- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- e2YT-7239-1005/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00459-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., L. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Irmantas Gudas
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus atstovei Jurgitai Einorytei,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant) viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje L. V., G. V., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje L. V., G. V., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio A. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu. Pareiškime nurodoma, kad J. V. po sutuoktinio mirties toliau gyveno santuokos metu įgytame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo už elektrą ir komunalinius mokesčius, tačiau nustatytais terminais nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą. Pareiškime teigiama, kad pareiškėja A. V. turtą priėmė faktiniu valdymu, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. V. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.
Suinteresuotas asmuo byloje G. V. atsiliepimo į pareiškimą nustatytais terminais nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiškimu sutinka ir jokių pretenzijų į mirusio tėvo A. V. turtą neturi. Po tėvo mirties visa šeima iki dabar gyvena bute (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo byloje L. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Teismo posėdžio metu L. V. parodė, kad su pareiškimu sutinka ir jokių pretenzijų į mirusio tėvo A. V. turtą neturi. Po tėvo mirties visa šeima iki dabar gyvena bute (duomenys neskelbtini).
Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjos J. V. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17), J. V. buvo jo sutuoktinė, su kuria santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14), o G. V. ir L. V. vaikai (el. b. l. 15-16) Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų matyti, kad J. V. vardu nuo 2006-04-14 yra registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o 2003-01-31 A. V. ir J. V. vardu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 18-19;21-22) Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad J. V. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 23) Iš sąskaitų ir kvitų matyti, kad J. V. moka už elektrą ir komunalinius patarnavimus butui, esančiam (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 6-11) Iš notaro pažymos matyti, kad po A. V. mirties dėl jo palikimo priėmimo nėra kreiptasi. (el. b. l. 31)
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio A. V. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja J. V. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau su vaikais gyveno savo jai ir mirusiam sutuoktiniui priklausančiame bute, mokėjo mokesčius ir turtą valdė.
Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja J. V. priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. V. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.