Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Violetai Raguckienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei G. K., kaltinamajam A. C., jo gynėjui adv. L. S. B., kaltinamajam G. K., jo gynėjui adv. R. L., nukentėjusiajam A. B., kaltinamojo G. K. įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei L. K., civilinio ieškovo T. L. K. firmos „Nemuno kilpa“ atstovei Teresei L. K., nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romas, nevedęs, turintis 3 kl. išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2011-08-26 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., 135 str. 1 d.,

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 10 kl. išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. C. sugadino svetimą turtą, o būtent 2013-10-15, apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdaužė T. L. K. priklausančios firmos ,,Nemuno kilpa“ parduotuvės lango stiklo paketą, padarydamas 250,00 Lt žalą ir sugadino apsauginę žaliuzę, padarydamas 511,59 Lt vertės žalą, tokiu, būdu sugadino ir sunaikino T. L. K. priklausančios firmos turtą už 761,59 Lt sumą.

Be to, kaltinamasis A. C. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent 2013-10-16, apie 16.10 val., Prienuose, (duomenys neskelbtini), A. B. sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su A. B. metu, tyčia ranka sudavė du smūgius nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, po to, bendrais veiksmais su G. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, prikibo prie (duomenys neskelbtini) gatve ėjusio A. B., tyčia spyrė ir smogė rankomis mažiausiai penkis kartus ėjusiam A. B. į dešinį žastą, į kairį žastą, į kairio kelio sritį, kairę blauzdą, į dešinės čiurnos sritį, tuo padarydami kraujosruvas ir nubrozdinimą dešinės čiurnos srityje, tyčia spyrė ir smogė rankomis mažiausiai penkis kartus nukentėjusiajam į pakaušio viršutinę - vidurinę dalį, į veido kairę pusę, į galvos kairę pusę, į veido dešinę pusę, į dešinio žando sritį, padarydami nubrozdinimus pakaušio viršutinėje - vidurinėje dalyje, kaktikaulio kairio ančio priekinės sienelės lūžį, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvą kaktos kairėje, pereinančią į kairės akies vokus bei kairį skruostą, kraujosruvą kairės ausies srityje, pereinančią į kaklo kairę pusę, kraujosruvą dešinės akies vokuose, pereinančią į dešinio skruosto sritį, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą dešinio žando srityje, bei kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje bei dešinėje, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. K. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent 2013-11-16, apie 16.10 val., Prienuose, (duomenys neskelbtini), A. B. sodybos kieme, bendrai veikdamas su A. C., būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus žodiniam konfliktui tarp A. B. ir A. C., šiam tyčia ranka sudavus du smūgius nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, po to, bendrais veiksmais su A. C., tyčia prikibo prie (duomenys neskelbtini) gatve ėjusio A. B., spyrė ir smogė rankomis mažiausiai penkis kartus ėjusiam A. B. į dešinį žastą, į kairį žastą, į kairio kelio sritį, kairę blauzdą, į dešinės čiurnos sritį, tuo padarydami kraujosruvas ir nubrozdinimą dešinės čiurnos srityje, tyčia spyrė ir smogė rankomis mažiausiai penkis kartus nukentėjusiajam į pakaušio viršutinę - vidurinę dalį, į veido kairę pusę, į galvos kairę pusę, į veido dešinę pusę, į dešinio žando sritį, padarydami nubrozdinimus pakaušio viršutinėje - vidurinėje dalyje, kaktikaulio kairio ančio priekinės sienelės lūžį, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvą kaktos kairėje, pereinančią į kairės akies vokus bei kairį skruostą, kraujosruvą kairės ausies srityje, pereinančią į kaklo kairę pusę, kraujosruvą dešinės akies vokuose, pereinančią į dešinio skruosto sritį, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą dešinio žando srityje, bei kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje bei dešinėje, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. C. visiškai prisipažino dėl Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo. Paaiškino (T. 2, b.l. 116-124), kad buvo parduotuvėje ir prašė degtinės skolon. Jam degtinės niekas nedavė. Po kelių dienų ėjo pro minėtą parduotuvę. Buvo nemažai išgėręs. Prisiminė kaip jam nedavė degtinės, todėl išdaužė parduotuvės langą. Išdaužė su akmeniu, kuris mėtėsi šalia parduotuvės. Pakėlė apsauginę žaliuzę, paleido akmenį ir nuo smūgio skilo stiklas. Pradėjo cypti signalizacija, todėl jis nuėjo. Kitą dieną buvo nuėjęs į parduotuvę, pardavėja pakvietė T. L. K.. Jis atsiprašė, pažadėjo atlyginti žalą, tačiau nespėjo. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Savo poelgį vertina blogai ir gailisi.

Civilinio ieškovo T. L. K. firmos „Nemuno kilpa“ atstovė T. L. K. teismo posėdžio metu paaiškino (T. 2. b.l. 92-96), kad viskas įvyko spalio 15 d. Apie 02.00 val. nakties, ją pažadino ir iškvietė į parduotuvę. Parduotuvė yra (duomenys neskelbtini). Atvažiavusi pamatė, kad yra sulaužyta parduotuvės lango apsauginė žaliuzė ir išdaužtas stiklo paketas. Šalia mėtėsi akmuo. Prie parduotuvės jau buvo atvykusi pardavėja ir policijos pareigūnai. Naktį, prie parduotuvės ji parašė ir pareiškimą dėl įvykio. Kitą dieną iš pirkėjų sužinojo, kad tai padarė A. C.. Tos pačios dienos pavakare bendravo su A. C.. A. C. jai prisipažino, kad tai jo darbas. Ji išbarė jį už tokį poelgį, o pastarasis pažadėjo atlyginti padarytą žalą. Dėl A. C. veiksmų patyrė žalą, nes reikėjo pakeisti žaliuzes ir stiklą, todėl civilinį ieškinį palaiko bei prašo jį tenkinti.

Liudytoja apklausta D. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (T. 2. b.l. 92-96), kad dirba parduotuvės „Nemuno kilpa“ pardavėja. Viskas įvyko apie 02.00 val. nakties. Tuo metu ji sulaukė skambučio, kad suveikė parduotuvės signalizacija. Nuvykusi pamatė, kad yra pakeltos žaliuzės ir išdaužtas pirmas lango stiklas. Prie parduotuvės pastato mėtėsi akmuo. Į įvykio vieta jau buvo atvykęs apsaugos įmonės darbuotojas, kuris iškvietė ir policijos pareigūnus. Ji iškvietė parduotuvės direktorę. Dieną iš parduotuvėje apsilankiusių žmonių sužinojo, kad tai padarė A. C.. Atėjęs į parduotuvę jis prisipažino tai padaręs, žadėjo atlyginti žalą. Tačiau žalos neatlygino. Padarytus parduotuvės lango apgadinimus sutvarkė pasamdyta įmonė.

Liudytoju apklaustas D. P. teisiamajame posėdyje paaiškino (T. 2. b.l. 92-96), kad dirba UAB „Rimsigna“ apsaugos darbuotoju. Gal apie 01.30-02.00 val. nakties suveikė parduotuvės signalizacija. Atvykęs į įvykio vieta pamatė praluptą parduotuvės lango žaliuzę ir išdaužtą stiklą. Šalia mėtėsi gana didelis akmuo, taip pat kažkoks maišelis. Pašalinių žmonių nepastebėjo. Apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Prie parduotuvės vėliau atvyko pardavėja, taip pat parduotuvės savininkė.

2013-10-15 protokole-pareiškime (T. 1, b.l. 5) nurodyta, kad T. L. K. pranešė Alytaus apskr. VPK Prienų rajono PK apie tai, kad yra išdaužtas jai priklausančios parduotuvės „Nemuno kilpa“ lango stiklas, taip pat sugadinta apsauginė žaliuzė. Iš parduovės niekas nepagrobta. Dėl turto sugadinimo patyrė apie 600,00 Lt dydžio materialinę žalą.

2013-10-15 įvykio vietos apžiūros protokole (T. 1, b.l. 6-9) užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Pastatas yra vieno aukšto. Prie šiaurės vakarinio pastato kampo, 1,10 m. atstumu link pastato centro ir 1,20 m. aukštyje yra plastiko, metalo, stiklo konstrukcijų, 103x163 cm. dydžio, langas. Išorinė stiklo paketo dalis sudaužyta, vidinis stiklas tvarkingas. Išorinėje lango pusėje sumontuotų apsauginių žaliuzių apatinės detalės sugadintos. Ant betoninių plytelių, po išdaužtu langu, numestas apie 20x25 cm. skersmens akmuo ir polietileninis krepšelis.

2013-10-22 parodymų patikrinimo vietoje protokole (T. 1, b.l. 172-175) užfiksuota, kaip kaltinamasis A. C. parodo parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) langą, kurio stiklo paketą išdaužė ir sugadino apsauginę žaliuzę.

Nurodyti, įstatymo nustatyta tvarka gauti, faktiniai baudž. bylos duomenys, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. C. 2013-10-15 apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdaužė T. L. K. priklausančios firmos ,,Nemuno kilpa“ parduotuvės lango stiklo paketą. Tokiais savo veiksmais jis sugadino svetimą turtą, padarydamas T. L. K. firmai „Nemuno kilpa“ 761,59 Lt dydžio žalą. Darydamas nusikalstamą veiką jis veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d.). A. C. padarytą veika visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Kaltinamasis A. C. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., įvykdymo kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino (T. 2, b.l. 116-124), kad smurtavo A. B. atžvilgiu, tačiau mano, kad nuo jo smūgių negalėjo atsirasti tokio sunkumo sužalojimai, nes jis jau anksčiau buvo nugriuvęs nuo laiptų. Iš D. R. sužinojo, kad A. B. parduoda neblogą automobilį. Po kelių dienų susitiko D. R. ir paprašė nuvesti pas A. B.. Pas A. B. nuėjo kartu su G. K.. Buvo nemažai išgėręs. A. B. kieme, nukentėjusysis pasakė, kad automobilio jam neparduos, kad automobilio kaina bus 1500,00 Lt, pradėjo jį vadinti čigonu, vyti iš kiemo. Jam pasirodė, kad A. B. taip pat buvo išgėręs. Be to, jis dar švaistėsi žarstekliu ar kažkokiu panašiu daiktu, juo pataikė į jam į koją. Pasikarščiavęs jis, A. B. kieme du kartus rankos delnu sudavė į galvą. A. B. nugriuvo. Jie jį paliko, iš nukentėjusiojo kiemo išėjo ir nuėjo tilto link. Po kiek laiko pastebėjo iš paskos ateinantį A. B.. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, sugniaužęs kumščius. Pagalvojo, kad A. B. jam suduos, todėl jis kirto pirmas. A. B. nugriuvo. Griūdamas nusitempė ir jį, užsirito ant viršaus, mosikavo rankomis bandydamas pataikyti. Tuo metu G. K. jam kirto ir A. B. nuo jo nugriuvo. Tuomet jis kelis kartus nukentėjusiajam kirto ranka, įspyrė. Sudavė iš viso 3-4 smūgius. Su koja spyrė gal kartą, gal du, į šoną, rankomis iš delnų sudavė į veidą, prie ausies. Kai tik A. B. bandydavo stotis, tai vis jam kirsdavo. Kiek smūgių sudavė G. K., jis nežino. Nematė, kad nuo smūgių A. B. būtų bėgęs kraujas. Savo poelgį vertina labai blogai. Taip pasielgė pasikarščiavęs, taip pat tokiam elgesiui įtakos turėjo išgertas alkoholis. Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies. Laiko, kad paprašyta neturtinės žalos suma yra per didelė.

Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., įvykdymo kaltu prisipažino. Paaiškino (T. 2, b.l. 116-124), kad A. C. pasiūlė nueiti apžiūrėti kažkokią mašiną. Buvo ruduo, dienos metas, gal 16.00 val. Buvo vartojęs alkoholį su A. C.. Nuėjo su juo pas A. B.. Jis pasakė, jog sūnus liepė neparduoti mašinos. Tolesnio pokalbio negirdėjo, nes išėjo iš kiemo parūkyti. Grįžęs matė, kaip A. C. du kartus rankos delnu sudavė A. B.. Nematė, ar A. B. kieme buvo nugriuvęs. Po to, jie iš nukentėjusiojo kiemo išėjo. Ėjo link tilto ir pastebėjo, kad juos atsiveja A. B.. Jis buvo sugniaužęs kumščius, gal norėjo kirsti. Tada A. C. jam kirto pirmas. A. B. įsikibo į A. C. ir jie nugriuvo. A. B. užsirito ant A. C. ir tuomet jis jam spyrė. Kai jis nukrito, sudavė gal 3-5 smūgius, dar iš kojos 3 kartus spyrė. Smūgiavo kumščiu. Kiek smūgių sudavė A. C., jis tiksliai nematė – gal 3-4 kartus, dar spyrė kelis kartus. Smūgiuodavo A. B. neleisdami atsistoti. A. B. paliko gulintį, nueidamas matė, kad jam iš nosies bėga kraujas. Mano, kad nuo suduotų smūgių tokių sunkių padarinių negalėjo A. B. atsirasti. Dėl savo poelgio labai gailisi. Labai negražiai padarė. Dėl pareikštų civilinių ieškiniu nieko negali pasakyti. Pasižada atlyginti žalą tiek, kiek teismas priteis.

Nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė (T. 2, b.l. 116-124), kad dėl patirtų sumušimų ir sunkios sveikatos būklės, ne viską gerai prisimena. Gyvena (duomenys neskelbtini). Pas jį į namus atėjo du jaunuoliai, kurie iš kažkur buvo sužinoję, jog jis parduoda automobilį „Peugeot“. Jaunuoliams pasakė, kad automobilio neparduoda. Tuomet romų tautybės jaunuolis, kaltinamasis A. C., nusitempė jį nuo laiptų ir du kartus sudavė į veidą. Po smūgių sudavimo jaunuoliai išėjo. Jis išėjo iš kiemo ir ėjo link tilto. Norėjo per tiltą eiti į policiją. Tuomet kaltinamieji jį prisivijo ir sumušė. Sumušė gatvėje, greta ten augančių eglučių. Prie eglučių jį mušė abu jaunuoliai. Smūgius sudavė tiek stovinčiam, tiek ir gulinčiam. Mušė rankomis į galvą ir šonus. Jis bandydavo keltis, o jie jam kirsdavo. Smūgių sudavė nemažai, tačiau kiek tiksliai, jis pasakyti negali, nes neskaičiavo. Baigę mušti, jaunuoliai nuėjo, o jis liko gulėti. Kai atsikėlė, nieko nematė, akyse buvo raudona. Jį namo parvedė kaimynė B. Š.. Ji iškvietė ir greitąją medicinos pagalbą. Tą dieną pas jį buvo D. R., tačiau kai kilo konfliktas kieme, jis buvo išėjęs. Su juo alkoholio įvykio dieną nevartojo. Ar anksčiau buvo nugriuvęs, jis neprisimena. Po sumušimo ilgai gydėsi Kauno klinikose, vėliau vyko į reabilitaciją Abromiškėse. Turtinę žalą sudaro sugadinti rūbai, išlaidos vaistams ir kelionėms. Neturtinės žalos dydį sugalvojo pats. Kodėl nurodė būtent 50000,00 Lt sumą, pasakyti negali. Dėl patirto smurto jautė didelį fizinį skausmą, suprastėjo sveikata, ilgą laiką gydėsi, stipriai sumažėjo jo darbingumas, šiuo metu jam labai blogai su regėjimu ir atmintimi. Kuo toliau, tuo labiau sveikata blogėja.

Liudytoju apklaustas D. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė (T. 2, b.l. 116-124), kad eidamas į parduotuvę sutiko A. C. ir G. K.. Šie paprašė nuvesti pas A. B. apžiūrėti parduodamą automobilį. Nuvedęs, jis paliko visus besikalbančius, o pas nuėjo į parduotuvę. Pokalbio ir įvykių A. B. kieme, jis nematė. Grįžęs pas A. B. nieko nerado. Paskui matė kaip A. B. parvedė B. Š.. Jis buvo labai stipriai sumuštas, akys užtinusios, jis nieko nematė. Paklausė A. B., kas taip padarė. Šis pasakė, kad jį sumušė A. C. ir G. K., dėl to, kad nepardavė automobilio. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri A. B. išvežė į ligoninę. Tą dieną su A. B. buvo išgėrę butelį sidro. Prieš savaitę A. B. buvo nugriuvęs ant laiptų ir prasiskėlęs galvą. Po nugriuvimo sveikata A. B. nesiskundė

Liudytoja apklausta B. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė (T. 2, b.l. 116-124), kad nukentėjusysis yra jos kaimynas. Tą dieną buvo poliklinikoje. Grįžusi namo, pamatė, kad A. B. užgriuvęs ant tvoros. Pradžioje pagalvojo, kad jis girtas. Tačiau vėliau pamatė, kad jis stipriai sumuštas. Jis buvo visas sudaužytas, nesimatė akių, rankos kruvinos, drabužiai kruvini ir suplėšyti. Jis liepė vesti jį namo. Ji parlydėjo A. B. namo, užvedė laiptais į virtuvę. Tuo metu, iš kažkur atsirado ir D. R.. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. A. B. apibūdintų, kaip ramų, gerą ir nepiktą žmogų.

Liudytoju apklaustas Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK pareigūnas G. L., teisiamojo posėdžio metu nurodė (T. 2, b.l. 116-124), kad pagal gautą pranešimą apie įvykį buvo nuvykęs į įvykio vietą. Apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė kaimynę B. Š.. Ji pasakė, kad jos kaimyną primušė. Namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme grumtynių pėdsakų nesimatė, ant namo laiptų buvo raudona dėmė. Dėmė nebuvo labai didelė, panaši į kraują.

Liudytoja apklausta kaltinamojo G. K. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė L. K. nurodė (T. 2, b.l. 116-124), kad apie įvykį ji nieko nežino. G. K. apibūdintų kaip labai gerą ir ramų vaiką. Jis visada gražiai elgdavosi, namie padėdavo. Jo draugai neblogi, draugavo jis ir su A. C.. Dėl įvykio G. K. labai pergyvena, gailisi taip pasielgęs. Perėjo į vakarinę mokyklą, užsiregistravo darbo biržoje, yra apsirengęs atlyginti padarytą žalą.

2013-10-17 įvykio vietos apžiūros protokole (T. 1, b.l. 24-29) užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemas.

2013-12-02 įvykio vietos apžiūros protokole (T. 1, b.l. 30-34) užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemas, taip pat dalis (duomenys neskelbtini) gatvės, Prienuose.

2013-10-16 asmens blaivumo teste (T. 1, b.l. 37) užfiksuota, jog 2013-10-16, 17.08 val., A. B. buvo visiškai blaivus (0,00 proc. blaivumo).

2013-12-02 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (T. 1, b.l. 47-50) užfiksuota, kaip A. B. savanoriškai parodo savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini); parodo vietą ant laiptų, kur kilo konfliktas; parodo vietą kieme, kur jis nukrito; parodo vietą (duomenys neskelbtini), kur jis buvo sužalotas; parodo vietą (duomenys neskelbtini), kur jam buvo suduoti smūgiai.

2013-10-22 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (T. 1, b.l. 107-110) užfiksuota, kaip G. K. savanoriškai parodo vietą Birštono g., Prienuose, kur susitiko su A. C.; parodo nukentėjusiojo A. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur atėjo su A. C.; parodo vietą ant laiptų, kur A. C. sudavė du smūgius A. B.; parodo vietą (duomenys neskelbtini), kur jis su A. C. sudavė smūgius A. B.; parodo vietą ant žolės, prie eglučių, kur gulėjo A. B..

2013-10-22 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (T. 1, b.l. 172-175) užfiksuota, kaip A. C. savanoriškai parodo A. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini); parodo vietą, kur kilo konfliktas tarp jo ir A. B.; parodo vietą prie gatvės ties (duomenys neskelbtini) esančiu namu, kur sudavė smūgius A. B..

2013-10-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2801/13 (02) (T. 1, b.l. 79-80) konstatuota, kad:

(1) A. B. nustatyta sena muštinė žaizda pakaušio srityje plaukuotoje dalyje, nubrozdinimas pakaušio viršutinėje-vidurinėje dalyje, kaktikaulio kairio ančio priekinės sienelės lūžis, akiduobių apatinių sienelių lūžiai, kraujosruvos kaktos kairėje, pereinant į kairės akies vokus bei kairį skruostą, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva kairės ausies srityje, pereinant į kaklo kairę puse, kraujosruva dešinės akies vokuose, pereinant į dešinio skruosto sritį, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva dešiniajame žaide, kraujosruva po kietuoju gaivos smegenų dangalu kairėje bei dešinėje, kraujosruvos žastuose, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, nubrozdinimas dešinės čiurnos srityje;

(2) sužalojimai galėjo būti padaryti vienuolikos ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo atsirasti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvos sritį, išskyrus seną žaizdą pakaušio plaukuotoje dalyje

(3) išskyrus seną muštinę žaizdą pakaušio plaukuotoje dalyje, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku;

(4) sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant buku (-ais) daiktu (-ais) ir/ar atsitrenkiant į buką (-us) paviršių (-ius) turintį (-čius) daiktą (-us);

(5) sena muštinė žaizda pakaušio srityje plaukuotoje dalyje, nubrozdinimas pakaušio viršutinėje-vidurinėje dalyje, kraujosruvos kaktos kairėje, pereinant į kairės akies vokus bei kairį skruostą, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva kairės ausies srityje, pereinant į kaklo kairę pusę, kraujosruva dešinės akies vokuose, pereinant į dešinio skruosto sritį, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva dešiniame žande, kraujosruvos žastuose, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, nubrozdinimas dešinės čiurnos srityje laikytini nežymiu sveikatos sutrikdymu;

kaktikaulio kairio ančio priekinės sienelės lūžis, akiduobių apatinių sienelių lūžiai laikytini nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje bei dešinėje laikytina sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai (kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai; rašytiniai duomenys) leidžia daryti išvadą, kad A. C. ir G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Patys kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad A. C. du kartus sudavė A. B. į veidą jo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, o vėliau tiek jis, tiek ir G. K., sudavė eilę smūgių A. B. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Dėl suduotų smūgių A. B. buvo padaryti įvairaus pobūdžio sužalojimai - nubrozdinimas pakaušio viršutinėje-vidurinėje dalyje, kaktikaulio kairio ančio priekinės sienelės lūžis, akiduobių apatinių sienelių lūžiai, kraujosruvos kaktos kairėje, pereinant į kairės akies vokus bei kairį skruostą, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva kairės ausies srityje, pereinant į kaklo kairę puse, kraujosruva dešinės akies vokuose, pereinant į dešinio skruosto sritį, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva dešiniajame žaide, kraujosruva po kietuoju gaivos smegenų dangalu kairėje bei dešinėje, kraujosruvos žastuose, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, nubrozdinimas dešinės čiurnos srityje. 2013-10-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2801/13 (02) (T. 1, b.l. 79-80) didžioji dalis sužalojimų kvalifikuoti kaip nežymūs ar nesunkūs sveikatos sutrikdymai, tačiau kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje bei dešinėje kvalifikuota sunkiu sveikatos sutrikdymu (išvados 5 p.). Toks sužalojimas, remiantis LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų “Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių” 6.6.4 p. kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš anksčiau minėtos specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad dėl kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu A. B. atlikta sudėtinga chirurginė operacija - osteoplastinė kraniotomija, kairės pusės kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu pašalinimas (sustabdytas kraujavimas; atkeltas odos ir aponeurozės lopas; atlikta osteoplastinė kraniotomija; atkeltas kaulas; atverta dura mater; pašalinta subduralinė hematoma iki 1,5 cm. storio; praplautas subduralinis tarpas; sustabdytas kraujavimas; užsiūta dura mater; grąžintas kaulas; žaizda susiūta). Kauno teritorinės ligonių kasos pateikta A. B. suteiktų medicininių paslaugų pažyma (T. 2, b.l. 87) liudija, kad jis Kauno klinikų stacionare gydėsi 20 d. ir jam buvo atliekamos kaukolės procedūros kai yra pavojingų gyvybei ar sunkių komplikacijų ir gretutinių ligų. LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2801/13 3 punkte yra aiškiai nurodyta, kad išskyrus seną muštinę žaizdą pakaušio plaukuotoje dalyje, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (t.y. 2013-10-16), o kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo atsirasti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvos sritį, išskyrus padarius seną žaizdą pakaušio plaukuotoje dalyje (išvadų 2 punktas). 2013-10-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2801/13 (02) abejoti teismas neturi jokio pagrindo, ji yra aiški ir argumentuota, ja vienareikšmiškai A. B. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje bei dešinėje.

Visi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai (išskyrus seną muštinę žaizdą pakaušio plaukuotoje dalyje), taip pat ir kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje bei dešinėje, yra tiesioginė kaltinamųjų – A. C. ir G. K. veiksmų pasekmė. Kaltinamieji smurtaudami A. B. atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia – jie suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo - smūgių sudavimo nukentėjusiajam - gali būti padaryti patys įvairiausi sužalojimai, ir nors tiesiogiai nenorėjo padaryti A. B. sunkaus kūno sužalojimo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. C. ir G. K. padarytą veika visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarinius, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamojo A. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis iš esmės pripažino padaręs abi nusikalstamas veikas, dėl savo neteisėtų veiksmų gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad tiek Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, tiek ir Lietuvos Respublikos 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, A. C. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors baudž. byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių A. C. neblaivumo laipsnį nusikalstamų veikų vykdymo metu, tačiau jis pats duodamas parodymus aiškiai patvirtino, kad vykdydamas abi nusikalstamas veikas buvo neblaivus.

Kaltinamasis A. C. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.) priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d. ir 5 d.). Jis nusikalto nebe pirmą kartą, anksčiau jau yra teistas (T. 1, b.l. 129-155). Jis niekur nesimoko. A. C. nedirba, taip pat nėra registruotas darbo biržoje. Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos kaltinamasis charakterizuojamas patenkinamai (T. 1, b.l. 119). Narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (T. 1, b.l. 121). A. C. daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (T. 1, b.l. 125-128).

Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta eilė alternatyvių bausmės rūšių, o Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki dešimtiems metų. Atsižvelgiant į tai, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, siekiant Lietuvos Respublikos BK 41 str. 1 d. numatytų tikslų – nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti jį pataisyti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – kaltinamajam A. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. skirtina minimalaus dydžio terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę už vidurkį ir artimą minimaliai.

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. nustatyta tvarka.

Baudž. byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, leistų taikyti kaltinamajam kitą nei Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytą bausmės rūšį, nėra nustatyta. Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų taikymas A. C. atžvilgiu negalimas.

Kaltinamasis G. K. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., padarė būdamas nepilnamečiu (17 metų amžiaus). Todėl, skiriant bausmę, jam taikomos Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos su tam tikromis išimtimis (Lietuvos Respublikos BK 81 str. 1 d.). Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., 90 str. ir 91 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarinius, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino nusikaltęs, dėl savo neteisėtų veiksmų gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors baudž. byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių G. K. neblaivumo laipsnį nusikalstamos veikos vykdymo metu, tačiau jis pats duodamas parodymus aiškiai patvirtino, kad tą dieną buvo vartojęs alkoholį.

Kaltinamasis G. K. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.). Jis nusikalto pirmą kartą (T. 1, b.l. 94). Nusikalstamos veikos vykdymo metu (t.y. 2013-10-16) buvo nepilnametis (T. 1, b.l. 92). Tuo metu jis mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje (T. 1, b.l. 86). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog šiuo metu mokosi vakarinėje mokykloje. Ankstesnės mokymo įstaigos kaltinamasis charakterizuojamas kaip mandagus, ramus, nekonfliktiškas (T. 1, b.l. 86). Narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (T. 1, b.l. 91). G. K. administracine tvarka nebaustas (T. 1, b.l. 93). Nuo 2014-03-20 registruotas darbo biržoje (T. 2, b.l. 110).

Įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. skirtina sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, jau trukmę nustatant žemesnę už vidurkį ir artima minimaliai.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., G. K. padarė būdamas nepilnametis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, nuoširdžiai gailėjosi dėl netinkamo savo poelgio, jį vertino kritiškai, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusio, pažadėjo atlyginti jam padarytą žalą, teismas laiko, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos BK 41 str.) gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas t.y. atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant G. K. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėn. laikotarpiui, įpareigojant jį per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu (Lietuvos Respublikos BK 87 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys bei nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės leidžia manyti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir G. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.).

Baudž. byloje civilinis ieškovas T. L. K. firma „Nemuno kilpa“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 761,59 Lt turtinės žalos atlyginimo (T. 1, b.l. 13).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis A. C. civilinį ieškinį pripažino visiškai, pažadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą (T. 2, b.l. 116-124). Prie civilinio ieškinio pridėto dokumentai (T. 1, b.l. 14-15) visiškai patvirtina padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo T. L. K. firmos „Nemuno kilpa“ civilinis ieškinys laikytinas visiškai pagrįstu, todėl jo naudai iš kaltinamojo A. C. priteistina 761,59 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Baudž. byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 16851,17 Lt turtinės žalos atlyginimo (T. 2, b.l. 85). Ieškinio dydžiui pagrįsti pateikė nukentėjusiajam A. B. suteiktų medicininių paslaugų pažymą (T. 1, b.l. 83-84).

Kaltinamieji – A. C. ir G. K. su civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutiko (T. 2, b.l. 116-124). Civilinio ieškinio dydžiui pagrįsti pateikti dokumentai liudija, kad nukentėjusiajam A. B. dėl padarytų sužalojimų buvo suteiktos medicininės paslaugos, kurių bendra vertė - 16851,17 Lt. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys laikytinas visiškai pagrįstu, todėl jo naudai solidariai iš kaltinamųjų - A. C. ir G. K. priteistina 16851,17 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis A. B. pareiškė baudž. byloje civ. ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš kaltinamųjų – A. C. ir G. K. - 539,82 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b.l. 44). Civiliniame ieškinyje A. B. nurodė, kad turtinę žalą sudaro piniginės lėšos už jo sumušimo metu sugadintus rūbus (džemperį; kelnes; apatinius rūbus), išlaidos vaistams, kelionėms pas gydytojus. Neturtinę žalą sudaro dėl sumušimo patirtas skausmas, dvasinės kančios, dvasiniai išgyvenimai, nuo smūgių patirti sužalojimai, patirtas baimės ir nesaugumo jausmas, prarastas darbingumas, ir kt.

Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, nes žala – sugadinti rūbai, patirtos išlaidos įvairiems medikamentams, kelionės pas gydytojus išlaidos - padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų – A. C. ir G. K. veiksmais. Nors nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu nepateikė turtinės žalos dydį pagrindžiančių dokumentų, tačiau atsižvelgiant į visuotinai žinomas tokių daiktų ir paslaugų kainas, teismas laiko, kad nukentėjusiojo patirta ir prašoma priteisti turtinė žala yra reali ir protinga. Su turtinės žalos dydžiu sutiko ir kaltinamieji, tokios žalos dydžio jie neginčijo.

Nukentėjusysis A. B. civiliniu ieškiniu prašė priteisti ir 50000,00 Lt neturtinės žalos. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., kuri numato, jog būtina atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės faktines aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje baudž. byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusiajam A. B. būtent dėl kaltinamųjų - A. C. ir G. K. – veiksmų, t.y. pavartoto smurto jo atžvilgiu - buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b.l. 79-80). Dėl to, A. B. patyrė fizinį skausmą, ilgą laiką gydėsi gydymo įstaigos stacionare (Kauno klinikų stacionare gydėsi 20 d. ir jam buvo atliekamos kaukolės procedūros kai yra pavojingų gyvybei ar sunkių komplikacijų ir gretutinių ligų (T. 2, b.l. 87)), patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus (išgąstį, baimę; nerimą dėl sveikatos ateityje), suprastėjo jo savijauta, sumažėjo bendrasis darbingumas. Neigiamus nusikalstama veika padarytų sužalojimų padarinius jis vis dar jaučia ir dabar – svaigsta galva, sutriko atmintis, kt. Žalą nukentėjusiajam kaltinamieji – A. C. ir G. K. - padarė tyčiniais, įžūliais veiksmais. Neteisėtais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta ir nedidelio dydžio (539,82 Lt) turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. B. dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinės žalos, kuri turi būti kompensuota. Tačiau teismas, laiko, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos suma (50000,00 Lt) yra per didelė, neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, taip pat neatitinkanti teismų formuojamos praktikos. Pažymėtina, jog kaltinamųjų – A. C. ir G. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti labai įvairaus pobūdžio sužalojimai, tačiau didžioji jų dalis 2013-10-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2801/13 (02) (T. 1, b.l. 79-80) buvo kvalifikuoti kaip nežymūs ar nesunkūs sveikatos sutrikdymai, ir tik kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir dešinėje buvo kvalifikuota sunkiu sveikatos sutrikdymu. Baudž. byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl jam nusikalstama veika padarytų sužalojimų A. B. tapo neįgalus. Tiek A. C., tiek G. K. turtinė padėtis negali būti laikytina gera, jokio turto ar pastovių pajamų, jie neturi. Todėl atsižvelgiant į visas nurodytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, pripažintina, kad nukentėjusysis A. B. dėl kaltinamųjų – A. C. ir G. K. neteisėtų veiksmų patyrė 15000,00 Lt dydžio neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Remiantis išdėstytais argumentais, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jo naudai solidariai iš kaltinamųjų - A. C. ir G. K. priteistina 539,82 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 15000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir skirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 3 mėn. (trims mėnesiams).

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 m. 6 mėn. (dviems metams ir šešiems mėnesiams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., kaip labai besiskiriančias pagal pavojingumą ir priskiriamas skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, subendrinti apėmimo būdu, ir už nurodytas nusikalstamas veikas paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 m. 6 mėn. (dviems metams ir šešiems mėnesiams).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-04-02

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. ir 66 str., į bausmės laiką įskaityti A. C. suėmime išbūtą laiką nuo 2013-10-19.

Kardomąją priemonę - suėmimą - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 m. (dviems metams).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 str. ir G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dviems metams), paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėn. (dvylikos mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo T. L. K. firmos „Nemuno kilpa“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai - jo naudai priteisti iš A. C. - 761,59 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt vieną Lt, 59 ct.) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai – jo naudai priteisti solidariai iš A. C. ir G. K. – 16851,17 Lt (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną Lt, 17 ct.) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – jo naudai priteisti solidariai iš A. C. ir G. K. - 539,82 Lt (penkis šimtus trisdešimt devynis Lt, 82 ct.) turtinės žalos atlyginimo ir 15000,00 Lt (penkiolika tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 d. (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.