Kauno apygardos teismo nutartis

2021-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-130-926/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-10
Bylos Nr.
1S-130-926/2021
Teisminio proceso Nr.
1-97-1-00352-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
P. N.
Kategorijos
  • 2.5.14.2Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-130-926/2021Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00352-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. N. (P. N., toliau – P. N.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. vasario 4 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 91-248 netaikyti nuteistajam P. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. N. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. sausio 9 d., bausmės pabaiga – 2024 m. sausio 8 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 91-248, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsni 1 dalies 2 punktu, nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos P. N. atžvilgiu, konstatuojant, kad teigiami nuteistojo korekcijos procesai vis dar turi būti vykdomi pataisos įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio modelius, padėsiančius jam adaptuotis visuomenėje ir skatinančius tik teisėtą P. N. elgesį.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis P. N. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesio pažanga vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis P. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą.

4.1. Nuteistojo teigimu, kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam turi būti sudaryta sąlyga pasitaisyti. Priešingu atveju, įstatymo nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą, taptų deklaratyvios, o nuteistojo viltys ir lūkesčiai išeiti į laisvę ankščiau laiko, būtų sužlugdytos. Aplinkybės apie nusikalstamą veiką, dėl kurios asmuo atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nelaikytinos pakankamu pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės jau būna įvertintos skiriant asmeniui bausmę, todėl pakartotinis jų vertinimas, sprendžiant ir lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, P. N. įsitikinimu, negalimas.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką P. N. įvykdė nepakėlęs savo sutuoktinės išdavystės, būdamas afekto būsenoje, tačiau dėl savo veiksmų labai gailisi. Už savo neteisėtą elgesį, P. N. teigimu, jųdviejų vaikai, su kuriais jis šiuo metu palaiko artimus socialinius ryšius, jam atleido, tačiau valstybė to padaryti negali. Priešingai, kalina jį gyvuliškomis sąlygomis, neužtikrindama tinkamų kalinimo sąlygų.

4.3. Nuteistasis pabrėžia, kad šiuo metu jis jau yra atlikęs didžiąją dalį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, dirba, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama žemai rizikos grupei. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę P. N. įgyvendino beveik visas socialinės reabilitacijos programas, supranta neigiamą alkoholio vartojimo įtaką, moka iš jo priteistą civilinį ieškinį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, lygtinio paleidimo atveju turės ir darbą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. N. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo motyvai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi P. N., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo jo atžvilgiu.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

7. Bylos duomenimis, P. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, jog jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Laisvėje P. N. turės nuolatinę gyvenamąją vietą, galimai, ir darbą. Šiuo metu jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, už gerą elgesį pataisos įstaigoje buvo skatinamas, dirba. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

8. Laisvės atėmimo bausmę P. N. atlieka pirmą kartą, tačiau jam inkriminuota nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, kategorijai. Nors savo kaltės dėl padaryto nuteistasis neneigia, tačiau, sprendžiant iš jo skunde išdėstytų aplinkybių, ją neabejotinai menkina. Teigia, kad nusikaltimas buvo įvykdytas dėl sutuoktinės išdavystės, afekto būsenoje, nors tokie duomenys apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyti nebuvo. Tokie nuteistojo teiginiai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog P. N. vis tik kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų pasekmių, o tai savo ruožtu suponuoja pagrįstą išvadą, kad P. N. pastangos pasitaisyti vis dar nėra pakankamos.

9. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats P. N. pripažįsta, jog nusikaltimas buvo įvykdytas tik dėl neigiamos alkoholio įtakos, tačiau, taip pat tvirtina, kad laisvėje alkoholį jis vartojo saikingai, kas rodo, jog asmuo iki šiol nesuvokia neigiamos alkoholio vartojimo įtakos savo elgesiui ir šioje vietoje nesistengia pasitaisyti. Jokių pastangų šio jo elgesiui neabejotinai neigiamą įtaką darančio veiksnio eliminavimui, būdamas pataisos įstaigoje, nuteistasis ilgą laiką nedėjo. Negana to, 2020 m. vasario 27 d. P. N. buvo paskirta drausminė nuobauda už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, kas neabejotinai suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo alkoholio vartojimo problemos šioje jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išlieka aktualios. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. nuteistasis išklausė Priklausomybių prevencinę grupę, kadangi toks nuteistojo elgesys, įvertinus jo požiūrį į alkoholio vartojimo problemas, aukštesniojo teismo vertinimu, buvo sąlygotas ne nuoširdaus jo noro pasitaisyti, bet siekio kuo greičiau išeiti į laisvę.

10. Nors, kaip teisingai pažymima P. N. skunde, nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

11. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina ir tai, kad atlikus pakartotinį vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam P. N. nustatyta 30 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, nuteistojo elgesio korekcija pataisos įstaigoje nebuvo nuosekli – po paskutiniojo vertinimo jo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balas pakilo net 4 punktais, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nors nuteistojo elgesyje ir įžvelgiamos tam tikros korekcijos apraiškos, tačiau jos vis dar nėra pakankamos jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nepasižymėjo ypatingu pavyzdingumu. Nors per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį jis buvo skatintas penkis kartus, tačiau už netinkamą elgesį pataisos įstaigoje jam buvo skirtos ir dvi drausminės nuobaudos. Paskutinį kartą P. N. elgesys buvo skatintas kiek mažiau nei prieš 3 (trejus) metus, kai tuo tarpu drausminės nuobaudos jam buvo skirtos 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. balandžio 2 d.

12. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad atlikus didžiąją paskirtos bausmės dalį, vis dar nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti net 3 kriminogeniniai rizikos veiksniai – nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, jo mąstymas ir elgesys bei piktnaudžiavimas alkoholiu, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis vis dar gali ir privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

13. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią P. N. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. N. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, nurodant neva netinkamas jo kalinimo sąlygas, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. N. (P. N.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė