Tauragės apylinkės teismo nutartis, eII-186-1178/2024

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-13
Bylos Nr.: eII-186-1178/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-42-3-00025-2024-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jurga Jasmontienė

Kategorijos

16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.9.9Teismo teisė skirti baudas (ANK 634 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-186-1178/2024Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00025-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.9.9; 21.10.4 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 13 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. (toliau – ir pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir 12 mėnesių uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2024 m. spalio 20 d. 9 val. 47 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,45 promilių (± 0,017 promilių paklaida) neblaivumas. Šiais savo veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

II. Skundo, atsiliepimo į skundą ir teisme duotų paaiškinimų esmė

2. 2024 m. lapkričio 11 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose gautas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas R. P. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo. Prašoma pakeisti minėtą nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas skunde prisipažįsta padaręs pažeidimą, savo kaltės neginčija, teigia, kad dėl to nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad alkoholį jis vartojo spalio 19 d. dienos vakare, o spalio 20 d. ryte, 09 val. 47 min., vairavo automobilį pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Buvo nustatytas lengvas 0,47 (0,45 po paklaidos) promilių neblaivumas. Pažymi, kad administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios, nes prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Skunde pareiškėjas taip pat pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo, o buvo sustabdytas vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, be to, pareiškėjo teigimu, nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, jis elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti, o neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Taip pat nebuvo jokių ir išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs jis ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo esant neblaiviam.

2.2. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės, taip pat nurodė, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pareiškėjas skunde taip pat pažymi, kad jis išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 32 metų vairavimo stažą.

2.3. Pareiškėjas save apibūdino kaip dorą visuomenės narį, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusį pilietį, įgijusį profesinį išsilavinimą, dirbantį pilnu etatu, ūkininkaujantį, besirūpinantį šeima, mažamečiais anūkais, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamą teigiamai, nurodo, jog jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio jo gyvenimo būdo išraiška. Be to, pareiškėjas skunde akcentuoja, jog dirba pilnu etatu (duomenys neskelbtini), įmonėje dirba vienas, jo darbo funkcijų atlikimui būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam vykdant darbines funkcijas, vykdydamas šias funkcijas jis privalo vykti pas medžiagų tiekėjus, vykti į skirtingus darbų objektus esančius visoje Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) užsakovų patalpose. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, jog ūkininkauja, teisė vairuoti būtina važiuoti į nutolusį ūkį, vairuoti žemės ūkio techniką, atlikti svarbius ūkio darbus, sutvarkyti žemės plotus, pievas, įdirbti žemę, užsėti, prižiūrėti pasėlius, nuimti derlių. Be teisės vairuoti šių darbų padaryti neįmanoma.

2.4. R. P. skunde, be kita ko, pažymi, jog yra charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, sąžiningas, stropus, iniciatyvus, nekonfliktiškas, visada padedantis, patikimas ir pareigingas asmuo bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus – (duomenys neskelbtini) D. B. surašytą charakteristiką.

2.5. Skunde pareiškėjas pabrėžė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susiekimo viešuoju transportu nėra. Teigia, kad turi du mažamečius anūkus – B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini). B. lanko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasę ir užsiėmimus VšĮ (duomenys neskelbtini), A. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teisė vairuoti reikalinga padedant užtikrinti mažamečių (duomenys neskelbtini) saugų grįžimą ir patekimą į mokymo, ugdymo įstaigas, kadangi (duomenys neskelbtini) dėl darbo grafiko mažamečių (duomenys neskelbtini) nuvežti ir pasiimti iš mokymo, ugdymo įstaigų ne visada turi galimybę. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) mokymo ir ugdymo įstaigos nuo (duomenys neskelbtini) yra nutolusios 14 kilometrų. Be to, pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti garbaus amžiaus sergančia mama I. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog dėl suprastėjusio mobilumo jai būtina pagalba lankantis pas gydytojus, mama teisės vairuoti neturi. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant mamos sveikata ir privalomai vykstant į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitas medicinos įstaigas. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis negalės vykdyti savo darbinių pareigų, užsiimti ūkininkavimo veikla neturėdamas teisės vairuoti, neturės kaip užtikrinti mažamečių (duomenys neskelbtini) gerovės, garbaus amžiaus sergančios mamos gerovės ir išlaikyti šeimos. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.

2.6. Nurodė, jog labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl vykdomos veiklos ir ūkio praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpini mažamečiais (duomenys neskelbtini), šeima ir artimaisiais. Taip pat pažymėjo, kad suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbą, ūkį ir pasižada daugiau nebenusižengti. Skunde pareiškėjas, be kita ko, pabrėžė, kad netekęs teisės vairuoti, netektų vykdomos veiklos, o tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini), su kuria yra sudaręs paskolos sutartį, vykdymą ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir jo artimiesiems.

2.7. Pareiškėjas pažymi, kad paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.

Atsiliepimas

3. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad su R. P. reikalavimais, pateiktais skunde, nesutinka, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

3.1. Institucija nesutinka su R. P. nurodytomis aplinkybėmis, kad jis nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, nes nesijautė neblaivus. Institucija pažymi, jog nors ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis, 5 punktu, kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, pažymi, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Šiuo atveju pats pažeidimo faktas neginčijamas. Tad akivaizdu, kad R. P. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, praėjus tam tikram laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę.

Šalies argumentai

3.2. R. P. nurodomos aplinkybės, kad teisės vairuoti transporto priemones netekimas jam sukelia didelius nepatogumus darbe, pasirūpinimu artimaisiais, Institucijos nuomone, nelaikytinos išskirtinėmis. Institucijos vertinimu, R. P. prieš darydamas nusižengimą galėjo ir turėjo numatyti bei įvertinti galimus savo priešingo teisei elgesio padarinius, galimas pasekmes bei kilsiančius nepatogumus darbe bei buityje. Tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, taip pat savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti.

3.3. Be to, Institucija pažymi, kad R. P., atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, kad jis yra dirbantis, rūpinasi šeima, artimaisiais, anksčiau už vairavimą esant neblaiviam nėra baustas, dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, išgyvena, jam paskirta minimali bauda ir alternatyvios ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos poveikio priemonės, t. y. minimalios trukmės – 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir minimalios trukmės draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Institucijos nuomone, savo skunde R. P. nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

3.4. Institucija taip pat pažymi, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Institucijos vertinimu, už šį nusižengimą R. P. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Institucijos teigimu, administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

3.5. Institucija akcentuoja, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai bei pažymi, jog Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-197/2018).

3.6. Institucijos vertinimu, R. P. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti tiek padaryto nusižengimo pobūdį, tiek pavojingumo laipsnį, tiek teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, tad pagrindo ją keisti nėra.

Atsiliepimas

4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo R. P. palaikė skunde išdėstytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad spalio 20 d. ryte atsikėlė žvalus, visiškai nesijautė neblaivus ir sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jeigu būtų jautęsis, kad yra neblaivus, tikrai būtų nevairavęs, be to, automobilyje buvo žmona, turinti teises, blaivi, kuri būtų galėjusi vairuoti, kuri ir parvairavo automobilį. Dėl savo poelgio labai gailisi ir išgyvena. Prašė tenkinti jo skundą, nes teisės vairuoti atėmimas sukels ypatingai dideles problemas ir sunkumus – teisė vairuoti jam visur reikalinga. Nurodė, jog tenka rūpintis artimaisiais, mama, žmona neturi galimybių jais pasirūpinti, nes dirba dviejuose darbuose, bei pažymėjo, jog teisė vairuoti ypač būtina atliekant darbo funkcijas, yra kaip darbo įrankis, kadangi turi sukūręs darbo vietą, reikia nuvykti pas klientų, dirba vienas, pasisamdyti žmogaus neišgali, bei pažymėjo, jog negalėdamas dirbti, negalės ir mokesčių mokėti. Taip pat nurodė, kad turi ir skolinių įsipareigojimų – moka vartojimo paskolą. Pažymėjo, kad supranta, jog pasielgė netinkamai, tačiau labai dėl to gailisi, taip pat nurodė, jog sumokėjo paskirtą piniginę baudą.

5. Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Institucija yra tinkamai informuota apie posėdžio vietą, datą ir laiką, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, Institucijos atstovo dalyvavimas nėra pripažintas būtinu, yra pateiktas atsiliepimas į skundą, kuriame išdėstyta Institucijos pozicija, nutarė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Nustatyta, jog R. P. 2024 m. spalio 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodyta, jog jis 2024 m. spalio 20 d. 09.47 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,45 promilių (±0,017 promilių paklaida) neblaivumas. Minėto protokolo pagrindu 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu R. P. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, už pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą.

8. Teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti tuo, jog R. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta patikimais, leistinais ir ištirtais duomenimis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – administracinio nusižengimo protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio patikros sertifikatas, sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir kita bylos medžiaga, patvirtina faktą, jog R. P. pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Šio fakto neginčija ir pats pažeidėjas R. P.. Skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. R. P. prašo pakeisti minėtą nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

9. R. P. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, Institucija R. P. paskyrė minimalų administracinio poveikio priemonės terminą – 6 mėnesius teisės vairuoti atėmimą ir draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

10. Galimybė paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti, įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kt. galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).

11. Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Paminėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas ir su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

12. R. P. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismo vertinimu, R. P. už minėto administracinio nusižengimo padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – bei sankcijoje numatyta alternatyvi administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo R. P. visai netaikyti minėtos alternatyvios administracinio poveikio priemonės, nes nenustatyta tokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų visai neskirti minėtos administracinio poveikio priemonės. Manytina, kad išvis neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Tačiau vis dėlto tai nereiškia ir negali reikšti, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.

13. Teismas atsižvelgia į tai, jog nuo pat pradžių R. P. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nevengė atsakomybės. Be to, tiek prašyme dėl administracinio poveikio priemonės sušvelninimo, adresuotame Tauragės AVPK, tiek skunde pareiškėjas nurodė, kad vairuodamas automobilį jis nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Skunde, be kita ko, pažymėjo, jog vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Pareiškėjo teigimu, sustabdžius vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu.

14. Nors transporto priemonių vairavimas asmenims esant neblaiviems, visuomet kelia pavojų kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims bei jų turtui, nagrinėjamu atveju žala nepadaryta, R. P. savo kaltę pripažino nuo pat pradžių ir dėl to nuoširdžiai gailisi ir tai nutarime pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, jog už analogiško pobūdžio nusižengimus R. P. nėra baustas. Per minėtą laikotarpį R. P. du kartus buvo baustas už KET pažeidimą, t. y. automobilį paliko stovėti prie ištisinės ženklinimo linijos, kai tarp ištisinės linijos ir sustojusios transporto priemonės atstumas mažesnis nei 3 metrai, ir už tai, jog nereguliuojamoje sankryžoje pažeidė KET 8 p. (ženklo Nr. 402 (važiuoti į dešinę) reikalavimus. Paskirtas baudas yra sumokėjęs. Kitų galiojančių administracinių nuobaudų pareiškėjas neturi. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo nustatyta, kad R. P. neteistas. Tai leidžia padaryti išvadą, kad iki pastarojo įvykio pareiškėjas teise vairuoti transporto priemones naudojosi pakankamai atsakingai, šiurkštus ar sistemingas KET reikalavimų pažeidinėjimas jam nėra būdingas, o padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, ne sistemiškas.

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. P. turi 32 metų vairavimo stažą. Ir nors R. P. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju lengvas girtumo laipsnis – 0,45 promilės įvertinus paklaidą. Tai rodo, jog girtumas buvo artimas žemutinei ribai, nuo kurios asmeniui kyla administracinė atsakomybė. Toks nusižengimas, kai alkoholio koncentracijos riba nedaug viršija leistiną ribą, yra mažiau pavojingas nei vairuojant su didesne alkoholio koncentracija. Duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, byloje nėra.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), įmonėje dirba vienas, vykdydamas darbo funkcijas, privalo vykti medžiagų pas tiekėjus, vykti į skirtingus darbų objektus visoje Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) užsakovų patalpose. R. P. vykdo individualią veiklą – (duomenys neskelbtini) auginimą, yra įregistravęs ūkį, teisė vairuoti būtina važiuoti į nutolusį ūkį, vairuoti žemės ūkio techniką, atlikti svarbius ūkio darbus, sutvarkyti žemės plotus, pievas, įdirbti žemę, užsėti, prižiūrėti pasėlius, nuimti derlių. Be teisės vairuoti šių darbų padaryti neįmanoma. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateikti dokumentai – Valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas, (duomenys neskelbtini) nuostatai, Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, (duomenys neskelbtini) D. B. charakteristika. Iš minėtos charakteristikos, be kita ko, matyti, jog R. yra darbus, sąžiningas, padedantis kitiems, pareigingas, žodžio besilaikantis žmogus ir, kad neprarasti versle tikslų siekiančio, kompetentingo, stropaus ir atsakingai į darbą, pareigas žiūrinčio ir šeimai atsidavusio žmogaus, kuriam dėl pagalbos kitiems, reikalinga teisė vairuoti, prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes – apie turimus finansinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini), šeimos ir gyvenimo aplinkybes patvirtina byloje pateikti dokumentai: Vartojimo kredito sutarties kopija, B. P. ir A. P. gimimo įrašų kopijos, (duomenys neskelbtini) sutarties kopija, ikimokyklinio ugdymo sutarties kopija, (duomenys neskelbtini) pažyma ir Būrelių sutartis, medicininiai dokumentai, patvirtinantys jo mamos I. B. lankymąsi medicinos įstaigose (VĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, (duomenys neskelbtini)), esančiose Klaipėdoje).

17. Be kita ko, iš byloje pateikto Respublikinio priklausomybės ligų centro išrašo nustatyta, kad R. P. penkerių metų laikotarpiu į priklausomybės ligų centrą nesikreipė.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra būtina ne tik darbinėms funkcijoms atlikti, ūkinei veiklai vykdyti, tačiau ir rūpintis savo garbaus amžiaus sunkiai sergančia mama, mažamečiais (duomenys neskelbtini), todėl ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams. Nors minėtos aplinkybės nėra išskirtinės, tačiau taip pat vertinamos kartu su kitomis teismo nustatytomis bei skunde nurodomomis aplinkybėmis. Šiuo metu R. P. teise vairuoti transporto priemones nesinaudoja jau daugiau kaip vieną mėnesį laiko. Kaip matyti iš bylos duomenų, po šioje byloje nagrinėjamo nusižengimo padarymo, R. P. nei administracinių, nei kitų teisės pažeidimų nėra padaręs. Be to, reikia atsižvelgti ir į jį charakterizuojančią medžiagą, rodančią iš esmės tinkamas jo vertybines nuostatas ir eliminuojančią būtinybę taikyti visą įstatymo griežtumą administracinės atsakomybės tikslams pasiekti.

19. Teismo vertinimu, nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Aplinkybių visuma rodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasimokė iš savo padaryto administracinio nusižengimo, padarė išvadas, savo pavojingą elgesį įvertino kritiškai, teismo posėdyje išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo padaryto nusižengimo bei nebus linkęs jo pakartoti. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas mano, kad R. P. padarytas nusižengimas konkrečiu atveju gali būti vertinamas kaip mažiau pavojingumas, reali grėsmė eismo saugumui nebuvo kilusi.

20. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis, įvertinęs skunde išdėstytus R. P. argumentus, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, esant panašioms faktinėms aplinkybėms ir asmenį charakterizuojantiems duomenims, turi pagrindo manyti, jog nuobaudos tikslų galima pasiekti pritaikius pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, paliekant galioti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokį teismo įsitikinimą, kaip nurodyta aukščiau, formuoja byloje nustatytų aplinkybių visuma. Atsižvelgiant į R. P. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.

21. R. P. taip pat yra paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kas užtikrins pakartotinių nusižengimų prevenciją, nebus prarasti vairavimo įgūdžiai, bus sudaryta galimybė tęsti įmonės, užsiimančios (duomenys neskelbtini), veiklą, kurios vykdymui (vykti pas medžiagų tiekėjus, taip pat vykti į skirtingus darbų objektus visoje Lietuvoje, (duomenys neskelbtini)) besąlygiškai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Įvertinus tai, jog R. P. sutinka su paskirtu draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis užraktas, šios priemonės taikymas turės papildomos finansinės naštos, ir tokios administracinio nusižengimo padarymo pasekmės bus pakankamos atgrasyti nuo analogiškų ar panašių administracinių nusižengimų darymo ateityje. Įstatymų leidėjas, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais įstatymų pakeitimais, įtvirtino galimybę skirti švelnesnio pobūdžio administracinio poveikio priemonę siekiant užtikrinti, kad asmens, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, elgesys tam tikrą laiką būtų kontroliuojamas, t. y. jam būtų leidžiama vairuoti tam tikrą laiką tik automobilius, kuriuose įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, kartu paskiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

22. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, R. P. skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), keistinas. Spręstina, jog R. P., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintinas iki 3 mėnesių. Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminas paliekamas nepakeistu.

23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonių vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo ANK 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka (ANK 686 straipsnio 1 dalis); draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui (ANK 693 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, R. P. skirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. spalio 20 d. iki 2025 m. sausio 20 d. (imtinai), o draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas – nuo 2025 m. sausio 21 d. iki 2026 m. sausio 21 d. (imtinai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių, jį skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 20 d. iki 2025 m. sausio 20 d. (imtinai).

Kitą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, palikti nepakeistą. Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminą skaičiuoti nuo 2025 m. sausio 21 d. iki 2026 m. sausio 21 d. (imtinai).

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Jurga Jasmontienė