- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- 1N-1-870/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Advokatai
- Anatolijus Svila, Henrikas Oseckis
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo perduotino asmens J. B. ir jo gynėjo advokato Henriko Oseckio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties, kuria J. B. perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. išduotą Europos arešto orderį.
Teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir nagrinėjimo metu papildomai gauta medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – ir EAO) byloje Nr. 505 Gs 89/24 – 242 AR 2/24 dėl J. B., gim. (duomenys neskelbtini), perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už jos teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas.
2. Išduotame EAO nurodyta, kad pagal surinktus įrodymus J. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio 1 dalyje, 5 dalies 1 punkte, 223 straipsnio 1 dalyje, 52 straipsnyje.
3. Europos arešto orderio (e) dalyje nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 22.00 val. įtariamasis ėjo pėsčiųjų taku nuo (duomenys neskelbtini) ežero iki ten esančios autobusų stotelės. Pakeliui jis sutiko liudytoją (duomenys neskelbtini), kuri ėjo prie ežero ir kalbėjosi telefonu su liudytoju (duomenys neskelbtini), vienu iš žmonių, su kuriais ji norėjo susitikti prie ežero ir kuris jai paaiškino kelią prie ežero. Įtariamasis iš pradžių praėjo pro liudytoją, bet paskui apsisuko ir priėjo prie jos iš nugaros. Liudytoja tai pastebėjo, pajuto grėsmę ir paprašė įtariamojo nuo jos atsitraukti. Tuo pat metu ji paprašė liudytojo (duomenys neskelbtini), su kuriuo ji toliau kalbėjosi telefonu, pagalbos. Įtariamasis nereagavo į liudytojos prašymą, atėmė iš jos mobilųjį telefoną. Tada įtariamasis kelis kartus bandė pagriebti liudytoją, ištiesdamas jos mobilųjį telefoną kaip masalą. Liudytoja priešinosi ir bandė išsivaduoti iš jo gniaužtų. Įtariamasis visą laiką juokėsi. Liudytoja šaukėsi pagalbos. Tada jis sugriebė liudytoją už kaklo, uždusino ją ir pakėlė nuo žemės, dėl ko ji negalėjo kvėpuoti ir jai aptemo akys. Kai įtariamasis liudytoją paleido, ji bandė nuo jo atsiriboti. Tačiau įtariamasis vėl bandė ją apkabinti rankomis. Tada jis bandė pargriauti liudytoją ant žemės, ranka perbraukė liudytojos, apsirengusios trumpais sportiniais šortais, kelnes, pirštais palindo po liudytojos kelnėmis, palietė jos vulvos lūpas ir pirštu bandė įsiskverbti į liudytojos makštį. Kai tai nepavyko, nes liudytoja suspaudė šlaunis, jis palindo po jos marškinėliais ir po liemenėle prie jos neapnuogintos krūties. Tuo tarpu įtariamasis veltui bandė atsisegti kelnes, kad galėtų apnuoginti savo lytinį organą ir atlikti lytinį aktą su liudytoja. Jis vėl sugriebė liudytoją ir bandė ją patraukti link krūmo. Įtariamasis liudytoją paleido, kai išgirdo kelis vyriškus balsus, artėjančius link jo. Tada jis atsitraukė ir pasislėpė už netoliese augančių medžių. Kai priėję vyrai, liudytojos draugai, sušuko įtariamajam ir paaiškino, kad iškvies policiją, jis pabėgo (duomenys neskelbtini) pramoninės zonos link (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo. Dėl šio įvykio liudytoja patyrė rankos įbrėžimą ir peties skausmą. Įtariamasis pripažino šiuos liudytojos patirtus sužalojimus ir skausmą.
4. Vykdant EAO, J. B. 2024 m. kovo 12 d. 10.20 val. buvo laikinai sulaikytas. Jis 2024 m. kovo 13 d. 10.32 val. paleistas į laisvę, paskiriant kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
5. Užtikrinant perduotino asmens teises, Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2024 m. birželio 10 d. J. B., dalyvaujant jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai ir motinai T. G. buvo supažindintas su Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos jam išduoto Europos arešto orderio turiniu bei jam išaiškintos perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai pasekmės. J. B. nesutiko būti perduotas pagal Europos arešto orderį Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, taip pat neatsisakė specialiosios taisyklės taikymo. Tą pačią poziciją jis išsakė ir Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad nesutinka būti perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai ir nori likti Lietuvoje.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi tenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio J. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. išduotą EAO byloje Nr. 505 Gs 89/24 – 242 AR 2/24. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta nei imperatyvių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 9¹ straipsnio 3 dalyje, nei diskrecinių, numatytų BK 9¹ straipsnio 4 dalyje, pagrindų, kurie neleistų perduoti J. B. EAO išdavusiai valstybei.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
7. Perduotinas asmuo J. B. ir jo gynėjas Henrikas Oseckis skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro pareiškimo netenkinti.
7.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei pažeidžia J. B. teises. Perduotino asmens ir jo gynėjo teigimu, taikant EAO negali būti pernelyg stipriai suvaržomos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, todėl kiekvienu atveju turi būti įvertinamas išduodamo EAO proporcingumas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje išplėtotas proporcingumo principas suprantamas dvejopai: kaip užtikrinantis valstybių narių apsaugą nuo nepagrįstų Europos Sąjungos institucijų veiksmų bei kaip kiekvienos valstybės narės pareiga savo veiksmus grįsti proporcingumo principu, taip užtikrinant, kad jų piliečiai nenukentės nuo neadekvataus kitų valstybių narių elgesio.
7.2. Pažymima, kad J. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurį šioje valstybėje saisto tvirti socialiniai ryšiai: jis turi šeimą, darbą, augina mažametį vaiką. Kadangi vaiko motina neturi pajamų ir neišgali išlaikyti vaiko, šiuo metu J. B. yra vaiko priežiūros atostogose. Be to, perduotino asmens ir jo gynėjo teigimu, EAO išduotas nesilaikant šiam dokumentui keliamų turinio reikalavimų, nesant pakankamai duomenų, jog jis padarė EAO nurodytas nusikalstamas veikas.
7.3. Kaip nurodoma skunde, J. B. Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu yra pripažintas neveiksniu. Jam Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi nustatyta globa, globėju ir turto administratoriumi paskiriant pastarojo tėvą P. B.. Be to, J. B. iki 2058 m. vasario 20 d. nustatytas 35 proc. darbingumas (Europos arešto vykdymo byla 3 lapas). Iš 2024 m. liepos 16 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojo išrašo matyti, kad jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Taip pat (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad J. B. dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. Praeityje J. B. Lietuvos Respublikos teismai ne kartą pripažino neveiksniu ir jam taikė priverčiamąsias medicinos priemones. Perduotino asmens bei jo gynėjo teigimu, šie duomenys patvirtina, kad apygardos teismas nusprendė Vokietijos Federacinei Respublikai išduoti neįgalų asmenį, kuriam neteikiant būtino gydymo, taikomas baudžiamasis persekiojimas pažeis J. B. teises.
7.4. Be to, žemesnysis teismas, turėdamas duomenis apie J. B. psichikos sutrikimus bei jam diagnozuotas ligas, privalėjo kreiptis į specialistus, kad būtų nustatyta, ar jis supranta su juo atliekamų veiksmų esmę ir ar gali dalyvauti teismo posėdžiuose. Apygardos teismui nesiėmus tokių veiksmų, buvo priimta neteisėta nutartis. Perduotino asmens ir jo gynėjo vertinimu, Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos turi galimybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją ir perduoti J. B. baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos Respublikai, taip užtikrinant perduotino asmens teisę gauti tiek teisinę, tiek medicininę pagalbą. Apygardos teismas skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs, ar J. B. perdavus Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti bus užtikrinta jo teisė turėti gynėją, su kuriuo jis galės kontaktuoti, taip pat ar bus užtikrintas vertėjo dalyvavimas procese bei jam suteikta reikalinga medicininė pagalba.
7.5. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje taip pat nėra aptartas bausmės atlikimo vietos klausimas, nustatytas 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) 5 straipsnio 3 dalyje bei BK 9¹ straipsnio 8 dalyje, jog esant perduotino asmens prašymui, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti perduodamas baudžiamojo persekiojimo tikslais, su sąlyga, kad asmuo, dėl kurio Europos arešto orderį išdavusi valstybė priėmė nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Perduotino asmens ir jo gynėjo teigimu, šioje proceso stadijoje nėra jokių priežasčių, dėl kurių Lietuvos Respublika, J. B. skiriamos laisvės atėmimo bausmės atveju, galėtų atsisakyti perimti šios bausmės vykdymą.
8. Teismo posėdžio metu perduotinas asmuo J. B., jo įstatyminė atstovė T. G. bei jo gynėjas prašė skundą tenkinti ir neperduoti J. B. Vokietijos Federacinei Respublikai. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. gavus Vokietijos Kelno prokuratūros pranešimą dėl Europos arešto orderio atšaukimo, prokuroras prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį, kuria nutarta perduoti Lietuvos Respublikos pilietį J. B. Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Europos arešto orderį vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, ir atsisakyti perduoti J. B. Vokietijos Federacinei Respublikai.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Perduotino asmens J. B. ir jo gynėjo H. Oseckio skundas tenkinamas.
9. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, J. B. bei jo gynėjo skundu, taip pat J. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai bylos medžiaga, Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų pateiktais papildomais duomenimis, iš kurių nustatyta, kad, atsižvelgus į medicininius dokumentus dėl J. B. sveikatos, atšaukiamas Europos arešto orderis ir nebeprašoma perduoti jo Vokietijos Federacinei Respublikai, konstatuoja, kad išnyko pagrindas apskritai spręsti, ar J. B. turi būti perduotas pagal Europos arešto orderį, todėl žemesniojo teismo nutartis perduoti J. B. Vokietijos Federacinei Respublikai yra naikintina, o procesas – nutrauktinas.
10. Aukštesnysis teismas visų pirma pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmęs Vilniaus apygardos teismas, turėdamas duomenis apie J. B. sveikatą, be kita ko, keliančius abejonių dėl jo pakaltinamumo, nepagrįstai nesiaiškino, ar tokie duomenys apie J. B. sveikatos būklę buvo žinomi Europos arešto orderį išdavusiai valstybei. Aukštesnysis teismas iš J. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai bylos nustatė, kad Kelno apylinkės teismui išduodant EAO, Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos iš tikrųjų neturėjo duomenų apie J. B. psichinę sveikatą ir jam taikytas priverčiamąsias medicinos priemones. Todėl, esant duomenims apie J. B. diagnozuotus psichikos sutrikimus, lemiančius jo gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti bei keliančius abejonių pastarojo gebėjimu suvokti su juo atliekamų procesinių veiksmų esmę, buvo būtina imtis priemonių, siekiant išsiaiškinti, ar perdavus J. B. Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, bus užtikrintas jo procesinių teisių įgyvendinimas bei garantuojama reikalinga medicininė pagalba.
11. 2025 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras pateikė iš Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų gautus duomenis, iš kurių matyti, kad Kelno vyriausiasis žemės prokuroras, atsižvelgdamas ir į Lietuvos pateiktą informaciją apie J. B. sveikatą, prašymą perduoti J. B. atsiima, t. y. nebeprašo perduoti Lietuvos Respublikos pilietį J. B. Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas vertina, kad išnyko pagrindas apskritai nagrinėti J. B. perdavimo pagal Europos arešto orderį klausimą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis, kuria J. B. perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Kelno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. išduotą Europos arešto orderį, naikintina, o procesas pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio J. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Europos arešto orderį vykdyti baudžiamąjį persekiojimą nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį ir procesą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio J. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Europos arešto orderį vykdyti baudžiamąjį persekiojimą nutraukti.
2024 m. kovo 13 d. prokurorės Laimutės Martinavičienės nutarimu J. B. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.