Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-07-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-9054-1031/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-25
Bylos Nr.
e2YT-9054-1031/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Pareiškėjas
R. Ž.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, S. Ž., A. Ž., K. Ž., R. L., A. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9054-1031/2023 Teisminio proc. Nr. 2-70-3-02928-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.20. (S). ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. liepos 25 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ Turto bankas, S. Ž., A. Ž., A. Ž., K. Ž., R. L., A. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R Ž., trijų mėnesių laikotarpyje po motinos V. Ž. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo R. Ž. motina V. Ž., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). V. Ž. sudarė santuoką su F. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), naujos santuokos sudariusi nebuvo. V. Ž. buvo susilaukusi aštuonių vaikų, iš kurių vienas – B. E. - yra mirusi (duomenys neskelbtini), visi likę vaikai yra įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis.

Pareiškėjas akcentavo, kad po jo motinos V. Ž. mirties liko palikimas, - butas, esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, t.y. 25/100 ūkinio pastato, 25/100 ūkinio pastato, 25/100 tvarto, įregistravimo pagrindas - 1994-10-27 pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat liko namų apyvokos ir asmeniniai mamos daiktai. Pareiškėjas R. Ž. į notaro biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė kitu būdu, t.y. faktiniu valdymu. Pareiškėjas nurodė, kad tiek iki mamos mirties, tiek ir mirus mamai, gyvenamąjį būstą prižiūrėjo ir jį tvarkė pareiškėjas. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko siekdamas atsiradusį palikimą priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys R. L., A. N. bei VĮ “Turto bankas” pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: pareiškėjas R. Ž. yra V. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus.

Pareiškėjo tėvas ir V. Ž. sutuoktinis F. Ž. mirė iki savo sutuoktinės mirties. Pareiškėjas laiko, kad priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad iki motinos mirties ir po motinos mirties pareiškėjas motinos turte gyveno, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ir siekė priimti atsiradusį palikimą, ir jį priėmė.

Teismas, vadovaudamasis taisykle, kad palikimas negali būti priimtas iš dalies ar su išlyga bei sąlyga (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasis principu, kad priėmus bent dalį palikimo yra priimamas visas palikimas, daro išvadą, jog pareiškėjas palikimą priėmė. Teismas vertina, kad pareiškėjas gyveno minėtame būste, jis savo motinos daiktais naudojosi. Naudojosi ir po motinos mirties, todėl laikytina, kad palikimą pareiškėjas priėmė faktiniu valdymu.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjas yra V. Ž. sūnus – pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Nesant palikėjos testamento ir nesant duomenų, kad iš pareiškėjo paveldėjimo teisė yra atimta, pareiškėjas turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Pagal bylos duomenis kiti asmenys tokios teisės neįgyvendino.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėjas yra palikėjos sūnus, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270, 442 – 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Ž. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Teisėjas Ernestas Šukys