Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-17 · Civilinė byla Nr. 2A-98-580/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-17
Bylos Nr.
2A-98-580/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas
R. K.
Ieškovas
V. J.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Varėnos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-98-580/2017Teisminio proceso Nr. 2-01-14714-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.2.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje ieškovės V. J. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įpareigojimo grąžinti vaiką, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei V. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Varėnos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priimti papildomą sprendimą – išspręsti iš esmės ieškinio reikalavimą dėl atsakovo R. K. įpareigojimo perduoti nepilnametį sūnų B. K. į ieškovės gyvenamąją vietą.

Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. N2-3343-131/2014 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos patvirtinimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir įpareigojimo grąžinti ginčo šalių vaiką B. K. į ieškovės gyvenamąją vietą bei atsakovo priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, išlaikymo vaikui ir įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė – vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, iš atsakovo priteisė vaikui išlaikymą po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jo ugdyme tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo grąžinti nepilnametį sūnų į jos gyvenamąją vietą nebuvo atmestas, tačiau šis ieškinio reikalavimas liko neišspręstas. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, ieškovė vykdomąjį raštą pateikė vykdymui antstolės A. M. kontorai. Antstolė vykdomąjį raštą priėmė, pradėjo vykdomąją bylą ir apie tai informavo atsakovą R. K., ragindama jį įvykdyti teismo sprendimą ir perduoti nepilnametį sūnų ieškovei. Dėl nuolatinio atsakovo spaudimo (psichologinio smurto), dėl sudėtingo nėštumo laikotarpio, ieškovė kreipėsi į antstolę A. M. dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo rašto grąžinimo. Antstolė A. M. 2015 m. balandžio 2 d. patvarkymu vykdomąją bylą Nr. 0151/15/00370 užbaigė ir vykdomąjį dokumentą grąžino ieškovei. Vėliau, pasikeitus aplinkybėms, 2016-03-03 prašymu dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui, ieškovė kreipėsi į antstolės T. G. kontorą, prašydama įvykdyti teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo ieškovei. Iš antstolės T. G. kontoros 2016-03-15 ieškovė gavo patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, kadangi jame nėra nurodyta, kad atsakovas yra įpareigotas perduoti nepilnametį sūnų ieškovei. Ieškovė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-735-371/2016 nusprendė, kad antstolė, atsisakydama priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui tuo pagrindu, kad jame nėra nurodytas įpareigojimas atsakovui perduoti vaiką, nepažeidė vykdymo proceso reikalavimų ir ieškovės skundo netenkino. Teismas nurodė, kad siekiant, jog būtų išspręstas reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo grąžinti nepilnametį sūnų, ieškovė turi kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Atsiliepimas

Atsakovas R. K. atsiliepimu prašė sustabdyti ieškovės V. J. prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjimą iki įsiteisės Varėnos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7-547/2016 bei atsakovės V. J. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pasikeitė faktinės aplinkybės. Sūnaus B. K. faktinė gyvenamoji vieta nuo jo gimimo beveik visada buvo atsakovo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Varėnos rajono savivaldybėje, nes sūnus ir po 2014-09-17 teismo sprendimo priėmimo faktiškai liko gyventi atsakovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas nuolat rūpinasi sūnaus priežiūra, jo poreikiais, auklėjimu, atsakovą ir vaiką sieja stiprus emocinis ryšys. Pats sūnus ne kartą išreiškė norą pasilikti gyventi su atsakovu. Ieškovė V. J. po 2014-09-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo sutiko, kad sūnus pasiliktų gyventi su atsakovu. Atsakovė vaiko auklėjimu ar priežiūra nesirūpino. Pati ieškovė nesiėmė veiksmų atkurti emocinį ryšį su sūnumi B., nusišalino nuo vaiko auklėjimo, nebendravo su juo. Ieškovės pozicija pasikeitė tik atsakovui kreipusis į Varėnos rajono apylinkės teismą su reikalavimais pakeisti sūnaus B. K. gyvenamąją vietą (civilinė byla Nr. 2-7-547/2016) ir šios bylos nagrinėjimo eigoje (2015 m. lapkričio mėnesį) paprašius padidinti išlaikymą sūnui iki 200 Eur kas mėnesį. Papildomo sprendimo priėmimo klausimas turėjo būti keliamas iškart, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, juolab kad ieškovė turėjo realią galimybę atlikti vykdymo veiksmus, dėl ko vaikas galėjo būti perduotas ieškovei. Ieškovė nereikalavo perduoti sūnaus jai, o sutiko, kad jis liktų atsakovo gyvenamojoje vietoje. Tik išnagrinėjus civilinę bylą Kauno apygardos teisme (bylos Nr. 2A-2015-324/2016) dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo gali būti sprendžiamas klausimas dėl vaiko perdavimo. Todėl šio klausimo nagrinėjimas stabdytinas iki sprendimo Varėnos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7-547/2016 įsiteisėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. papildomu sprendimu įpareigojo atsakovą R. K. grąžinti sūnų B. K. ieškovei V. J. į jos gyvenamąją vietą.

Teismas nustatė, kad Varėnos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7-547/2016 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei V. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovės V. J. priešieškinį ieškovui R. K. dėl priteisto išlaikymo sūnui B. pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškovo R. K. ieškinį atsakovei V. J. atmetė, civilinės bylos dalį dėl V. J. priešieškinio nutraukė. Minėto sprendimo teisėtumo klausimas pagal R. K. pateiktą apeliacinį skundą sprendžiamas Kauno apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2A-2015-324/2016). Sprendė, kad Kauno apygardos teismo priimtas sprendimas (nutartis) (civilinėje byloje Nr. 2A-2015-324/2016) dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo neturės prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio nagrinėjant ieškovės prašymą priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3343-131/2014, taip pat, nenustatė kitų pagrindų sustabdyti prašymo nagrinėjimą

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, be kitų reikalavimų, nepilnamečio B. K. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (motina). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė prašė ne tik nustatyti nepilnamečio vaiko B. gyvenamąją vietą su ieškove, bet ir įpareigoti atsakovą grąžinti sūnų B. K. į jo gyvenamąją vietą nedelsiant. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad ieškovė, be kitų ieškinio reikalavimų, prašo įpareigoti grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą, motyvuojamoje dalyje konstatuota, kad geresnės sąlygos vaikui yra gyvenant su motina, todėl gyvenamoji nepilnamečio vaiko vieta nustatyta su motina, tačiau teismo rezoliucinėje dalyje reikalavimas grąžinti vaiką ieškovei liko neišspręstas. Laikė, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, kad vaikas gyvena su juo, kad yra nagrinėjama kita civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kurioje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, nes, kaip minėta, papildomo sprendimo institutas suteikia teismui galimybę ištaisyti tam tikrus sprendimo trūkumus, tačiau tai nėra pagrindas priimtą sprendimą keisti. Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra teismo sprendimas dėl teisinio santykio nustatymo, taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2014 m. rugsėjo 17 d. teismo sprendimu nustatęs vaiko B. K., kuris sprendimo priėmimo metu gyveno su tėvu R. K., gyvenamąją vietą su motina V. J., turėjo išspręsti ir sprendimo įvykdymo tvarką, tačiau sprendimu šio reikalavimo neišsprendė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą panaikinti arba papildomo sprendimo įvykdymą atidėti iki įsiteisės Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas.

Nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutartimi ieškovei buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta laikinai buvo nustatyta su atsakovu. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-05-20 nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta laikina ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Nutartimis įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimo buvo pateiktas apeliacinis skundas. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl galioja ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui susidarys situacija, kuomet nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tiek su atsakovu, tiek su ieškove. Kai vaiko tėvų santuoka nutraukiama ir jie gyvena atskirai, negalima situacija, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su abiem tėvais, kurie negyvena kartu. Įsiteisėjus skundžiamam sprendimui būtų pažeisti protingumo, teisinio tikrumo ir teisingumo principai, toks sprendimas sukeltų tik dar daugiau neaiškumų ir ginčų dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos.

Nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei 2 metai. Visą tą laiką vaikas gyveno su apeliantu ir ieškovė tam neprieštaravo, todėl galima teigti, kad nuo minėto sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės – vaikas gyvena su apeliantu, prie to yra pripratęs. Skundžiamas sprendimas neturėjo būti priimamas, kadangi jis tik apsunkina apeliantui galimybę teisiškai įtvirtinti jau seniai faktiškai susiklosčiusią padėtį, t. y. oficialiai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su apeliantu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta dėl pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas įpareigojimo atsakovui grąžinti nepilnametį vaiką klausimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė V. J. 2011-09-21 pateikė teismui ieškinį, kuriuo, be kitų ieškinio reikalavimų, prašė teismo nustatyti ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko Beno gyvenamąją vietą su ieškove, įpareigojant atsakovą grąžinti nepilnametį į jo gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 1-4). Atsakovas nesutiko su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriame, be kitų reikalavimų, prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu (t. 3, b. l. 37-40). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-17 sprendimu nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (t. 3, b. l. 130-136). Vilniaus apygardos teismas 2015-01-28 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 sprendimą paliko nepakeistą (t. 3, b. l. 217-226).

Ieškovė V. J. 2016-06-03 teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo, o atnaujinus terminą išspręsti įpareigojimo perduoti nepilnametį vaiką į ieškovės V. J. gyvenamąją vietą klausimą (t. 4, b. l. 2-7). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-07 nutartimi atnaujino pareiškėjai terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo pateikti (t. 3, b. l. 21-24) ir skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. papildomu sprendimu įpareigojo atsakovą R. K. grąžinti nepilnametį motinai (V. J.) į jos gyvenamąją vietą (t. 4, b. l. 105-108). Skundžiamame pirmosios instancijos teismo papildomame sprendime nurodyta, kad aplinkybė, jog yra nagrinėjama kita civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kurioje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimant skundžiamą papildomą sprendimą, aplinkybė, jog yra inicijuotas naujas procesas dėl sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, yra reikšminga aplinkybė, kadangi nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 sprendimo priėmimo, kuriuo buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove (motina) V. J., galėjo iš esmės pasikeisti faktinės aplinkybės.

Tai, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 sprendimo, kuriuo buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina V. J., pasikeitė faktinės aplinkybės patvirtina byloje esanti šalių 2015-04-29 vykdymo proceso metu pasirašyta taikos sutartis, kurios 1 punkte nurodyta, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu R. K. (t. 3, b. l. 93, antra lapo pusė). Be to, iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog po 2015-01-28 įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 sprendimo, atsakovas R. K. Varėnos rajono apylinkės teismui 2015-08-17 pateikė ieškinį dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015-10-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1048-547/2015, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatė vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu (atsakovu R. K.) (t. 4, b. l. 50-51). Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-10-12 nutartimi nustatytos laikinos vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu Kauno apygardos teismas 2016-11-29 nutartimi nekeitė (V. J. buvo pateikusi prašymą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-10-12 nutartyje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Varėnos rajono apylinkės teismas 2016-06-13 sprendimu atsakovo R. K. ieškinio dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos su motina V. J. pakeitimo bei išlaikymo priteisimo netenkino (t. 4, b. l. 40-49), tačiau atsakovas R. K. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-06-13 priimtą sprendimą apskundė apeliacine tvarka (t. 4, b. l. 101). Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Kauno apygardos teismas šios nutarties priėmimo momentu nėra priėmęs nutarties (sprendimo) dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimo. Iš minėtų aplinkybių nustatyta, jog nepilnametis faktiškai yra tėvo – atsakovo R. K. žinioje, todėl vykstant teisminiams ginčams bei esant galiojančiai laikinajai apsaugos priemonei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu R. K., pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti papildomo sprendimo įpareigoti grąžinti vaiką motinai V. J., kadangi iš esmės buvo pasikeitusios faktines aplinkybės, susijusios su vaiko gyvenamąja vieta.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog CPK 277 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog papildomas sprendimo priėmimo klausimas gali būti iškeltas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo. Šiuo atveju ieškovė V. J. klausimą dėl papildomo sprendimo iškėlė 2016-06-03, t. y. po to, kai atsakovas R. K. 2015-08-17 inicijavo civilinę bylą Varėnos rajono apylinkės teisme dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 sprendime nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neprotinga buvo atnaujinti terminą papildomam sprendimui praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 sprendimo priėmimo (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą papildomą sprendimą, kurį apeliacinės instancijos teismas panaikina, o ieškovės V. J. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovo R. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės V. J. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.

Teisėjai Andrius IgnotasJūra Marija StrumskienėAlma Urbanavičienė