vadovo ir pardavimų-marketingo vadybininkės darbo užmokesčiui skirtų išlaidų yra netinkamos finansuoti, kadangi 2009 m. balandžio 30 d. rašte Nr. K-9/040 Bendrovė išsamiai paaiškino, dėl ko susidarė tam tikri preliminarių ir faktinių darbo valandų kiekio skirtumai, kurie negali būti laikomi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimu. Pabrėžė, kad bendras galutinis faktinis darbo valandų skaičius bei išlaidų darbo užmokesčiui dydis buvo netgi šiek tiek mažesni nei preliminariai deklaruota. Pareiškėjo nuomone, Bendrovės pateikti paaiškinimai dėl darbo valandų pasikeitimo yra raštiškas projekto vykdytojo pranešimas įgyvendinančiajai institucijai apie neesminius projekto pakeitimus, kaip tai nustatyta Taisyklių 168 ir 169 punktuose. Teigė, kad Agentūra minėtų Bendrovės paaiškinimų dėl darbo laiko skirtumų nelaikė Sutarties pakeitimu ir nepasiūlė Bendrovei tokį pakeitimą atlikti, nors žinojo, kad neatlikus tokio pakeitimo, Bendrovė patirs neigiamų pasekmių. Paaiškino, kad dėl netinkamo viešojo administravimo Bendrovė patyrė didelių nuostolių. Nurodė CK 6.210 straipsnį ir prašė priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo Finansų ministerijos sprendimo netenkinti Bendrovės skundo dienos (2009 m. rugpjūčio 31 d.) iki skundo padavimo teismui dienos, t. y. iš viso už 302 dienas, arba 2806,91 Lt. Nurodė CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir prašė priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 116-117, II t.) atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundžia Agentūros ir Finansų ministerijos veiksmus. Nurodė, kad Ūkio ministerija pareiškėjo skundo nenagrinėjo, todėl nagrinėjamoje byloje netinkamai yra įtrauktas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovu. Kadangi Ūkio ministerija yra Europos Sąjungos struktūrinės paramos priemonių asignavimų valdytoja, teigė, kad turi dalyvauti bylos procese trečiuoju suinteresuotu asmeniu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 str. 2 d.).
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 118-125, II t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Sutartimi Bendrovė įsipareigojo parengti „Kompleksinių atsinaujinančios energijos tiekimo sistemų smulkiems vartotojams galimybių studiją” ir prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo 80 000 Lt suma. Pagal Sutartį iki 80 000 Lt pareiškėjo patirtos išlaidos galėjo būti finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų. 2008 m. spalio 22 d. pareiškėjas pasirašė paslaugų pirkimo sutartį su tiekėju Fortovolt, o 2009 m. vasario 12 d. – su tiekėju Terra Borea. Nurodė, kad, vadovaujantis Priemonės „Idėja LT” projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto ūkio ministro 2008 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 4-247, (toliau – ir Aprašas Nr. 4-247) 13 ir 14 punktų nuostatomis, pareiškėjas turėjo galimybę atlikti pirkimą, reikalingą tinkamam projekto įgyvendinimui, ir patirti išlaidas iki Sutarties pasirašymo dienos bei šia galimybe pasinaudojo. Pažymėjo, kad Bendrovė buvo informuota apie tai, jog pagal Taisyklių 187 punktą pareiškėjas turėjo atlikti minėtą pirkimą, vadovaudamasis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (toliau – ir Pirkimų aprašas) nuostatomis, ypač Pirkimų aprašo 16 ir 44 punktais. Bendrovė 2009 m. balandžio 2 d. pateikė Agentūrai pirmąjį mokėjimo prašymą Nr. 001, o 2009 m. gegužės 5 d. – antrąjį mokėjimo prašymą Nr. 002 išlaidoms, patirtoms vykdant projektą, apmokėti. Pažymėjo, kad Agentūra pateiktų mokėjimo prašymų netenkino, nes, vadovaudamasi pareiškėjo pateiktais dokumentais, nustatė, jog pirkimai buvo atlikti nesilaikant Tvarkos aprašo nuostatų. Nurodė, kad Finansų ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir įvertinusi su Sutarties įgyvendinimu susijusius dokumentus, nustatė, jog su Bendrovės 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. K-9/038 pateikto 2008 m. rugpjūčio 4 d. kvietimo pateikti pasiūlymus dėl paslaugų teikimo 9.1 punkte buvo nurodyta, kad pasiūlymai turi būti pateikti iki 2009 m. rugpjūčio 31 dienos. Iš pateiktų dokumentų buvo matyti, kad tiekėjas UAB „Terra Borea” galutinį pasiūlymą pateikė 2008 m. rugsėjo 15 d., Fortovolt Co Limited galutinį pasiūlymą pateikė 2008 m. spalio 13 d., Neumovent S. L galutinį pasiūlymą pateikė 2008 m. rugsėjo 30 dieną. Nurodė, kad Agentūra pažymėjo, jog pasiūlymai, pateikti po kvietime nurodyto termino, turėjo būti atmesti ir nevertinami. Atkreipė dėmesį, kad 2009 m. liepos 2 d. skunde Finansų ministerijai pareiškėjas nurodė, jog iš tikrųjų buvo du kvietimai. Pirmame kvietime tiekėjai pasiūlymus turėjo pateikti iki 2009 m. rugpjūčio 31 dienos. Pareiškėjas gavo pasiūlymus iš šių tiekėjų: 2008 m. rugpjūčio 19 d. - iš UAB „Terra Borea”, 2008 m. rugpjūčio 21 d. - iš Fortovolt Co Limite, 2008 m. rugpjūčio 10 d. - iš Neumovent S. L, 2008 m. rugpjūčio 11 d. - iš Šiaulių universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog pasiūlymus pateikė tik trys tiekėjai, t. y. Fortovolt, Neumovent ir Terra Borea. Be to, nurodė, kad, atsižvelgiant į Agentūros išreikštas pastabas dėl pateiktų pasiūlymų, 2008 m. rugsėjo 8 d. buvo pateikti papildomi kvietimai pasiūlymams pateikti. Pažymėjo, kad Agentūros Kontrolės departamento Šiaulių ir Telšių skyrius 2009 m. balandžio 15 d. raštu Nr. SŠT-045 (1.31), 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. SŠT-049 (1.31) ir 2009 m. balandžio 28 d. raštu Nr. SŠT-051 (1.31) pateikė savo pastabas dėl tiekėjų pateiktų pasiūlymų. Darė išvadą, kad pareiškėjas negalėjo pateikti papildomų kvietimų po Agentūros 2009 m. balandžio mėnesį pateiktų pastabų, kai pareiškėjas 2008 m. spalio 22 d. pasirašė paslaugų pirkimo sutartį su tiekėju Fortovolt ir 2009 m. vasario 12 d. – su tiekėju Terra Borea. Atkreipė dėmesį, kad Agentūra 2009 m. balandžio 24 d. rašte Nr. SŠT-049 (1.31) nurodė, jog Bendrovės 2009 m. balandžio 24 d. prašymu Nr. K-9/038 pateiktų 2008 m. spalio 22 d. derybų protokolų Nr. 1 ir 2 turinys skiriasi nuo Bendrovės 2009 m. balandžio 10 d. raštu Nr. K-9/031 pateiktų 2008 m. spalio 22 d. derybų protokolų Nr. 1 ir 2 turinio, todėl neaišku, kurie protokolai yra galiojantys. Pažymėjo, kad buvo nustatyta ir daugiau pirkimo vykdymo ir vertinimo bei kitų su pirkimu susijusių dokumentų neatitikimų. Teigė, kad pareiškėjo pateikti papildomi su pirkimu susiję dokumentai savo turiniu prieštaravo jau anksčiau pateiktiems su pirkimu susijusiems dokumentams, skyrėsi pateiktos tiekėjų apklausos pažymos, derybų protokolai, tiekėjų pasiūlymai ir kiti dokumentai, tokiais veiksmais, atsakovo nuomone, Bendrovė pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo įvertintas kaip pajėgus įgyvendinti projektą (Aprašo Nr. 4-247 2 priedo 7.2, 11.6 p.), tačiau, manydamas priešingai, pagal Taisyklių 211 punkto reikalavimus, jis turėjo teisę atsisakyti sudaryti Sutartį arba iš viso neteikti paraiškos dėl projekto finansavimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidė su paraiška dėl projekto finansavimo pateiktą Bendrovės deklaraciją, kurioje deklaruota, kad paraiškoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose pateikta informacija yra teisinga ir kad Bendrovei nežinomos kitos šiame dokumente nenurodytos priežastys, dėl kurių projektas negalėtų būti įgyvendintas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesilaikė protingumo principo, kuris reikalauja prieš atliekant kokį nors veiksmą apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius, taip pat vykdant prisiimtus įsipareigojimus elgtis rūpestingai ir atidžiai, bei pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, taikomų didesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog jis neturėjo pakankamai patirties ir gebėjimų įforminti dokumentus, yra nepagrįsti. Paaiškino, jog, vertinant Bendrovės dokumentus, pateiktus su mokėjimo prašymais Nr. 001 ir 002, buvo nustatyta, kad dalis darbo užmokesčio išlaidų neatitinka Sutartyje nurodytų darbo užmokesčio išlaidų. Nurodė Taisyklių 167 punktą, kuriame nustatyta, kad neleidžiami jokie su įgyvendinančiąja institucija nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar Sutartyje nustatytus projekto vykdytojo įsipareigojimus, ir pažymėjo, kad dėl to 2009 m. gegužės 18 d. informaciniame pranešime Nr. R4-4514 (1.10) ir 2009 m. birželio 22 d. informaciniame pranešime Nr. R4-6044 (1.10) Agentūra nurodė, jog dalis darbo užmokesčio išlaidų buvo pripažintos netinkamomis finansuoti.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į skundą (b. l. 190-200, III t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Agentūra 2008 m. rugsėjo 4 d. gavo Bendrovės paraišką „Kompleksinių atsinaujinančios energijos tiekimo sistemų smulkiems vartotojams galimybių studijos parengimas” Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimui gauti (toliau – ir Paraiška) ir atliko Paraiškos vertinimą, vadovaudamasi Taisyklėmis ir Aprašu Nr. 4-247. Nurodė, kad ūkio ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 4-38 Bendrovės projekto „Kompleksinių atsinaujinančios energijos tiekimo sistemų smulkiems vartotojams galimybių studijos parengimas” veiklos išlaidoms padengti skirta iki 80000,00 Lt finansavimo, finansavimo dalis (intensyvumas) – iki 50,00 proc. iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos. Pažymėjo, kad Sutartyje numatyta projekto pradžia 2008 m. spalio 14 d., projekto pabaiga – 2009 m. balandžio 13 d. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai dalį savo skundo argumentų grindė Aprašu Nr. 4-394, kuris buvo priimtas ir įsigaliojo po pareiškėjo projekto pabaigos. Paaiškino, kad Agentūra vertino Bendrovės Paraišką pagal Bendrovės pateiktą informaciją ir dokumentus ir neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjo teikiama informacija, nes pareiškėjas pasirašė Paraiškos A dalies 15 punktą „Pareiškėjo deklaracija” ir patvirtino, kad Paraiškoje ir prie jos pridėtuose prieduose pateikta informacija yra teisinga, bei Paraiškos B dalies 6 punkte esančią pareiškėjo deklaraciją ir patvirtino, kad Paraiškoje arba jos prieduose nepateikė klaidinančios informacijos. Nurodė, kad Agentūra šią Paraišką vertino vadovaudamasi Taisyklių 60 punkto nuostatomis, tokiais pačiais vertinimo principais, kaip ir kitas konkurso paraiškas. Pažymėjo, kad tinkamų išlaidų reikalavimus nustato ministerijos, tvirtindamos projektų finansavimo sąlygų aprašus, o ne įgyvendinančioji institucija (Agentūra), todėl laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad Agentūra nepasirūpino, jog projekto administravimas būtų įtrauktas į projekto išlaidas. Nurodė Aprašo Nr. 4-247 11.6 punktą, pagal kurį projektas gali būti pradėtas įgyvendinti ne anksčiau nei po paraiškos registravimo dienos, ir pažymėjo, kad projekto išlaidos nuo paraiškos registravimo dienos iki finansavimo skyrimo yra patiriamos pareiškėjo rizika. Pabrėžė, kad pareiškėjas pasinaudojo šia teise, įvykdė pirkimus ir pasirašė paslaugų teikimo sutartis iki Sutarties pasirašymo, tuo prisiimdamas riziką sau. Pažymėjo, kad Paraiškos vertinimo metu Agentūra neturėjo informacijos apie pareiškėjo vykdomus pirkimus. Laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį, jog Agentūra ir Finansų ministerija reikalavo nepagrįstai daug papildomų dokumentų, pasiaiškinimų ir taip sudarė nepagrįstą administracinę naštą pareiškėjui, kadangi Agentūra, vykdydama pirkimų priežiūrą, dėl minimo pirkimo paprašė paaiškinimo tik vieną kartą (2009 m. balandžio 15 d. raštu Nr. SST-045(1.31)), o kitus dokumentus ir paaiškinimus pareiškėjas teikė savo iniciatyva. Paaiškino, kad Bendrovė 2009 m. balandžio 10 d. raštu Nr. K-9/031 pateikė Agentūrai pirkimo dokumentus. Agentūra atliko pirkimų priežiūros procedūras ir 2009 m. balandžio 15 d. raštu Nr. SŠT-045(1.31) paprašė pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus dėl nustatytų neatitikimų. Pareiškėjas 2009 m. balandžio 21 d. raštu Nr. K-9/033 pateikė paaiškinimus ir papildomus dokumentus, kuriuos įvertinusi Agentūra 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. SŠT-049(1.31) pateikė išvadas dėl įvertinto galimybių studijos parengimo pirkimo ir, priešingai nei teigė pareiškėjas, įvardino konkrečius neatitikimus. Nurodė, kad tikrinimo metu buvo nustatyta, jog vykdant minėtą pirkimą buvo pažeistos Pirkimų aprašo 2, 4, 17, 26 ir 29 punktų nuostatos. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo iniciatyva 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. K-9/038 pateikė prašymą suteikti galimybę pateikti papildomus dokumentus dėl pirkimų vykdymo, siekiant ištaisyti nustatytus neatitikimus. Agentūra dar kartą įvertino pateiktus dokumentus ir 2009 m. balandžio 28 d. raštu SŠT-051(1.31) pateikė papildomas pastabas apie nustatytus neatitikimus (pagal Pirkimų aprašo 30, 32 p.), taip pat informavo pareiškėją, kad lieka galioti 2009 m. balandžio 24 d. rašte Nr. SŠT-049(1.31) nurodytos išvados. Atkreipė dėmesį, kad su 2009 m. balandžio 24 d. Bendrovės prašymu pateiktų 2008 m. spalio 22 d. derybų protokolų Nr. 1 ir 2 turinys skiriasi nuo 2009 m. balandžio 10 d. Bendrovės raštu pateiktų 2008 m. spalio 22 d. derybų protokolų Nr. 1 ir 2 turinio, todėl neaišku kurie protokolai yra galiojantys, be to, skyrėsi pareiškėjo pateiktos tiekėjų apklausos pažymos, tiekėjų pasiūlymai ir kiti dokumentai. Paaiškino, kad Agentūra 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. SŠT-049(1.31) ir 2009 m. balandžio 28 d. raštu Nr. SŠT-051(1.31) informavo pareiškėją, jog jis, vykdydamas pirkimo procedūrą, pažeidė Pirkimų aprašo 2, 4, 17, 26 ir 29 punktus. Kadangi projekto vykdytojas nesilaikė Pirkimų aprašo sąlygų, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 ir 11.2 punktų, todėl pagal Pirkimų aprašo 43 punktą išlaidos, kurias projekto vykdytojas ir (arba) partneris patyrė pažeisdamas tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, įgyvendinančios institucijos sprendimu pripažįstamos netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis, o jei tokios išlaidos jau buvo apmokėtos ir pažeidimo faktas paaiškėja vėliau – ministerija ir (arba) kita valstybės institucija turi įpareigoti projekto vykdytoją grąžinti jam išmokėtas lėšas. Atkreipė dėmesį, kad minėti Agentūros raštai ir juose padarytos išvados pakartotinai nurodytos Agentūros 2009 m. gegužės 18 d. informaciniame pranešime Nr. R4-4514(1.10) ir 2009 m. birželio 22 d. informaciniame pranešime Nr. R4-6044 (1.10), todėl tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta suma negalėjo būti įtraukta į kitus mokėjimo prašymus. Pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo pateiktus mokėjimo prašymus, atsižvelgiant į Paraiškoje numatytas ir patvirtintas išlaidas, dalis darbo užmokesčio išlaidų buvo pripažintos netinkamomis, kadangi pagal Taisyklių 167 punktą neleidžiami jokie su įgyvendinančiąja institucija nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar sutartyje nustatytus projekto vykdytojo įpareigojimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu skundą atmetė.
Nurodė CK 6.271 straipsnį, Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės), nustatė, kad nagrinėjamu atveju Agentūra yra įgyvendinančioji institucija, kuri atlieka jai pavestas funkcijas administruojant projektus, susijusius su Europos Sąjungos struktūrine parama. Nurodė, kad Pirkimų aprašas nustato reikalavimus pirkimams, vykdomiems juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau įgyvendina arba numato įgyvendinti bendrai finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektus, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, išskyrus pagal finansų inžinerijos priemones įgyvendinamus projektus. Nurodė Pirkimų aprašo 39, 40, 42 punktus, numatančius, kad projektų vykdytojų ir (arba) partnerių vykdomų pirkimų priežiūrą atlieka įgyvendinančioji institucija (Agentūra), užtikrindama Taisyklių 184.1-184.3 punktuose išdėstytų nuostatų laikymąsi. Nurodė Taisyklių 184 punktą, nustatantį, kad įgyvendinančioji institucija, vykdydama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėse jai numatytas funkcijas, atlieka projekto vykdytojų vykdomų pirkimų priežiūrą, vadovaudamasi jos parengtu ir patvirtintu Pirkimų priežiūros tvarkos aprašu. Pabrėžė, kad išankstinės priežiūros tikslas – galimų pirkimo procedūrų pažeidimų prevencija. Paskesnė priežiūra atliekama vykdant projekto vykdytojų pateiktų mokėjimo prašymų tikrinimą ir nustatant išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams.
Nurodė Aprašo Nr. 4-247 13-16 punktuose nustatytus reikalavimus tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms ir finansavimo dydžiui, Pirkimų aprašo 4, 17, 26, 29 punktus. Pažymėjo, kad teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Agentūra, savo kompetencijos ribose, išsamiai vertino pareiškėjo prašymus bei analizavo su sutarties įgyvendinimu susijusius dokumentus, siekiant nustatyti tinkamas finansuoti išlaidų sumas. Konstatavo, jog Agentūra, nustačiusi, kad projekto vykdytojas pažeidė Pirkimų aprašo 2, 4, 17, 26 ir 29 punktuose nustatytus reikalavimus, turėjo pagrindą pripažinti šias projekto išlaidas netinkamomis finansuoti. Pažymėjo, kad pareiškėjui pritaikytos Pirkimų aprašo 43 punkto nuostatos numato, jog išlaidos, kurias projekto vykdytojas ir (arba) partneris patyrė pažeisdamas šiame apraše nustatytus reikalavimus, įgyvendinančios institucijos sprendimu pripažįstamos netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis, o jei tokios išlaidos jau buvo apmokėtos ir pažeidimo faktas paaiškėja vėliau – ministerija ir (arba) kita valstybės institucija turi įpareigoti projekto vykdytoją grąžinti jam išmokėtas lėšas. Darė išvadą, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta suma negalėjo būti įtraukta į kitus mokėjimo prašymus. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad Agentūra, atliekant Bendrovės vykdomų pirkimų priežiūros procedūrą, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus.
Pažymėjo, kad Finansų ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 211 punktu, nagrinėdama Bendrovės 2009 m. liepos 2 d. skundą veikė savo kompetencijos ribose, laikantis Viešojo administravimo įstatyme reglamentuotos administracinės procedūros. Kadangi Finansų ministerija, nagrinėdama skundą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, priimtą sprendimą teismas laikė pagrįstu ir neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodyta valstybės valdžios institucija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai. Pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, jo neskundė įstatymų nustatytais terminais, nors žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Finansų ministerijos veiksmų nagrinėjant Bendrovės skundą dėl projekto išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti.
Pabrėžė, kad paraiškų vertinimo tvarka turi užtikrinti, jog bus laikomasi lygiateisiškumo, proporcingumo bei kitų principų, todėl darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui negalėjo būti suteiktos išskirtinės sąlygos, nes projektų konkurse visoms paraiškoms taikomi vienodi vertinimo principai, o sprendimas atmesti paraišką turi būti adekvatus neatitikties vertinimo kriterijams mastui, taip pat įtakai vertinimo procesui ir rezultatams. Nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, jog nėra pajėgus įgyvendinti projektą, turėjo teisę pagal Taisyklių 211 punkto reikalavimus atsisakyti sudaryti Sutartį arba iš viso neteikti paraiškos dėl projekto finansavimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, deklaruodamas administravimo gebėjimus teikiant paraišką, vėliau nurodant, kad Agentūra neapdairiai ir nerūpestingai patikėjo projekto administravimą nepatyrusiai Bendrovei, tuo visą atsakomybę perkeliant paraiškas vertinančiai institucijai, sudarė pagrindą pripažinti, kad pareiškėjo elgesys nėra suderinamas su paramos tikslais. Teismo vertinimu, finansinės paramos gavimui reikalingas abiejų šalių preciziškumas, todėl pareiškėjo argumentus, kad jis neturėjo pakankamai patirties ir sugebėjimų tinkamai parengti dokumentus, laikė nepagrįstais.
Atsižvelgdamas į tai, kad tinkamų išlaidų reikalavimus nustato ministerijos, tvirtindamos projektų finansavimo sąlygų aprašus, teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad Agentūra neužtikrino, jog projekto administravimas būtų įtrauktas į projekto išlaidas.
Nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog Agentūra, vykdydama pirkimų priežiūros funkciją, pripažinusi, jog iš pareiškėjo pateiktų dokumentų negali nustatyti jų atitikimo teisės aktų reikalavimams, 2009 m. balandžio 15 d. raštu Nr. SŠT-045(1.31) paprašė pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus dėl nustatytų neatitikimų. Kadangi kitus dokumentus ir paaiškinimus pareiškėjas teikė savo iniciatyva, pareiškėjo argumentus dėl nepagrįstos administracinės naštos sudarymo pareiškėjo atžvilgiu teismas atmetė. Nustatė, kad pareiškėjo 2009 m. balandžio 24 d. prašymu suteikti galimybę pateikti papildomus dokumentus dėl pirkimų vykdymo Agentūra dar kartą įvertino teikimus dokumentus ir darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog su juo nebuvo bendradarbiaujama.
Nenustatęs neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, kurie yra būtina CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlyga, teismas darė išvadą, kad civilinė atsakomybė negali būti taikoma, ir reikalavimą priteisti 56541,13 Lt turtinei žalai atlyginti atmetė.
Pripažinęs, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų dėl 2806,91 Lt palūkanų bei procesinių 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III.
Pareiškėjas UAB „PTM“ apeliaciniu skundu (b. l. 162-171, V t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtais apelianto nurodytus Agentūros, Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos veiksmus ir neveikimą, pripažinti neteisėtu Finansų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti Bendrovės skundą, pripažinti neteisėta Agentūros 2009 m. gegužės 18 d. informacinio pranešimo Nr. R4-4514 (1.10) dalį, kuria Agentūra konstatavo, kad 2009 m. gegužės 12 d. įvertino Bendrovės mokėjimo prašymą Nr. 001 ir nustatė, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma – 44380,74 Lt, taip pat Agentūros 2009 m. birželio 22 d. informacinio pranešimo Nr. R4-6044(1.10) dalį, kuria Agentūra konstatavo, kad 2009 m. birželio 16 d. įvertino Bendrovės mokėjimo prašymą Nr. 002 ir nustatė, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma – 73 535,39 Lt. Prašo priteisti iš atsakovų 56541,13 Lt turtinei žalai atlyginti ir 4916,75 Lt palūkanas, iš viso 61457,88 Lt, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas Bendrovės naudai.
Nurodo ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 4-103 patvirtintų Agentūros įstatų 11.2 punktą, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 3.1.1, 8.1.1, 8.1.2, 13.1.1.1 punktus, Aprašo Nr. 4-247 2 priedo 7.22 punktą ir daro išvadą, kad Agentūra privalėjo patikrinti ir įsitikinti, ar pareiškėjas užtikrino būtinus gebėjimus administruoti projektą. Nurodo Administravimo ir finansavimo taisyklių 72 punktą, pažymi, kad Agentūra turi teisę priimti vidaus teisės aktus, metodiką, pagal kurią galėtų tikrinti ir vertinti pareiškėjų gebėjimą administruoti projektą. Prašo išreikalauti tokią metodiką iš Agentūros, kad būtų galima nustatyti, ar jos buvo laikytasi vertinant Bendrovės administracinius gebėjimus. Teigia, kad Agentūra nesuteikė jokios informacijos, konsultacijų, nenurodė, kad pareiškėjui, neturinčiam jokios projektų administravimo patirties, galbūt būtų tikslinga pasitelkti projektų administravimo paslaugas teikiančius specialistus. Daro išvadą, kad Agentūra nepakankamai bendradarbiavo ir konsultavo pareiškėją. Nurodo, kad nebuvo laikytasi Agentūros įstatų 10.3 punkto, nustatančio Agentūros pareigą pagal kompetenciją teikti fiziniams ir juridiniams asmenims kokybiškas paslaugas ir informaciją, susijusią su nacionalinių ir Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimu projektams įgyvendinti. Teigia, jog Ūkio ministerija turėjo užtikrinti, kad Agentūra tinkamai vykdytų projektų atranką ir vertinimą, priimtų reikiamas metodikas, o nesant metodikos, privalėjo pavesti Agentūrai ją parengti ir patvirtinti, tačiau to nepadarė, todėl, pareiškėjo manymu, veikė aplaidžiai, nerūpestingai, nesilaikė Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 8.1.1.2 punkto. Nurodo Aprašo Nr. 4-247 55, 64, 75 punktus ir daro išvadą, kad Agentūra aplaidžiai vertino pareiškėjo administracinius gebėjimus. Pažymi, kad institucijos, sudarydamos su pareiškėju Sutartį, pripažino, jog pats projektas iš esmės yra kokybiškas, naudingas ir tinkamas finansuoti, tačiau neįsitikino pareiškėjo gebėjimais jį tinkamai administruoti, todėl pažeidė Aprašo Nr. 4-247 2 priedo 7.2.2 punkto reikalavimus. Teigia, kad Agentūra ir Ūkio ministerija nepaisė viešojo intereso, reikalaujančio, kad iš Europos Sąjungos ir valstybės lėšų remiami projektai būtų atrenkami ir vykdomi skaidriai, laikantis visų numatytų procedūrų. Mano, kad teismas nepagrįstai visą atsakomybę perkėlė pareiškėjui, nors nebuvo įvertinta, kad iš paraiškos B dalies 6 punkto deklaracijos neįmanoma nustatyti, ar pareiškėjas turi administracinius gebėjimus, ar ne. Taip pat nebuvo įvertinta, ar pareiškėjo nurodyti darbuotojai galės tinkamai administruoti projektą. Pabrėžia, kad iš pateiktos deklaracijos Agentūra negalėjo nustatyti, ar pareiškėjas turi administracinių gebėjimų, nes tokie duomenys nebuvo teikiami. Mano, kad Agentūra privalėjo įsitikinti, ar pareiškėjas užtikrino reikiamos kompetencijos darbuotojų įtraukimą, ar numatė paslaugų įsigijimą ir pan. Daro išvadą, kad Agentūra neapdairiai ir nerūpestingai patikėjo projekto administravimą pareiškėjui, neįsitikino ir nepasirūpino, kad projekto administravimas būtų įtrauktas į projekto išlaidas, neteikė pareiškėjui pakankamai paramos ir konsultacijų, nebendradarbiavo su pareiškėju, Ūkio ministerija aplaidžiai nekontroliavo Agentūros veiklos. Daro išvadą, kad Agentūros ir Ūkio ministerijos kaltė yra įrodyta. Pažymi, kad Finansų ministerija pritarė Agentūros pozicijai ir palaikė jos vykdytus neteisėtus veiksmus, nemotyvuotai ir nepagrįstai atmesdama pareiškėjo skundą padarė žalos pareiškėjui, nes dėl neigiamo Finansų ministerijos sprendimo pareiškėjui nebuvo sumokėta dalis bendro finansavimo lėšų. Atkreipia dėmesį, kad Finansų ministerija, nebūdama projekto finansavimo ir administravimo sutarties šalimi, administracine tvarka nagrinėjo skundą dėl Agentūros priimtų sprendimų ir tik formaliai pakartojo Agentūros pateiktų išvadų esmę. Pažymi, kad teismas taip pat tik formaliai pakartojo Agentūros ir Finansų ministerijos raštų tekstą ir nepateikė jokio įvertinimo esminiams pareiškėjo argumentams. Pripažįsta, kad pirkimus vykdė pirmą kartą, su Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimu anksčiau nebuvo susidūręs. Nurodo CK 6.247 straipsnį ir pažymi, kad Agentūra, neįsitikinusi pareiškėjo administraciniais gebėjimais, apkaltino pareiškėją neskaidriu pirkimų vykdymu ir netinkamu projekto administravimu. Atkreipia dėmesį, kad dalį išlaidų institucijos pripažino tinkamomis finansuoti, finansavo, pareiškėjas gavo 23458,87 Lt iš 80000 Lt, kuriuos turėjo gauti pagal Sutartį, todėl 56541,13 Lt skirtumas sudaro Bendrovės reikalaujamą sumą. Paaiškina, kad šios išlaidos pareiškėjui nebuvo padengtos, nors pareiškėjas įgyvendino projektą ir paruošė tinkamą galimybių studiją. Pažymi, jog, jei institucijos laikė, kad pareiškėjas priėmė skirtingas dokumentų versijas atgaline data, turėjo būti kreipiamasi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ar kitas teisėsaugos institucijas, tačiau Agentūros inicijuota pažeidimo procedūra buvo nutraukta. Paaiškina, kad pateikti dokumentai yra ne skirtingos versijos, o atskiri dokumentai, rodantys pirkimo seką nuo pradžios iki pabaigos, derybų su tiekėjais eigą. Nurodo, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. pakartotinai pateikė kvietimus teikti komercinius pasiūlymus trims minimalius reikalavimus atitinkantiems tiekėjams, nes į pirmuosius kvietimus nebuvo gauti tinkami trijų tiekėjų pasiūlymai. Į pakartotinius kvietimus buvo gauti trijų tinkamų tiekėjų pasiūlymai visoms projekto veikloms. Derybų, į kurias neatvyko Neumovent atstovai rezultatai buvo įforminti 2008 m. spalio 22 d. derybų protokolais, kuriuose iš pradžių buvo įforminti tokie apklausos rezultatai, kokie jie būtų vertinant pirminius, derybų metu nepatikslintus pasiūlymus. Pabrėžia, kad protokolai nėra skirtingos vieno protokolo versijos, o tik rodo, kaip pakito pirminiai pasiūlymai derybų metu ir kaip vyko derybos, kurioms nei vienas tiekėjas jokių pretenzijų nereiškė. Daro išvadą, kad negalima teigti, jog tiekėjams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos. Mano, kad pirkimas vyko skaidriai, pagal procedūras, pareiškėjas formino visą pirkimo procesą tokį, koks jis buvo. Nurodo, kad Agentūra pakartotinai pateikdavo vis tuos pačius kaltinimus dėl pirkimų neskaidrumo, visą administracinę naštą pareiškėjas turėjo pakelti vienas, jam nebuvo suteikta pagalba. Mano, kad buvo pažeistas proporcingumo principas, nes Bendrovė, nors ir įgyvendino visas projekto veiklas, dėl neesminių, finansinių pasekmių neturinčių smulkmenų ir neatitikimų negavo didžiosios dalies finansavimo. Atkreipia dėmesį, kad Agentūra, vertindama Bendrovės pirmąjį mokėjimo prašymą, nei 2009 m. gegužės 18 d., nei 2009 m. birželio 22 d. informaciniuose pranešimuose, nei kituose raštuose nenurodė informacijos apie tai, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažintą sumą, ištaisius nurodytus trūkumus, galima įtraukti į kitą mokėjimo prašymą (Taisyklių 126.3 p., Sutarties 4.11 p.). Mano, kad Agentūra suklaidino pareiškėją, sudarydama pagrindą manyti, kad visos išlaidos yra iš esmės netinkamos finansuoti. Nurodo, kad Agentūra, 2009 m. balandžio 21 d. gavusi išsamius Bendrovės paaiškinimus dėl darbo laiko skirtumų, nepagrįstai nelaikė jų finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimu, nepasiūlė Bendrovei tokį pakeitimą atlikti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 182-186, V t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo skundžiami jokie Ūkio ministerijos veiksmai ir neveikimas, teisminio nagrinėjimo metu Bendrovė nenurodė Ūkio ministerijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Nurodo CK 6.271 straipsnį ir pažymi, kad apelianto teiginiai dėl Ūkio ministerijos neteisėtos veiklos yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiomis teisės aktų nuostatomis. Atkreipia dėmesį, kad Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 8.1.1.2 punktas reglamentuoja ne Ūkio ministerijos funkcijas, o Finansų ministerijos funkcijas, todėl Ūkio ministerija šio punkto pažeisti negalėjo. Paaiškina, kad tai, ar pareiškėjas yra pajėgus įgyvendinti projektą, vertinama paraiškos tinkamumo vertinimo etape, todėl apelianto argumentą, kad Agentūra netinkamai vykdė paraiškų atrankos procesą, laiko nepagrįstu. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisės normų, įpareigojančių Ūkio ministeriją užtikrinti, kad Agentūra tinkamai vertintų paraiškas. Nurodo Taisyklių 54 punktą ir daro išvadą, kad už paraiškų vertinimą yra atsakinga Agentūra, o ne Ūkio ministerija. Pažymi, kad teisės aktai nenustato Agentūrai pareigos patvirtinti metodiką, o Ūkio ministerijai pareigos pavesti tokią metodiką patvirtinti Agentūrai. Nurodo Aprašo Nr. 4-247 2 priedo 7.2.2 punktą, paraiškos A dalies 15 punktą, paraiškos B dalies 6 punktą ir sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo elgesys nesuderinamas su paramos tikslais. Teigia, kad apeliantas nenurodė kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu Ūkio ministerija pažeidė pareigas veikti sąžiningai, apdairiai (CK 6.158, 6.200 str.). Nesutinka, kad pažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 187-191, V t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo Aprašo Nr. 4-247 43 punktą, pažymi, kad Agentūra, vadovaudamasi minėto aprašo 2 priedo 7.2.2 punktu, įvertino apelianto pateiktos paraiškos B dalyje pateiktą informaciją ir nustatė, kad pareiškėjas turi pakankamus administravimo gebėjimus vykdyti projektą. Mano, kad pareiškėjas, nesuprasdamas projekto vykdymui keliamų reikalavimų ir teikdamas paraišką finansavimui gauti, elgiasi nesąžiningai, siekdamas suklaidinti Agentūrą ir gauti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas. Teigia, kad pareiškėjui elgiantis neapdairiai, jis turi prisiimti neigiamas tokių veiksmų pasekmes, o ne siekti jas perkelti kitiems asmenims. Nurodo Taisyklių 59 punktą ir pažymi, kad įgyvendinančioji institucija savo paraiškų vertinimo tvarkos apraše ar kitame dokumente negali nustatyti projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metodikos, nes projektų, gautų konkurso būdu, administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimą įgyvendinančioji institucija atlieka tik pagal Stebėsenos komiteto patvirtintus projektų atrankos kriterijus ir ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už bendrai finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų lėšų ūkio sektorius, nustatytas projektų finansavimo sąlygas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1982/2008, 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-934/2009 ir, atsižvelgęs į tai, kad nei Agentūra, vertindama pareiškėjo pateiktą paraišką, priimdama sprendimus dėl projekto vykdymo metu patirtų išlaidų netinkamumo finansuoti, nei Ūkio ministerija ir Finansų ministerija, atmesdama pareiškėjo 2009 m. liepos 2 d. skundą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, daro išvadą, jog valstybei nekyla pareiga atlyginti pareiškėjo patirtos žalos, nes nėra pagrindinio viešosios atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 28 d. pareiškime nepateikė jokio pirkimo proceso paaiškinimo. Nurodo, kad pareiškėjas Finansų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą apskundė pirmosios instancijos teismui tik 2010 m. birželio 28 d., ir daro išvadą, kad buvo praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad institucijos priėmė neteisėtus ir nemotyvuotus sprendimus ir savo neatsakingais, nerūpestingais, nesąžiningais veiksmais padarė Bendrovei žalą, t. y. atsisakė finansuoti projektą. Dėl šių atsakovo veiksmų patirtą turtinę žalą pareiškėjas vertina 56 541,13 Lt Taigi byloje keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą ir pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę žalą, teisėjų kolegija pažymi, kad pats pareiškėjas šios žalos atsiradimą sieja su Agentūros 2009 m. gegužės 18 d. informacinio pranešimo Nr. R4-4514(1.10) ir 2009 m. birželio 22 d. informacinio pranešimo Nr. R4-6044(1.10) (b. l. 170-176, II t.), kuriuose nurodytos netinkamos finansuoti išlaidų sumos, neteisėtumu, taip pat su Finansų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 31 d. rašto Nr. (24.16-02)-5K-0919558)-6K-0908678 (b. l. 99-100, II t.), kuriuo apskųsti minėti Agentūros informaciniai pranešimai nebuvo panaikinti, t. y. Bendrovės skundas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai nebuvo tenkintas, neteisėtumu.
Taisyklių 212 punkte nustatyta, kad pareiškėjas ar projekto vykdytojas, nesutikdamas su įgyvendinančiosios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ar vadovaujančiosios institucijos sprendimais ar veiksmais, gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Byloje nustatyta, kad Bendrovė Finansų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 31 d. raštą gavo 2009 m. rugsėjo 9 d., todėl paskutinė skundo padavimo teismui diena buvo 2009 m. rugsėjo 29 d. Kadangi pareiškėjas minėto Finansų ministerijos rašto neskundė įstatymų nustatytais terminais ir neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Finansų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, taip pat Agentūros 2009 m. gegužės 18 d. ir 2009 m. birželio 22 d. informacinių pranešimų. Ši apygardos administracinio teismo nutartis nebuvo panaikinta, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama tik dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti jo naudai turtinę žalą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Todėl minėti Agentūros ir Finansų ministerijos aktai yra nenuginčyti ir negali būti laikomi neteisėtais. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad valdžios institucijos akto neteisėtumas deliktinės atsakomybės, t. y. CK 6.271 straipsnio, taikymo prasme nėra tapatus su administracinio akto (sprendimo) neteisėtumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1591/2010). Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1030/2006). Todėl tai, kad pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą terminą apskųsti minėtus aktus teismui savaime negali būti pripažinta pakankamu pagrindu pripažinti šiuos aktus teisėtais CK 6.271 straipsnio taikymo prasme.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtais Agentūros, Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos veiksmus ir neveikimą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad tam tikrų faktų pripažinimas negali būti atskiru skundo reikalavimu, kadangi vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti. Veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010, 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Todėl tokio prašymo nagrinėjimas reikšmingas bylai tik reikalavimo dėl žalos atlyginimo aspektu.
Aprašo Nr. 4-247 2 priedo „Tinkamumo finansuoti vertinimo metodika“ 7.2.2 punkte pažymėta, kad pareiškėjas turi (turi užtikrinti) pakankamus administravimo gebėjimus vykdant projektą (pakankamą komandą). Tokios informacijos šaltinis yra paraiškos B dalis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 4 d. pateikė Paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimui gauti. Iš Paraiškos B dalies 2 punkto, kuriame nurodyti pareiškėjo administraciniai gebėjimai ir patirtis, matyti, kad Bendrovė nurodė projektui skirsianti penkis darbuotojus, kurie yra patyrę įgyvendinant įvairius projektus, susijusius su inžineriniais sprendimais ir įvairių projektų valdymu (b. l. 23, 24, IV t.). Pareiškėjas Paraiškos A dalies 15 punkte deklaravo nežinantis Paraiškoje nenurodytų priežasčių, dėl kurių projektas negalėtų būti įgyvendintas ar jo įgyvendinimas būtų atidedamas, arba dėl kurių projektas nebūtų įgyvendintas 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo laikotarpiu (b. l. 21, IV t.). Paraiškos B dalies 7 punkte deklaruota, jog Paraiškoje ar jos prieduose nėra pateikta klaidinanti informacija (b. l. 30, IV t.). Todėl apelianto teiginys, kad Bendrovės darbuotojai neturėjo atitinkamos patirties ir žinių, negali būti vertintinas kaip Agentūros neteisėtus veiksmus įrodantis faktas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad pareiškėjas, deklaruodamas administravimo gebėjimus teikiant Paraišką, turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, abejodamas dėl patirties stokos ir sugebėjimų tinkamai parengti dokumentus, atsisakyti sudaryti Sutartį, neteikti Paraiškos, pasikonsultuoti su specialistais. Priešingu atveju pareiškėjas, neturėdamas žinių, kaip atliekamas projekto administravimas, kaip jį tinkamai vykdyti, elgėsi nesąžiningai, siekė suklaidinti Agentūrą ir gauti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas. Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad Agentūra, nepriėmusi metodikos, kuria remiantis galėtų patikrinti ir įvertinti gebėjimą administruoti projektą, neužtikrino, kad būtų atrenkami įgyvendinimui tik tokie projektai, kuriuos pareiškėjas bus pajėgus įgyvendinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus Paraiškoje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog Agentūra, vertindama Paraišką tik vadovaujantis Taisyklėmis ir Aprašu Nr. 4-247, veikė neteisėtai. Dėl to atmestini kaip neturintys ginčo išsprendimui reikšmės apelianto argumentai dėl Ūkio ministerijos galimai neteisėtų veiksmų nepavedant Agentūrai patvirtinti pareiškėjų gebėjimų vertinimo metodiką.
Aprašo Nr. 4-247 11.6 punkte įtvirtinta, kad projekto išlaidos nuo paraiškos registravimo dienos iki finansavimo skyrimo yra patiriamos pareiškėjo rizika. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas įvykdė pirkimus, pasirašė paslaugų teikimo sutartis iki Sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad Administravimo paslaugų įsigijimas nepriskiriamas prie tinkamų konsultavimo išlaidų (Aprašo Nr. 4-247 15.2 p.), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Agentūra neveikė neteisėtai neįtraukdama projekto administravimo į projekto išlaidas. Byloje nenustatyta, kad Agentūra ar Finansų ministerija būtų nepagrįstai reikalavusios iš pareiškėjo daug papildomų dokumentų. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad būtų akivaizdžiai, pažeidžiant teisės aktus, nebendradarbiaujama su pareiškėju.
Pirkimų aprašo 43 punkte nustatyta, kad išlaidos, kurias projekto vykdytojas ir (arba) partneris patyrė pažeisdamas apraše nustatytus reikalavimus, įgyvendinančiosios institucijos sprendimu pripažįstamos netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis, o jei tokios išlaidos jau buvo apmokėtos ir pažeidimo faktas paaiškėjo vėliau – ministerija ir (arba) kita valstybės institucija arba įgyvendinančioji institucija, jei ją įgaliojo ministerija ir (arba) kita valstybės institucija, turi įpareigoti projekto vykdytoją grąžinti jam išmokėtas lėšas.
Agentūra 2009 m. balandžio 24 ir 28 d. raštais nustatė pareiškėjo vykdytos pirkimų procedūros neatitikimus Pirkimų aprašui ir Sutarties pažeidimus, taip pat aplinkybes, atitinkančias Taisyklių 167 punkte apibrėžtą situaciją, pagal kurią neleidžiami jokie su įgyvendinančiąja institucija nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytus projekto vykdytojo įsipareigojimus, o projekto vykdytojas privalo raštu informuoti įgyvendinančiąją instituciją apie visus pakeitimus, susijusius su projekto finansavimo ir administravimo sutartimi ir projekto įgyvendinimu. Teisėjų kolegija nenustatė, kad Agentūra neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus. Nustačiusi pažeidimus, Agentūra veikė teisėtai, pripažindama dalį projekto išlaidų netinkamomis finansuoti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad Finansų ministerija, nagrinėdama Bendrovės skundą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos netinkamai atliko.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam turtinės žalos atlyginimą. Kadangi pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie galėtų būti pripažinti pakankamu pagrindu paneigti nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas arba suabejoti jų pagrįstumu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistu, o pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas. Dėl šios priežasties taip pat netenkintinas apeliaciniame skunde pateiktas prašymas priteisti bylinėjimo išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo UAB „PTM“ apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „PTM“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.