Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-10752-877/2023 pagal pareiškėjų J. Z. ir G. Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai J. Z. ir G. Z. 2023 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami nutraukti santuoką bendru sutikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

6. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi, jie daugiau kaip metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą, t. y. toks jų prašymas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliantė nesutinka su teismo nustatyta faktine aplinkybe, kad pareiškėjai daugiau kaip metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Apeliantė pabrėžė, kad pareiškėjai prašyme nurodė, jog tik nuo 2023 m. vasario mėnesio pareiškėjai atskirai veda ūkį, neturi jokių bendrų finansinių reikalų, nepalaiko šeimyninių santykių, o nuo 2023 m. balandžio pradžios G. Z. išsikėlė iš buto, į jį sugrįžta tik retkarčiais, taigi, pirmosios instancijos teismo išvada dėl vienos iš būtinų sąlygų nustatant prašymo nagrinėjimo priskirtinumo klausimą yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas negali pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams.

8. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, t. y., 1) kai nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. Vadovaujantis CPK 539 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui teikiamame prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų CPK 135 straipsnyje, turi būti taip pat nurodyta, ar yra visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.

9. Pagal CK 3.54¹ straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CK 3.54² straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas, be kita ko, atitinka CK nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad, pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2023 m. gegužės 3 d. prašyme nurodė, jog nuo 2023 m. vasario mėnesio netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, o 2023 metų balandžio pradžioje pareiškėjas G. Z. išsikėlė iš buto. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT‑9534-1160/2023, nustatė, kad pareiškėjai, vis dėlto, daugiau kaip metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, o, kadangi šios nutarties neskundė, teismas laikė, kad pareiškėjai sutiko su minėtoje nutartyje konstatuotais faktais. Taigi, šiuo atveju yra aktualu, kiek laiko pareiškėjai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo; nuo to priklauso kokia tvarka (teismine ar notarine) gali būti nutraukta pareiškėjų santuoka.

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT‑9534-1160/2023, nustatė, kad joje konstatuota, jog pareiškėjai G. Z. ir J. Z. „nepilnamečių vaikų neturi, neginčija ir to, kad sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo (prašyme teismui pareiškėjai nurodo, kad neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo jau ilgą laiką)“. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų nurodyta laiko apibrėžtis „ilgą laiką“ nereiškia, kad tai daugiau negu vieneri metai. „Ilgą laiką“ yra formaliai neapibrėžta, vertinamoji sąvoka, kurią kiekvienas asmuo gali vertinti skirtingai. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad pareiškėjai neabejotinai atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą – daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Kilus abejonių dėl pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo, o taip pat ir dėl prašymo priskirtinumo nagrinėti teismo kompetencijai, teismas, visų pirma, turėjo ne atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, bet nustatyti terminą tokio prašymo trūkumams pašalinti, pavyzdžiui paprašyti pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

12. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Kadangi pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimo nagrinėjimas yra priskiriamas išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai, apeliantės J. Z. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – skundžiama 2023 m. gegužės 10 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų J. Z. ir G. Z. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.