- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-491-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53084-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- I. H. L., ir O
- Advokatai
- Janas Kučynskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. H. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo I. H. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, kurios dydis vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažintas trečdaliu, I. H. L. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 5 d. 20.30 val. iki 2018 m. lapkričio 6 d. 16.15 val.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
I. H. L. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, valstybės nuosavybėn perduota 24 Eur suma, taip pat konfiskuotas I. H. L. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“.
Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 60,45 Eur sumą paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos, likusią pinigų sumą (36,45 Eur) nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti I. H. L..
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir O. K., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. H. L. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 5 d., neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, bute (duomenys neskelbtini), turint tikslą psichotropines medžiagas parduoti, po ko dalį šios psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t. y. 3 paketėlius su psichotropine medžiaga, kurios masė 0,347 g, laikė prie savęs – savo drabužiuose, kol 2018 m. lapkričio 5 d., apie 19.30 val., prie prekybos centro IKI, esančio (duomenys neskelbtini), du minėtus paketėlius pardavė bei vieną paketėlį padovanojo O. K., o likusią narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute ir butui priklausančioje rūsio patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kol kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė maišelį su jame esančia psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios masė – 2,067 g, maišelį su jame esančia psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios masė – 0,003 g, dėžutę su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios masė – 0,433 g. Tokie I. H. L. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu I. H. L. prašo pakartotinai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba kuo švelnesnę bausmę, kadangi apeliantas gali būti naudingas visuomenei, o dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Skunde taip pat nurodoma, jog tiriant įrodymus buvo padaryta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, nagrinėjant bylą teisme I. H. L. nebuvo leista pasisakyti. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog sulaikymo metu buvo pažeistos apelianto teisės.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių svarbių ar pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kurios leistų skirti švelnesnę bausmę. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš esmės visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai jau buvo aptarti pirmos instancijos teismo sprendimu.
5. Skundžiamu nuosprendžiu I. H. L. nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Už šį nusikaltimą įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. BK 75 straipsnis nenumato galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taigi galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir taip neskirti I. H. L. realios laisvės atėmimo bausmės pirmosios instancijos teismas neturėjo. Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės bausmės rūšies I. H. L. parinkimo, nagrinėjamoje byloje galėtų būti svarstomas BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio taikymas. Nors apeliaciniame skunde prašymas taikyti būtent šias įstatymo nuostatas nepateikiamas, esant alternatyviems prašymams skirti I. H. L. švelnesnę bausmės rūšį ar švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija vertina BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio taikymo galimybę.
6. Parinkdamas I. H. L. bausmės rūšį bei jos dydį teismas pažymėjo, jog pagrindų skirti švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio dalies nuostatas, šiuo atveju nenustatyta. Nors išsamesnių argumentų dėl tokio sprendimo pirmosios instancijos teismas nenurodė, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės rūšies ir jos dydžio yra teisėtas ir pagrįstas. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių svarbių ar pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kurios leistų skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.
7. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo sąlygų – I. H. L. pats neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą, nepadėjo išaiškinti padarytos veikos (BK 62 straipsnio 1 dalis), byloje nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, nėra nei vienos iš sąlygų, kurios numatytos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, taigi pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį taip pat nėra.
8. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).
9. Teisėjų kolegija pažymi, jog I. H. L. padarytas nusikaltimas yra pakankamai pavojingas. I. H. L. ne tik laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, bet ir dalį šių medžiagų išplatino – kitai nuteistajai šioje byloje du paketus metamfetamino pardavė ir vieną paketėlį padovanojo, viso 0,347 g. Apklausiama pirmosios instancijos teisme O. K. patvirtino, jog iš I. H. L. narkotines medžiagas yra pirkusi 5-6 kartus. I. H. L. namuose buvo rasta dar viso 2,503 g metamfetamino. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, I. H. L. namuose rastas kiekis žymiai viršija nustatytą nedidelio kiekio ribą – nedidelis kiekis metamfetamino yra ne didesnis kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog I. H. L. pirmosios instancijos teisme nurodytos narkotinių medžiagų įgijimo priežastys (jog užsakinėjo narkotikus, nes rašė knygą apie narkomanų socialines problemas, pažinojo 5-6 narkomanus, kuriuos stebėjo 2-3 metus) jokiu būdu nepašalina padarytos veikos pavojingumo – nors I. H. L. teigė gilinęsis į narkomanų socialines problemas, suvokdamas šios problemos mastą ir pavojingumą, narkotines medžiagas bent vienam asmeniui (O. K.) jis visgi išplatino.
10. Nuteistojo I. H. L. asmenybę apibūdinančios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nėra tokios, kad galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, vien kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistojo gynėjas posėdžio metu pateikė (duomenys neskelbtini) duomenis apie I. H. L., kuriuose nurodoma, jog nuteistasis yra visuomeninių projektų organizatorius ir dalyvis, leidžia laikraštį, pateiktuose dokumentuose taip pat aprašoma nuteistojo biografija, visuomeninė veikla (t. 2, b. l. 38-41). Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog galimas I. H. L. naudingumas visuomenei nepašalina padarytos veikos pavojingumo. Priešingai, būdamas aktyvus visuomenės veikėjas (kaip tai pažymima apeliaciniame skunde, taip pat (duomenys neskelbtini) pateiktame I. H. L. apibūdinime) I. H. L. turėjo labai aiškiai suvokti daromos veikos pavojingumą ir atsakomybę, gresiančią ėmusis tokių veiksmų.
11. Tai, kad I. H. L. pripažino kaltę ir gailisi (gailėjimasis akcentuojamas apeliaciniame skunde) buvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir I. H. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vertinti šių aplinkybių dar kartą ir atsižvelgiant į jas skirti I. H. L. švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti ir taip minimalų paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą teisėjų kolegijos vertinimu pagrindo nėra (I. H. L. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą buvo paskirta minimali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis dar sumažintas trečdaliu).
12. Nors I. H. L. teisiamas pirmą kartą, o jo asmenybė pagal pateiktus duomenis charakterizuojama teigiamai, šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu nepaneigia jo padaryto sunkaus nusikaltimo pavojingumo ir šio nusikaltimo pobūdžio (I. H. L. ne tik laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, bet ir dalį jų išplatino). Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Įvertinus prieš tai išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad I. H. L. padaryto nusikaltimo patirtos pasekmės yra adekvačios teisinio pobūdžio priemonės padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti, o švelnesnių priemonių taikymas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.
Dėl nurodomų BPK pažeidimų
13. Vykusio proceso metu anot nuteistojo buvo padaryti tam tikri proceso pažeidimai: teisme jam neleista pasisakyti, taip pat I. H. L. teisės pažeistos jį sulaikant. Teisėjų kolegija patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą du tokiais nuteistojo teiginiais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.
14. Pretenzijas dėl sulaikymo I. H. L. nurodė antrojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, kuri vyko 2019 m. kovo 5 d. (t. 1, b. l. 141, 142). I. H. L. nurodė, jog jį sulaikę vyrai vilkėjo civilius drabužius ir naudojo jo atžvilgiu smurtą. Analogiškas aplinkybes I. H. L. nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, taip pat paaiškino apklausos metu prašęs advokato ir vertėjo, tačiau jam buvo atsakyta, kad „jeigu nori greičiau namo, tai apseikim be advokato“ (t. 2, b. l. 4, 5). Kaip matyti iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo, jis buvo sulaikytas vadovaujantis BPK 140 straipsniu (t. 1, b. l. 122), I. H. L. pasirašytinai buvo išaiškintos jo kaip įtariamojo teisės, teisė turėti gynėją, ką patvirtina teisių įtariamajam išaiškinimo protokolai (t. 1, b. l. 125;126). Pirmosios įtariamojo apklausos protokolas surašytas lietuvių kalba, šiame protokole I. H. L. taip pat pasirašė, be kita ko lietuvių kalba nurodydamas „Perskaičiau parašyta teisingai“ (t. 1, b. l. 130, 131). Antrojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu I. H. L. nurodė, jog lietuvių kalbą supranta, skaito, rašo lietuviškai, tačiau gali nesuprasti kai kurių teisinių terminų (t. 1, b. l. 141).
15. Teisėjų kolegija, vertindama I. H. L. teiginius dėl jo teisių pažeidimo sulaikymo metu, visų pirma pažymi, jog dėl neva jo atžvilgiu naudoto smurto I. H. L. nesikreipė į jokias institucijas, duomenų, patvirtinančių, jog sulaikymo metu jis buvo sumuštas (kaip teigė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme), I. H. L. nepateikė. Taigi tokie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
16. Pirmosios instancijos teisme vyko vienas teisiamasis posėdis, kurio metu I. H. L. davė parodymus, jam buvo suteiktas paskutinis žodis (t. 2, b. l. 2-8). Taigi skundo teiginiai, jog jam teisme nebuvo suteikta teisė pasisakyti, atmetami kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo I. H. L. (I. H. L.) apeliacinį skundą atmesti.