- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-62-417-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Violeta Miliuvienė, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- Z. T.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas
- Kategorijos
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-62-417/2011
Teisėjas S. Putrius Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6., 1.1.6.2.,2.1.15.1.2.
2011 m. sausio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Z. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nubaustas trijų mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
Iš A. M. priteisti 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt proceso išlaidų nukentėjusiajai Z. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2009 m. spalio 8 d., apie 9.30 val., Klaipėdos m. 1-ojo policijos komisariato, esančio Tilžės g. 34, Klaipėdoje, 407-ame kabinete, atliekant akistatą baudžiamojoje byloje Nr. 32-1-00869-07, alkūne tyčia smogė Z. T. į pasmakrę, padarydamas poodinę kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji Z. T. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nuosprendį dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio. Nurodo, kad priteisti 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra per maža suma, nes vien išmuštų dantų sutvarkymui reikalingi apie 4000 Lt. Mano, kad minimali suma, kuri turi būti priteista iš nuteistojo, yra 10 000 Lt, nes dėl sužalojimo patyrė moralinę, psichologinę traumą, be to, turi pirkti vaistus. Pažymi, kad po sužalojimo nebegali normaliai kalbėti ir valgyti.
Nuteistasis A. M. pateiktame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nuosprendį ir bylą nutraukti dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo arba jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Civilinio ieškinio netenkinti, priteistas 2000 Lt bylinėjimosi išlaidas atmesti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę visiškai pripažino, gailisi, kad susijaudinęs padarė pažeidimą, todėl mano, kad teismas netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso normas, nepripažindamas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Anot apelianto, nuosprendyje motyvuojama, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos, kad pati nukentėjusioji „nepagarbiai atsiliepė apie kaltinamąjį ir tai galėjo įtakoti tokį spontanišką kaltinamojo elgesį“ – ir tai, A. M. nuomone, irgi pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nuteistasis A. M. pažymi, jog pati nukentėjusioji yra itin konfliktiška asmenybė, nuolat konfliktuojanti su visais savo kaimynais, besibylinėjanti su dukra Lina, jai buvo iškelta ne viena byla, dėl dukros sužalojimo ji buvo pripažinta kalta, nuolat keičia bei skundžia savo gynėjus bei jai nepalankius teismo sprendimus priėmusius teisėjus prezidentei. Ji ne tik kad yra iniciatorė, bet pati nepagrįstai žemina ir niekina asmenis, kurie nesutinka su jos nuomone. Z. T. konfliktišką būdą patvirtina ir agresyvus elgesys pareigūnės akivaizdoje akistatos su I. Piktužiene metu. Šios aplinkybės įrodo, kad konfliktų provokavimas ir nuolatinis skundų rašymas yra nukentėjusiosios gyvenimo būdas, o ne dvasiniai išgyvenimai, baimė, nesaugumas ir moralinis pažeminimas dėl jai padaryto sužalojimo. Be to, A. M. akcentuoja, jog jis yra invalidas, nuolat dideliais kiekiais vartoja vaistus nuo diabeto, aukšto kraujo spaudimo ir kraujo ligos policitemijos. O vaistai sukelia dirglumą, susijaudinimą, tai tiesiogiai lėmė jo neadekvatų elgesį konflikto metu. Nurodo, kad jo pajamos tėra 664 litai, gaunami už netekto darbingumo pensiją, todėl mano, kad priteista neturtinė žala yra neproporcinga padarytai veikai ir aiškiai per didelė.
Taip pat A. M. nurodo, jog teismas nukentėjusiajai priteisė 2000 Lt proceso išlaidų už advokato E. M. atstovavimą. Minimas advokatas buvo vienas iš keleto advokatų, kuris atstovavo nukentėjusiajai Z. T. civilinėje byloje Nr.2-3-730/2010 su ieškove dukra L. J. ir kitomis šalimis. Tai patvirtina ir prie bylos pridėta 2010-01-08 teisinių paslaugų sutartis Nr.2/2010. Sutarties 2.1.1 p. ir 2.1.2 punktuose nurodoma, kad sutartis sudaryta atstovauti nukentėjusiajai civilinėse ir administracinėse bylose. Advokato 2010-04-22 orderis suteikia atstovui teisę ginti nukentėjusiąją šioje byloje. Advokatas už baudžiamojoje byloje suteiktas paslaugas 2010-06-01 išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 589 viso 3630 Lt. Tačiau 7000 Lt pavedimas už suteiktas paslaugas buvo padarytas 2010-02-04, kai dar net nebuvo atstovaujama baudžiamojoje byloje, nebuvo išrašyta sąskaita ir, akivaizdu, kad tai buvo apmokėjimas už paslaugas civilinėje byloje Nr.2-3-730/2010. Tuo tarpu šioje byloje už suteiktas teisines paslaugas nukentėjusioji nesumokėjo, todėl, apelianto manymu, bylinėjimosi išlaidos Z. T. priteistos nepagrįstai.
Nukentėjusioji prašo jos skundą patenkinti, nuteistojo skundą atmesti.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti, nukentėjusiosios skundą atmesti.
Prokurorė prašo skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantai skunduose kaltės klausimo neginčija. Skundžiama nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Be to, nuteistasis prašo bylą nutraukti dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo arba jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Civilinio ieškinio netenkinti, priteistas 2000 Lt bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Tiek nuteistasis A. M., tiek nukentėjusioji Z. T. pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodo, jog apylinkės teismas spręsdamas nukentėjusiajai atsiradusios žalos atlyginimo klausimą, nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, todėl priteistos žalos dydis neadekvatus realios žalos dydžiui.
Kolegija įvertinusi visus byloje surinktus duomenis konstatuoja, jog minimi apeliantų skundų argumentai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes.
Žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, kurie teismo įvertintini pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas.
Apylinkės teismas neturtinę žalą, kurią patyrė Z. T., įvertindamas pinigine suma, nurodė, į kokius kriterijus atsižvelgia. Būtent, jog dėl nusikalstamos veikos Z. T. patyrė dvasinius išgyvenimus, moralinį pažeminimą ir fizinį skausmą ir tai buvo nusikalstamos veikos pasekmės, kurios sukeltos tyčiniais nuteistojo veiksmais. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, jog pati nukentėjusioji prieš pat įvykį elgėsi nesantūriai, gal įžeidė nuteistąjį, kuris sureagavo neadekvačiai ir pavartojo fizinį smurtą prieš garbaus amžiaus moterį. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, jog A. M. yra bedarbis (b. l. 73), kokių nors kitų pastovių pajamų neturi, nurodė, jog turi pakankamai rimtų sveikatos problemų, dėl to yra priverstas nuolat vartoti medikamentus.
Tuo tarpu, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, Z. T. ikiteisminio tyrimo metu nei pareiškime, nei apklausos metu, nei teismo medicinos ekspertui nenurodė, jog nuo A. M. smūgio būtų buvęs pažeistas dantų protezas. Tą pačią aplinkybę patvirtino ir liudytoja O. K.-M., nurodydama, jog po įvykio apie minėtą protezo sužalojimą nukentėjusioji nieko nekalbėjo, nors tyrėja padėjo surašyti pareiškimą nukentėjusiajai. Į odontologą Z. T. kreipėsi praėjus tik keturiems mėnesiams po įvykio (b. l. 113).
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus., o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiajai šaliai pasipelnyti.
Apylinkės teismas, sumažindamas reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo sumos dydį iki 1000 litų, tinkamai motyvavo bei nurodė, jog pačios nukentėjusiosios Z. T. elgesys, prieštaravęs visuotinai priimtinom kultūringo bendravimo normoms, taip pat buvo kilusių pasekmių sąlyga. Todėl įvertinus visas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija mano, jog atlygintinos neturtinės žalos dydis pagrįstai sumažintas iki 1000 litų.
Kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis nurodo, jog jo veika gali būti vertinama kaip mažareikšme.
Tačiau vertinant šį skundo argumentą, teisėjų kolegijos nuomone, A. M. veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Vertinant veikos mažareikšmiškumą, baudžiamasis įstatymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į asmens nusikalstama veika padarytos ar sukeltos žalos mastą įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių vertybių, kurią saugo baudžiamasis įstatymas.
Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų – specialisto išvados Nr. G 1645/09(03) , Z. T. buvo padaryta poodinė kraujosruva pasmakrėje iš kairės, minkštųjų audinių patinimas su audinių paraudimu ant dešinio skruosto, ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apelianto A. M. nusikalstamoje veikoje yra paminėtasis požymis – žala, tačiau ji negali būti vertinama kaip nežymi, nors Z. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apygardos teismas nemano, kad aplinkybė, jog dėl konflikto kilimo didžiąja dalimi kalta buvo pati nukentėjusioji, yra aplinkybė, kuri pateisintų ar panaikintų apelianto veikos nusikalstamumą ar žymiai sumažintų padarytąją žalą. Todėl, kaip minėta, teigti, kad A. M. nusikalstama veika mažareikšmė, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad A. M., kaip matyti ir iš apeliacinio skundo argumento, labai gerai žinojo apie sudėtingą nukentėjusiosios bendravimo būdą, jos galimą konfliktiškumą, ir tai turėjo būti paskata susilaikyti nuo panašių veiksmų, kaip smurto vartojimo prieš ją. Nes net ir netinkamas Z. T. bendravimo būdas nėra ir negali būti pateisinimas imtis agresijos, smurto prieš nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti pažeistus interesus civilizuotomis priemonėmis, tiek asmeniniu pokalbiu, su, jo manymu, teises ir interesus pažeidinėjančius asmeniu, tiek ir kreipiantis į kompetentingas institucijas, kaip pavyzdžiui, policijos pareigūnus. Tačiau visais atvejais negali būti ir nėra pateisinami nusikalstami veiksmai, kuriais padaroma žala kito, kad ir nevisiškai teisingai besielgiančio, asmens interesams bei teisėms.
Savo ruožtu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į pačios nukentėjusiosios netinkamą elgesį. Teismo nuomone, nukentėjusioji būdama visiškai svetimas žmogus nuteistajam, neturėtų sau leisti moralizuoti ar auklėti pakankamai subrendusio ir suaugusio vyro apie jo gyvenimą, nusistovėjusias šeimos tradicijas ar požiūrį į šeimą, jos išlaikymą, ir juolab neturi teisės dėl to A. M. žeminti bei įžeidinėti.
Taip pat atmestinas nuteistojo skundo argumentas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, nepaisant to, jog ir yra visos BK 40 str. numatytos sąlygos asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog A. M. nėra atlyginęs žalos nukentėjusiajai Z. T., nėra susitaręs, įsipareigojęs dėl jos atlyginimo. Žalos atlyginimo klausimas šioje byloje yra vienas iš apeliacinio proceso pagrindų. Todėl, kaip matyti šiuo atveju, net nėra sąlygų taikyti BK 40 str. nuostatų ir A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Vertindama skundo argumentą dėl Z. T. priteistų bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, advokato orderis atstovauti Z. T. šioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teisme išrašytas 2010-04-22( b. l. 107). Iš sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. 2/2010(2010 01 08), 2010 m. bandžio 22 d. išrašo 2.1.3. punkto matyti, kad minėtasis advokatas E. M. įsipareigoja Z. T. ginti atliekant ikiteisminį tyrimą bei teismuose, nagrinėjant baudžiamąsias bylas su visomis gynėjo, teisėmis numatytomis BPK 48 str., taip pat atstovauti Z. T. kaip nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui su visomis tokio atstovo teisėmis. Tuo tarpu iš 2010-06-01 išrašytos sąskaitos faktūros matyti, kad Z. T. advokatui E. M. už teisinę pagalbą pagal sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 2/2010 už nukentėjusiosios atstovavimą baudžiamojoje byloje (kaltinamasis A. M.) turi sumokėti 3630 Lt.
Tačiau, faktinių bylos duomenų, ar Z. T. iš tikrųjų sumokėjo paminėtuosius 3630 Lt, byloje nėra. Iš byloje esančios 2010-06-01 advokato E. M. kontoros sąskaitos išrašo (b. l. 132) matyti, jog Z. T. 2010-02-04 pervedė 7 000 Lt už paslaugas pagal sutartį dėl teisinės paslaugos Nr. 2/ 2010. Todėl teigti, kad Z. T. advokatui E. M. iki šios dienos už atstovavimą šioje baudžiamojoje byloje yra sumokėjusi 3630 Lt, nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad advokatas išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir ją gavo Z. T., teisėjų kolegijos nuomone, neįrodo, aplinkybės, kad šie pinigai advokatui tikrai buvo sumokėti. Pažymėtina, jog byloje nėra banko patvirtintų advokato E. M. sąskaitos išrašų apie tai, kad Z. T. minėtajam advokatui sumokėjo 3630 Lt, jog šie pinigai buvo įnešti į advokato sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatas į šią bylą įstojo, tai patvirtina jo išduotas orderis, tik 2010-04-22, t. y. dviem mėnesiais vėliau, nei buvo sumokėti minėtieji 7000 Lt už paslaugas pagal sutartį dėl teisinės paslaugos Nr. 2/ 2010.
Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiosios skundas atmestinas, o nuteistojo tenkintinas iš dalies keičiant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl netinkamai išspręsto proceso išlaidų klausimo.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
nukentėjusiosios Z. T. apeliacinį skundą atmesti.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš nuteistojo A. M. priteisti 2000 litų proceso išlaidų nukentėjusiajai Z. T..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.