Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys J. P. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas L. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (2025 m. gegužės 5 d. medicininis mirties liudijimas įrašas Nr. 25-44046775). Palikėjas mirė būdamas ištuokoje ir turėdamas du vaikus – suinteresuotą asmenį J. P. ir pareiškėją (2026 m. kovo 22 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-3249). Palikėjo mirties metu jo nuosavybės teise buvo registruotas butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (2026 m. kovo 5 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Palikėjas testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui (2018 m. sausio 24 d. testamentas, notarinio registro Nr. 1-392). Pareiškėjas į notarą dėl palikėjos palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (2025 m. spalio 17 d. testamentų registro išrašas). Pareiškėjas po palikėjo mirties rūpinosi butu, mokėjo už komunalinius mokesčius, taip pat prižiūrėjo butą (su pareiškimu pateikti mokėjimo nurodymai).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas po palikėjo mirties reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus (pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, kad po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimo niekas nepriėmė, pareiškėjas toliau rūpinosi butu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad valstybės įmonė Turto bankas neturi duomenų apie galimą palikimo perėjimą valstybei, suinteresuoto asmens J. P. atsiliepime nurodytą poziciją, kad pareiškimui nėra prieštaraujama, remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po palikėjo mirties, kadangi naudojosi butu kaip savo, jį prižiūrėjo, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pareiškėjo pareiškimas pagrįstas ir įrodytas, todėl yra tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 8,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po tėvo L. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.