- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-349/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Kęstutis Jucys (pran.), Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- V. M.
- Advokatai
- Regina Makarevičienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. 23 val. iki 2008 m. rugpjūčio 21 d. 5 val. V. Ž. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kambaryje konflikto su A. K. metu tyčia smogė rankomis bei spyrė nukentėjusiajam mažiausiai 11 kartų į galvą, krūtinę, kitas kūno vietas, taip jam padarė poodines kraujosruvas veide, kairėje rankoje, krūtinėje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kraujosruvą dešinio akies obuolio junginėje bei lūpų vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas krūtinėje, krūtinkaulio ir abipusius šonkaulių lūžius, kairio plaučio plyšimą, kas komplikavosi kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, kardiopulmoniniu nepakankamumu, dėl ko A. K. įvykio vietoje mirė.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Apeliantas skunde nurodo, kad A. K. nužudė netyčia, nesislapstė ir visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad iki nusikaltimo padarymo jis dirbo, taip pat į tai, kad jis turi antrą invalidumo grupę.
Nuteistojo V. M. gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. V. M. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, remdamasis BPK 20 straipsniu, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuteistasis neginčija faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kauno apygardos teismas, skirdamas V. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas), dėl ko buvo sukelti labai sunkūs ir neatitaisomi padariniai, nusikalstama veika baigta. Nuteistasis skunde teigia, kad šį nusikaltimą padarė netyčia, tačiau jokių argumentų dėl to nenurodo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis nužudė A. K. dėl neatsargumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kilusio konflikto metu nuteistasis rankomis ir kojomis sudavė daugybę smūgių nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą, krūtinę), todėl šie veiksmai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Akivaizdu, kad apeliantas tikrai suprato savo veiksmų pavojingumą ir galimas pasekmes, todėl sąmoningai leido joms atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo argumentas, kad šį nusikaltimą padarė netyčia, yra deklaratyvus, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.
Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino V. M. asmenybę, o būtent tai, kad jis nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 52). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo psichinę sveikatos būklę (jam nustatytas vidutinio laipsnio protinis atsilikimas su ryškaus elgesio pakitimais), dėl ko jis yra iš dalies nedarbingas (t. 2, b. l. 24), taip pat tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu nuteistasis gali visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ar valdyti savo veiksmus (t. 2, b. l. 37-38). Pirmosios instancijos teismas pripažino V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką V. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nuteistojo veiksmus iš dalies išprovokavo paties nukentėjusiojo elgesys, ir atsižvelgė į šią aplinkybę nustatydamas bausmės dydį. Nuteistasis apeliaciniame skunde neišdėstė jokių naujų įtikinamų argumentų, dėl kurių jam reikėtų paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelninti. Apeliantas skunde nurodė, kad turi antros grupės invalidumą. Tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad jis, kaip jau buvo minėta aukščiau, yra iš dalies nedarbingas (t. 2, b. l. 24). Kauno II teismo psichiatrijos komisijos ekspertizės akte Nr. 322 konstatuota, kad V. M. turėjo trečią invalidumo grupę (t. 2, b. l. 37-38). Apeliacinės instancijos teismas neturi jokių objektyvių duomenų apie nuteistojo nedarbingumą ar sunkią sveikatos būklę, dėl kurios jis negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės arba būtų ją sunku atlikti. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir paskyrė V. M. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, švelnesnę už įstatyme numatytą bausmės vidurkį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d., redakcija). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, V. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.