Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-11-19 · Civilinė byla Nr. 2A-868-125/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-19
Bylos Nr.
2A-868-125/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
I. K., V. M.
Trečiasis asmuo
F. K., AB DnB NORD bankas, kreditoriai AB bankas, „Snoras“, UAB „General financing“, I. K.
Atsakovas
V. M., I. K.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kreditorius
AB bankas „Snoras“, UAB „General financing“
Advokatai
Vidmantas Žylė
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-868-125/2009

Teisėja Jolanta Gailevičienė Procesinio sprendimo kategorija

(S)75.6.1, 75.8KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. lapkričio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Algirdo Gailiūno, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovei I. K.–M., atsakovo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, trečiajam asmeniui F. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1212-777/2009 pagal ieškovės I. K.–M. ieškinį atsakovui V. M., institucija, teikianti išvadą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas, kreditoriai AB bankas „Snoras“, UAB „General financing“ dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovei I. K.–M., tretieji asmenys I. K., F. K. dėl kompensacijos už parduotą butą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukros S. M. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės po 800 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, paskirti ieškovę vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, santuokoje ieškovės vardu įgytą transporto priemonę– automobilį „Renault Laguna“, kurio vidutinė rinkos vertė yra 4 000 Lt, – po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui; visus sutartinius įsipareigojimus pagal ieškovės, atsakovo ir AB DnB NORD banko sudarytą 2007-05-23 kreditavimo sutartį Nr.2300-2007-17867 po santuokos nutraukimo palikti atsakovui, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju pagal prievolę AB DnB NORD bankui solidariai atsako V. M. ir I. K.-M.; po santuokos nutraukimo ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovui išlaikymas nereikalingas; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę K., atsakovui – M.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintu ieškiniu ieškovas V. M. prašė priteisti iš atsakovės I. K.-M. 33 564 Lt kompensacijos dėl jam netekusios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal kredito sutartį jis su atsakove įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą ketino parduoti ir įsigyti didesnio ploto gyvenamąjį būstą. Butas buvo parduotas sutuoktinės tėvams už 88 000 Lt, tačiau iš gautos sumos sutuoktinė jam nieko nedavė, nors tai buvo jų bendras santuokoje įgytas turtas, kuris santuokos nutraukimo procese turėjo būti įtrauktas į dalytino turto balansą ir atitinkamai padalytas lygiomis dalimis.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-03-12 sprendimu ieškinius tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 2001-09-15 Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, tarp V. M. ir I. K.-M. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė nepilnametės dukters S. M., gim. 2002-03-12, gyvenamąją vietą su ieškove I. K.-M.. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2009-02-01 iki jos pilnametystės. I. K.-M. paskyrė vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo 1 531,15 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai susidariusį už laikotarpį nuo 2008-02-13 iki 2009-01-31. Atsakovui pripažino nuosavybės teisę į santuokos metu įgytą registruotiną kilnojamąjį turtą – 4 000 Lt vertės automobilį „Renault Laguna“. Visus sutartinius įsipareigojimus (likusio kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas) pagal I. K.-M., V. M. ir AB DnB NORD banko sudarytą 2007-05-23 kreditavimo sutartį Nr. 300-2007-17867, po santuokos nutraukimo paliko atsakovui V. M., tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju pagal prievolę AB DnB NORD bankui solidariai atsako V. M. ir I. K.-M. Visus sutartinius įsipareigojimus (likusio kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas) pagal I. K.-M., V. M. ir AB DnB NORD banko sudarytą 2005-12-15 kreditavimo sutartį Nr.1/7335 po santuokos nutraukimo paliko ieškovei I. K.-M., tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju pagal prievolę AB DnB NORD bankui solidariai atsako V. M. ir I. K.-M.. Po santuokos nutraukimo šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja. Iš atsakovės I. K.-M. ieškovui V. M. priteisė 6 555,82 Lt kompensacijos dėl jo netektos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ieškovei – atsakovei I. K.-M. iš atsakovo – ieškovo V. M. priteisė 1 582,49 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įskaičius V. M. sumas, mokėtinas I. K.-M., iš ieškovės – atsakovės I. K.-M. atsakovui – ieškovui V. M. priteisė 3 442,18 Lt sumą. Iš ieškovės – atsakovės I. K.-M. valstybei priteisė 10,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo – ieškovo V. M. valstybei priteisė 180 Lt žyminio mokesčio ir 42,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad ginčų dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, dėl tarpusavio išlaikymo, dėl kreditorių nėra, todėl dėl jų plačiau nepasisakė. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, jų amžių, atsižvelgęs į vaikų teisių apsaugos tarnybos duotą išvadą, konstatavo, kad 500 Lt išlaikymas, mokamas kas mėnesį dukros išlaikymui, būtų pakankamas jos poreikių tenkinimui. Dėl kompensacijos už santuokoje parduotą turtą teismas nustatė, kad 2004-11-30 I. K.-M. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 64 000 Lt ir visa ši pinigų suma buvo panaudota buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Atsižvelgiant į tai, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo pirktas ir parduotas už 88 000 Lt, perkant butą I. K.-M. panaudojo 64 000 Lt asmeninių lėšų, sutuoktiniai pirkdami butą gavo 25 000 Lt paskolą, iš kurios iki 2008-02-20 (kol šalys gyveno kartu) buvo grąžinta 4 245,12 Lt paskolos dalis ir 3 578,71 Lt palūkanų, teismas konstatavo, kad V. M. priklauso ½ dalis išmokėtos paskolos ir palūkanų, kuri apskaičiuojama taip: (4245,12 Lt + 3578,71 Lt) : 2 = 3 911,92 Lt. Taip pat teismas nustatė, kad santuokos metu į buto remontą sutuoktiniai įdėjo 5 287,80 Lt bendrų lėšų, todėl pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, ieškovė turi kompensuoti V. M. 2 643,90 Lt. Todėl teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo V. M. ieškinį, priteisė 6 555,82 Lt kompensaciją dėl jo netektos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-12 sprendimą iš dalies pakeisti, priteisiant jam papildomai 27 008,18 Lt kompensaciją už netekto turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nurodo, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Butas (duomenys neskelbtini), buvo pirktas santuokos metu, 2008-02-15 buto pirkimo–pardavimo sutartyje I. K.-M. patvirtino, kad daiktas priklauso bendrąja jungtine nuosavybe. Lėšos, gautos pardavus butą (duomenys neskelbtini), turi būti pripažintos bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kadangi gautos santuokos metu. Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai sprendė klausimą, kokiomis asmeninėmis lėšomis šalys prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, nes tai nebuvo turto padalijimo klausimas, bet turėjo būti pripažinta, jog lėšos, gautos pardavus butą, yra bendros santuokinės lėšos, kaip sudedamoji dalytino turto balanso dalis, kuri turi būti padalyta po lygiai. Taip pat apeliantas nurodo, kad butą I. K.-M. pardavė už perpus mažesnę kainą, nes rinkos vertė buvo ne 88 000 Lt, o 141 511 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė (ieškovė) I. K.-M. prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-12 sprendimą. Nurodo, kad teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad butas buvo pirktas iš jos asmeninių lėšų ir iš banko suteiktos 25 000 Lt paskolos, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui priklauso tik ½ dalis sutuoktinių bendrai išmokėtos paskolos ir palūkanų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teises į butą, jo indėlį į šeimos būsto pagerinimą ar kitas aplinkybes, suteikiančias jam teisėtą pagrindą būti pripažintam ginčo buto savininku ar gauti didesnę kompensacijos dalį už parduotą butą.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kadangi ieškovas ginčija tik 2009-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos dėl netektos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kitos sprendimo dalies neginčija, kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 33 654 Lt kompensaciją už santuokos metu parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą, priteisė ieškovui 6 555,82 Lt kompensaciją, nurodydamas, kad perkant butą atsakovė panaudojo 64 000 Lt asmeninių lėšų.

Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 str. nustatytais pagrindais, o CK 3.87 str. nustatyta, jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal CK 3.87 str. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. CK 3.88 str. ir 3.89 str. detalizuota, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks laikomas asmenine jų nuosavybe. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tokiu atveju lemiamą reikšmę turi sutuoktinio, naudojančio savo asmenines lėšas turtui įgyti, valia įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, ir ji turi būti išreikšta aiškiai. Jeigu tokia valia neišreiškiama aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui, o kilus ginčui ir dalijant turtą sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma priešingai įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – rašytiniais įrodymais (CPK 3.89 str. 2 d.). Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus ar to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog rašytiniais įrodymais atsakovė įrodė, jog buto įgijimui buvo panaudotos asmeninės lėšos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999-01-08 ir 1999-08-31 atsakovės motina I. K. dalimis pardavė atsakovei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 1999-02-11 I. K.-M., pardavusi šį butą, įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 16 000 Lt. I. K.-M. 2000-09-26 šį butą pardavė už 10 000 Lt ir su tėvų parama 2000-09-27 įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 30 000 Lt. Santuoką šalys sudarė 2001-09-15 ir apsigyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2004-11-30 I. K.-M. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 64 000 Lt. 2004-12-01 šalys už 88 000 Lt pirko butą esantį (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad 64 000 Lt, gauti už parduotą atsakovės asmenine nuosavybe priklausantį butą, buvo panaudoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Šalims 2004-12-06 AB DnB NORD banke buvo suteikta ir 25 000 Lt paskola buto pirkimui. Iš šių byloje pateiktų rašytinių įrodymų kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad šalims būnant santuokoje, butas (duomenys neskelbtini), įgytas už lėšas, gautas pardavus I. K.-M. asmeninės nuosavybes teisė priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 64 000 Lt, ir sutuoktinių paimtą 25 000 Lt paskolą. Konstatavus, kad atsakovė buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui panaudojo 64 000 Lt savo asmeninių lėšų, ši suma neįtrauktina į dalytino turto balansą. Pažymėtina, kad bendras šalių prašymas leisti parduoti butą neįrodo bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo ginčo bute, nes paminėti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad didžiąją dalį buto pirkimui atsakovė skyrė iš savo asmeninių lėšų. Negalima sutikti su apelianto motyvu, kad teismas nepagrįstai sprendė klausimą, kokiomis asmeninėmis lėšomis šalys prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, nes tai nebuvo turto padalijimo klausimas, kadangi byloje būtent buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos dėl netektos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai nustatė kompensacijos dydį dėl netektos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Algirdas GailiūnasSavinijus Katauskas