Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmetamas.

Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 28).

Ištyrus bylos rašytinius įrodymus nustatyta, kad Policijos registruojamų įvykių registre 2019 m. rugsėjo 6 d. 19.12 val. registruotas pranešimas (ROIK 0119000479372), kad parduotuvėje neblaivus vyras puola apsaugos darbuotoją ir pirkėjus, rėkia, keikiasi, konfliktuoja. Į įvykio vietą išsiųstas policijos ekipažas V1713 (A. K. ir I. K.), kuris tą pačią dieną 20.20 val. į Vilniaus apskr. VPK OVS patalpas pristatė K. N., kuriam nustatytas 1.93 prom. Girtumas (b. l. 72–74, 79, 81, 83–84,87).

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. dirbo kartu su vyriausiąja patrule I. K.. Iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys – neskelbtini) esančioje parduotuvėje neblaivus pilietis konfliktuoja, keikiasi, puola pirkėjus ir apsaugos darbuotoją. Tarnybiniame pranešime pareiškėjas nurodė, jog įspėjus dėl fizinės prievartos panaudojimo, pastarasis nereagavo, todėl, buvo pakeltas ir nuvestas į tarnybinį automobilį. Sulaikytasis pradėjo daužyti tarnybinį automobilį, todėl buvo panaudotas dujų balionėlis. Pareiškėjas nurodė, jog K. N., vežamas į Vilniaus AVPK, įžeidinėjo pareigūnus, 4–5 kartus pareikalavus išlipti iš automobilio, vyriškis nevykdė teisėtų reikalavimų. Vyriškis, išlipęs iš tarnybinio automobilio, smogė pareiškjui dviem rankomis į veido sritį. Pareiškėjas Tarnybiniame pranešime nurodė, kad išvengęs sulaikytojo asmens smūgių, jam sudavė smūgį dešine ranka į veido sritį ir panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“, iššovė iš jo. Kitos specialiosios priemonės panaudotos nebuvo (b. l. 77) .

Vilniaus apskr. VPK PR 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė I. K. tarnybiniame pranešime 2019 m. rugsėjo 6 d. įvykio aplinkybes nurodė analogiškai kaip vyriausiasis patrulis A. K. (b. l. 78)

Elektros impulsinio prietaiso „Taser“ panaudojimo 2019 m. rugsėjo 6 d. ataskaitoje, kurią užpildė pareiškėjas, pažymėta, kad įtaisas nebuvo naudotas kaip įprastas elektros šokas, reikėjo jį naudoti pakartotinai (b. l. 85)

Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus (toliau – KTS) viršininkas M. D. 2019 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-35558 „Dėl įvykio aplinkybių nustatymo“ Vilniaus AVPK viršininkui siūlė atlikti informacijos dėl įvykio aplinkybių patikslinimą ir įvertinti, ar pareigūno A. K. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo požymių (b. l. 66–67).

Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriui 2019 m. rugsėjo 9 d. pavesta patikslinti Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos KTS viršininko tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją.

Vilniaus AVPK Imuniteto Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja I. Z. Vilniaus AVPK viršininkui 2019 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos (2019-09-09 Nr. 10-PR2-35558) patikslinimo rezultatų“ nurodė, kad nesurinkta visa Vilniaus AVPK PR vyriausiojo patrulio A. K. veiksmų vertinimui reikalinga informacija, o pirminėje medžiagoje įžvelgiami galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo požymiai. Pasiūlė objektyviai ir visapusiškai įvertinti 2019 m. rugsėjo 6 d. įvykio aplinkybes, Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmus, vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu, pradėti tarnybinį patikrinimą (b. l. 59-62).

2019 m. rugsėjo 19 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Pareiškėjui 2019 m. spalio 3 d. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-142. Juo pranešta apie atliekamą tarnybinį patikrinimą, turimus duomenis apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjui pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą (b. l. 113). Tą pačią dieną pareiškėjas supažindintas su pranešimu, patvirtino parašu.

Teise pateikti paaiškinimą pareiškėjas nepasinaudojo.

Vilniaus AVPK 2019 m. lapkričio 13 d. Nr. 10-PR2-45786 tarnybiniame pranešime „Dėl elektros impulsinio prietaiso „Taster“ išklotinės“ nurodyta, kad buvo nustatyta, jog 20.45.37 val. (20.18.37 val. realiuoju laiku), 20.45.45 val. (20.18.45 val. realiuoju laiku), 20.45.48 val. (20.18.48 val. realiuoju laiku), 20.45.55 val. (20.18.55 val. realiuoju laiku), 20.45.58 val. (20.18.58 val. realiuoju laiku), 20.47.02 val. (20.20.02 val. realiuoju laiku), 20.47.11 val. (20.20.11 val. realiuoju laiku), 20.45.22 val. (20.20.22 val. realiuoju laiku), 20.45.23 val. (20.20.23 val. realiuoju laiku) paspaustas elektros impulsinio prietaiso „Taser“ mygtukas (b. l. 110–111).

Vilniaus AVPK atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2019 m. lapkričio mėn surašė Išvadą, siūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą.

Išvadoje nurodė, kad susipažinus su tyrimui pateiktais policijos tarnybiniame automobilyje VI713 įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis 2019 m. rugsėjo 6 d. užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais, nustatyta, kad (Vaizdo įrašų laikui:

– vaizdo įrašas „V1713 „HOP 372_ch3_20190906201500_20190906204556“ yra be garso. Užfiksuotas K. N., kuris, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, kažką kalbėjo. 20.18 val. buvo atidarytos automobilio galinės durelės iš keleivio pusės. K. N., sėdėdamas automobilyje, kažką kalbėjo. 20.19 val. K. N. išlipo iš automobilio ir staiga vėl atsisėdo ant sėdynės, tada vėl atsistojo. 20.19 val. į K. N. iššauta iš elektros impulsinio prietaiso „Taster“. K. N. pusiau gulėdamas ant galinės automobilio sėdynės gestikuliavo rankomis, kažką galimai šaukė, rankomis dengė krūtinę, po to atsisėdo ir kažkieno ranka buvo pastumtas. 20.20 val.. K. N. už kojos ištemptas iš automobilio ir lauke prieš jį buvo naudojama prievarta;

Susipažinus su tyrimui pateiktais pastato, esančio (duomenys – neskelbtini) išorėje Įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis 2019 m. rugsėjo 6 d. užfiksuotais vaizdo įrašais be garso), nustatyta kad (vaizdo įrašu laikui:

– 20.19 val. – iš policijos automobilio V1713 išlipo vyriausieji patruliai A. K. ir I. K.. A. K. atidarė galines keleivio pusės automobilio dureles;

– 20.20 val. – K. N. išlipo iš tarnybinio automobilio ir puolė vyriausiąjį patrulį, kuris gindamasis, smogė sulaikytajam į veido sritį bei panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“, iš jo iššovė;

– 20.21 val. – pareiškėjas, paėmęs už kojos, ištempė iš tarnybinio automobilio K. N., kuris krito ant žemės. Prieš ant žemės gulintį K. N. A. K. naudojo fizinę prievartą (fizinę jėgą, galimai naudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“, kaip eletrošoką);

– 20.23 val. – vyriausiasis patrulis pakėlė nuo žemės K. N., kurio galva buvo praskelta, iš nuvedė į pastatą (b. l. 97).

Skundžiamu Įsakymu Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ir, atsižvelgdamas į Išvadą, pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. (b. l. 165).

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą, taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Statutas).

Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurios nustatytos Statuto 40 straipsnyje.

Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje.

Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.

Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 40 straipsnio 1–2 dalyse.

Vertinama, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Pareiškėjo teigimu, buvo pažeista jo teisė į gynybą, kadangi nebuvo nurodytas teisinis jo veikų vertinimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 yra išaiškinusi, kad asmens informavimas apie jam keliamus įtarimus yra svarbi procedūrinė garantija, sudaranti galimybę pateikti tinkamą paaiškinimą ir apginti savo teisėtus interesus. Teiktinos informacijos išsamumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos šios asmens teisės įgyvendinimui. Asmeniui turėtų būti išaiškintas įtarimų dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai.

Teismas, įvertinęs 2019 m. spalio 3 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinį, nustatė, kad jame aiškiai ir suprantamai nurodytas pažeidimų padarymo laikotarpis, įtariami neteisėti pareiškėjo veiksmai, su jais susijęs asmuo. Teismo vertinimu, tokio turinio pranešimas, nors ir vertintinas kaip lakoniškas, tačiau pripažintinas pakankamai informatyviu, nepažeidžiančiu tarnybinio patikrinimo procedūrų ir pareiškėjo teisių. Vengimas teikti paaiškinimą – paties pareiškėjo pasirinktas vienas iš gynybos būdų ir negali būti vertinamas kaip atsakovo netinkamas veikimas.

Teismas nesutinka su pareiškėjo teigimu, jog prietaiso „Taser“ ataskaita ir vaizdo įrašas laikytini nepatikimais įrodymais. Atmestini šie pareiškėjo argumentai kaip nepagrįsti. Byloje pateiktas Vilniaus AVPK imuniteto valdybos vidaus tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. Z. 2019 m. lapkričio 13 d. Tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-45786 „Dėl elektros impulsinio prietaiso „Taser“ išklotinės (b. l. 110–111) patvirtina, jog šį prietaisą 2019 m. rugsėjo 6 d. keletą kartų naudojo pareiškėjas nuo 19.24.04 val. iki 20.20.24 val., t. y. būtent incidento su K. N. metu. Prietaiso naudojimo išklotinės duomenys įrodo, jog elektros impulsinio prietaiso mygtukas nurodytu periodu paspaustas 10 kartų trukmė – nuo 1 iki 10 sekundžių. Pažymėtina, kad techninėmis priemonėmis užfiksuotas aplinkybes patvirtino ir apklausti pareigūnai A. G. (b. l. 144), T. J. (b. l. 145) ir E. K. (b. l. 146). Paaiškinimuose jie nurodė, jog pareiškėjas Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje pristatyto neblaivaus asmens (K. N.) atžvilgiu panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“, kai pastarasis nepakluso pareigūno (pareiškėjo) reikalavimui išlipti iš automobilio ir pakartotinai prietaisą panaudojo, kai sulaikytasis buvo ištemptas iš tarnybinio automobilio ir paguldytas ant žemės, tačiau nesikėlė, kai to reikalavo pareiškėjas. Aptarti faktai įrodo, jog pareiškėjas prietaisą „Taser“ naudojo pakartotinai, kai sulaikytas asmuo jau buvo paguldytas ant žemės, nekėlė aplinkiniams grėsmės, atsiprašinėjo pareigūno dėl savo elgesio.

Be kita ko, Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pareiškėjo nuomone, Išvadoje nenustatyta jo kaltė.

Tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie išsamiai apibendrinti Išvadoje, konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų principų (profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo), Etikos kodekso 6.1, 6.2, 6.3, 7.1, 7.2 punktų nuostatų, Aprašo 12.3.1 punkto nuostatos bei Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta pareigūno pareiga gerbti ir ginti žmogaus orumą, o 3 punkte – pareiga užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus. Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti.

Etikos kodeksas reglamentuoja, kad policijos darbuotojas privalo „ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio“ (6.1 p.), „visada atminti, kad elgesiu ar veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus“ (7.2 p.).

Aprašo 12.3.1. punkte numatyta, kad prieš pavojaus nekeliantį asmenį, jo sulaikymo metu, pareigūnas gali naudoti „asmens sulaikymo tinklus, asmens judesio ribojimo priemones, veido kaukes, impulsinius šviesos prietaisus“.

Teismui pateikta atsakovo rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina Išvadoje nustatytus pareiškėjo padarytus pažeidimus, t. y. kad 2019 m. rugsėjo 6 d. lauke prie Vilniaus apskr. VPK pastato, esančio (duomenys – neskelbtini) ištempęs K. N. iš tarnybinio automobilio, jis naudojo prieš sulaikytąjį fizinę prievartą. Nors pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 6 d. elektros impulsinio prietaiso „Taser“ panaudojimo ataskaitoje nurodė, kad K. N. smogė jam abiem rankom, todėl buvo panaudotas minimas elektros impulsinis prietaisas, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad sulaikytasis gulėjo ant žemės ir nekėlė grėsmės nei pareigūno, nei kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Remiantis 2019 m. rugsėjo 6 d. elektros impulsinio prietaiso „Taser“ išklotine, prieš ant žemės nukritusį ir gulintį K. N. pareiškėjas šį prietaisą naudojo kaip elektrošoką ne mažiau 4 kartus.

Atkreiptinas dėmesys, kad elektrošoko panaudojimas prieš asmenį yra ypač sunkios formos netinkamas elgesys, galintis sukelti stiprų skausmą ir žiaurias kančias (žr. 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo Grigoryev prieš Ukrainą, peticijos Nr.51671/07, 90 punktą)

Teismui nekyla abejonių dėl pateiktų duomenų pagrįstumo. Kaip minėta, pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei, ar sveikatai. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad naudoti fizinę prievartą nebuvo būtina ir proporcinga, siekiant pareiškėjui tinkamai atlikti tarnybines funkcijas.

Teismo vertinimu, tarnybinio pažeidimo sudėtis įrodyta tarnybinio tyrimo medžiaga. Pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia padaryto pažeidimo. Išvadoje pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį jam pagrįstai paskirta adekvati tarnybinė nuobauda.

Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas – tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Taigi, paskirta nuobauda, tikėtina, pasieks jos skyrimo tikslus ir ateityje pareiškėjas pareigas sieks įgyvendinti tinkamai, laikysis tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę ir tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad tokia nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Teismas prieina prie išvados, kad skundžiamas Įsakymas teisėtas ir pagrįstas ir, remiantis pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo jo naikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.