Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei D. Š., nukentėjusiajai A. Č., kaltinamojo gynėjui advokatui L. Z.

teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 155 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. spalio 29 d., apie 17 val(duomenys neskelbtini) savo sodybos ūkiniame pastate, tarpusavio konflikto su sutuoktine A. Č. metu, tyčia sugriebdamas žmonai A. Č. už plaukų ir pešdamas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, nukentėjusiąją A. Č. išplūsdamas necenzūriniais žodžiais, tuo žodžiu užgauliai pažemindamas, ją neviešai įžeidė, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d., 155 str. 2 d.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltu prisipažino. Parodė, kad 2014-10-29, apie 17 val., užėjo į sodybos ūkinį pastatą. Ten tuo metu rengėsi jo žmona. Pasidarė keista, kodėl ji rengiasi ne namie. Patraukė žmonai už megztinio, klausdamas, kodėl ji taip daro. Galėjo pasakyti ir kokį negražų žodį. Žmona išsinėrė iš megztinio ir pabėgo. Žmonos nemušė, netampė ir jai negrasino. Nepamena, kad žmoną būtų sugriebęs už plaukų. Dėl girtumo visko nepamena. Jei ir pasakė, kad užmuš, tai tikrai ne todėl, kad norėjo žmoną užmušti, o šiaip išėjo. Po įvykio nuėjo miegoti, iš miegų prikėlė pareigūnai. Anksčiau prieš žmoną smurtavęs nėra. Dėl įvykio nukentėjusiosios atsiprašo. Dirba namie, turi 17 ha žemės, laiko gyvulius. Ūkis registruotas žmonos vardu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jo padarytų nusikalstamų veikų įrodoma nukentėjusiosios parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusioji A. Č. parodė, kad 2014 m. spalio 29 d., parvežė neblaivų vyrą iš draugų. Apie 17 val. buvo tvarte ir ruošėsi šerti gyvulius. Į tvartą atėjo neblaivus jos sutuoktinis B. Č. ir išvadino ją įvairiausiais necenzūriniais, grasino paleisti į sieną, sugriebė už rūbų, o kai ji išsinėrė, tada čiupo už plaukų. Buvo sukeltas skausmas. Kas sukėlė tokį vyro pyktį, nežino. B. Č. grasino, kad užmuš, t.y. kad paleis ją į sieną. Tai atrodė realu, nes buvo ne pirmas kartas, kai sutuoktinis prieš ją smurtavo. Policijai pareiškimo anksčiau rašiusi nebuvo, nes pažadėdavo taip nesielgti. Įvykio metu pati buvo blaivi. Po įvykio pusnuogė nubėgo pas kaimynę B. K., paskambino sūnui, paprašė, kad jis iškviestų policiją, nes pati buvo labai išsigandusi. Vyras būna agresyvus, kai išgeria. Su vyru bendrai dirba namų ūkyje.

Iš 2014-10-29 apžiūros protokolo, matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esantis ūkinio pastato tvarto sandėliukas (b.l. 4-6).

Iš 2014-10-29 A. Č. protokolo – pareiškimo matyti, kad ji pareiškė, jog 2014-10-29 d. apie 17 val. į tvartą atėjęs neblaivus jos vyras B. Č. be priežasties griebė jai už krūtinės, tačiau ji išsinėrė iš rūbų, liko tik su liemenėle. Tada B. Č. stėrė už plaukų ir pradėjo grasinti, kad užmuš. Išvadino necenzūriniais žodžiais. B. Č. sugriebė už plaukų, pešė plaukus. Jai skaudėjo (b.l. 1).

Iš asmens blaivumo testo šaknelės Nr. 2876 matyti, kad B. Č. 2014-10-29 18.02.12 val. nustatytas 1,75 promilių girtumas (b.l. 19).

Visų šių ištirtų įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįsti. B. Č. veiksmai pagal LR BK 140 str. 2 d., 155 str. 2 d., kvalifikuoti teisingai, nes kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai - savo sutuoktinei A. Č. - fizinį skausmą, išplūsdamas necenzūriniais žodžiais, žodžiu užgauliai pažemino ir neviešai įžeidė A. Č..

B. Č. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas. Viena iš jų (fizinio skausmo sukėlimas pagal LR BK 140 str. 2 d.) įstatymų leidėjo priskiriamos prie nesunkų nusikaltimų, o kaltinamojo įvykdytas neviešas žmogaus įžeidimas pagal LR BK 155 str. 2 d. yra baudžiamasis nusižengimas (LR BK 12 str.). Nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – B. Č. neteistas (b.l. 12); administracine tvarka nebaustas (b.l. 16); darbo biržoje neregistruotas (b.l. 15). Taip pat atsižvelgiama į padaryto nusikaltimų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, ir tai, kad B. Č. nesutinka dirbti viešųjų darbų, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus B. Č. ne pačią griežčiausią straipsnio sankcijoje už įvykdytą nusikalstamą pagal LR BK 140 str. 2 d. veiką numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant artimą LR BK 48 str. numatytam šios bausmės vidurkiui, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, o už baudžiamojo nusižengimo pagal LR BK 155 str. 2 d. padarymą paskiriant baudą.

B. Č. taip pat buvo perduotas teismui ir pagal LR BK 145 str. 1 d. dėl to, kad jis tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, grasindamas užmušti, o dėl panaudoto fizinio smurto sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti žmogų - nukentėjusiąją A. Č..

B. Č. kaltė pagal LR BK 145 str. 1 d. nepasitvirtino.

LR BK 145 str. 1d. numatyta nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai, sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį, būtina nustatyti, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Išskyrus pačios nukentėjusios parodymus, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis realiai grasino nukentėjusiajai ją nužudyti ir, kad buvo realus pagrindas jai bijoti tokio grasinimo įgyvendinimo. Nukentėjusioji A. Č. parodė, kad kaltinamasis pasakė, jog paleis ją į sieną, jai tai pasirodė kaip realus grasinimas. Tuo pačiu, nurodė, kad jeigu būtų nepabėgusi, sutuoktinis būtų ją sumušęs. Tačiau duomenų, kad kaltinamasis būtų vijęsis nukentėjusiąją, kai ši ištrūko, nėra. Kaltinamasis nuo pat pradžių neigė grasinęs nužudyti žmoną, nors pripažino, kad išsakė jos atžvilgiu necenzūrinių žodžių, o jei ir pasakė, kad užmuš, tai tikrai ne todėl, kad norėjo žmoną užmušti, o tai buvo spontaniškai išsprūdę žodžiai. Po įvykio nuėjo miegoti. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, o visos aplinkybės, kurios nėra aiškiai nustatytos ir įrodytos yra vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl B. Č. dėl kaltinimo pagal LR BK 145 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo išbūtas laikas sulaikyme nuo 2014-10-29 iki 2014-10-31 (2 paros) (LR BK 66 str.).

Iš kaltinamojo išieškotinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą.

B. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 155 str. 2 d. nubausti 6 MGL (780 Lt) bauda.

LR BK 63 str. 1,2 d., 5 d. 1 p. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant B. Č. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą.

LR BK 64¹ str. pagrindu paskirtą bausmę B. Č. sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą.

Į atliktą bausmę jam įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme (2 paras) ir laikyti jį atlikusiu 4 laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią B. Č. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

B. Č. pagal LR BK 145 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išieškoti iš B. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.