- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- 1S-480-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00574-2007-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- D. C.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. C. (D. C.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 93-96 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. C. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 13 metų 6 mėnesiams.
2. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2010 m. birželio 24 d., o jos pabaiga – 2023 m. gruodžio 24 d. Likusi neatlikta bausmės dalis komisijos posėdžio dienai, tai yra 2020 m. balandžio 16 d., buvo 3 metai 8 mėnesiai 8 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 93-96 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam D. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimo atmestas.
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
5.1. Skunde nurodoma, kad prašymu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra siekiama atleisti asmenį nuo bausmės, o tik tęsti bausmės atlikimą kitomis sąlygomis. Įstatyme nenumatyta, kokia turi būti likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis tam, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, turi būti vertinami nuteistojo elgesio rizikos pokyčiai. Šiuo atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (25 balai) ir jo kryptingu elgesiu nuo paskutinio vertinimo sumažėjo nuo 38 balų. Atlikdamas bausmę jis vykdo visas socialinės reabilitacijos programas, lygtinio paleidimo siekia norėdamas kuo greičiau pradėti dirbti ir integruotis į visuomenę. Komisijai buvo pateikti visi dokumentai dėl jo būsimos gyvenamosios vietos, joje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Be to, nuteistasis yra pateikęs pažymą dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimo lygtinio paleidimo atveju.
5.2. Nuteistasis tvirtina supratęs praeities klaidas, jam žinomos teisės normų nesilaikymo pasekmės, todėl daugiau jis nebenusikals. Jis nuo 2015 metų drausmine tvarka buvo baustas tik vieną kartą 2019 m. sausio 5 d. Dėl padaryto pažeidimo gailisi, dėjo pastangas, kad nuobauda būtų panaikinta prieš laiką.
5.3. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22, kur rekomenduojama lygtinį paleidimą taikyti visiems nuteistiesiems, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.
Šalies argumentai
5.4. Skunde ginčijant nutartyje dėstomos motyvacijos pagrįstumą teigiama, kad teismas neteisingai nurodė, jog nuteistasis nežino žingsnių, kuriuos turi atlikti siekdamas numatytų ilgalaikių tikslų. Jis tiek psichologams, tiek Resocializacijos skyriaus specialistui ne kartą smulkiai išdėstė ne tik visus savo būsimus planus, bet ir realius veiksmus, kuriuos yra numatęs atlikti.
5.5. Pasak nuteistojo, teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals yra akivaizdus Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos pricipo pažeidimas. Ši išvada yra niekinė ir nepagrįsta jokiais argumentais.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu) numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Nuteistasis D. C. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės), taip pat yra pateikęs prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, todėl tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, nuteistajam nustatoma žema – 25 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog nuteistasis, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuteistajam sudaro tik 5 statiniai ir net 20 dinaminių svertinių taškų, kuriuos nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, todėl nagrinėjamu atveju jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau šiuo metu yra pasiruošęs savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. C., atlikdamas bausmę pataisos namuose, mokėsi ir įgijo specialybių, nuo 2018 m. liepos 31 d. dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, buvo devynis kartus paskatintas, šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, nesudaro pagrindo spręsti, jog jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.
11. Bausmę atlikdamas nuo 2010 m. birželio 24 d., nuteistasis dvidešimt vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko septyniolika kartų buvo baustas drausmine tvarka. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatoma taikant OASys metodiką, viso pataisos proceso metu kito, tai yra buvo stebimas ne tik jos mažėjimas, tačiau dinaminių (kintančių) balų didėjimas ir ji sistemingai mažėja tik nuo 2019 m. balandžio 8 d. Be to, priešingai nei nurodoma skunde, laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2019 m. sausio 4 d. jis ne tik 2018 m. spalio 22 d. nesilaikė pataisos įstaigos vidaus tvarkos ir dėl to buvo svarstytas drausmės komisijoje, tačiau 2016 m. balandžio 27 d. už vidaus tvarkos nesilaikymą jam buvo pareikštas papeikimas. Taigi iš šių duomenų matyti, kad nuteistasis sistemingai nuo pat bausmės atlikimo pradžios pažeisdavo pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, be kita ko, ir darydamas itin šiurkščius drausmės pažeidimus. Jis tris kartus buvo baustas dėl uždraustų daiktų gaminimo, įgijimo arba laikymo. Nors, kaip minėta, nuteistasis per bausmės atlikimą buvo devynis kartus paskatintas, tačiau, vertinant santykinai su nuteistojo įvykdytais drausmės pažeidimais, akivaizdu, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, o nuteistojo akivaizdi pažanga stebima tik nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d., kuomet nustojo galioti jam 2019 m. sausio 4 d. paskirta paskutinė drausminė nuobauda. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog ankstesniu laikotarpiu nuteistasis į priežiūrą reaguodavo tik minimaliomis pastangomis, kurių reikėjo tam, kad atitiktų reikalavimus.
12. Pažymėtina, kad nuteistajam vis dar nustatomi ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Riziką nusikalsti vis dar didina nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, be to, jis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas ir neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Išliekant šiems kriminogeniniams veiksniams, dar negalima teigti, jog nuteistojo socialinė reabilitacija yra pakankama, nepaisant to, kad nuteistasis dalyvauja visuomeniniuose ir būrio pozityvaus užimtumo renginiuose. Duomenų apie pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu eliminuojant galimą alkoholio vartojimo riziką aukštesnės instancijos teismui nepateikta. Net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, jis drausmine tvarka buvo baustas dėl to, kad pataisos įstaigoje buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. jis buvo įtrauktas į tikslinę programą, skirtą nuteistiesiems, baustiems už apsvaigimą nuo alkoholio pataisos įstaigoje, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu, nors nuteistasis ir rodo motyvaciją nebevartoti alkoholio ar sumažinti jo suvartojamą kiekį, tačiau vis dar gali nesugebėti to padaryti. Ši aplinkybė vertintina itin kritiškai atsižvelgiant į tai, kad labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, nusikaltimą bei kitas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi, rizika nuteistajam pakartotinai nusikalsti dėl žalingo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir jo įtakos neteisėtam D. C. elgesiui vis dar išlieka ir vien dėl šios priežasties šiuo metu dar negalima spręsti, kad nuteistasis probacijos laikotarpiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
13. Nuteistasis skunde ginčija apylinkės teismo nutarties motyvus, jog jis neturi aiškių ateities planų, kaip pasiekti užsibrėžtus ilgalaikius tikslus. Atmetant šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad duomenys, jog nuteistasis šiuo metu nežino žingsnių, kuriuos turi atlikti siekdamas ilgalaikių tikslų, nurodyti socialinio tyrimo išvadoje, kuri parengta kompetentingų pataisos įstaigos administracijos specialistų, be kita ko, atliekant vertinamojo asmens (D. C.) apklausą ir stebėjimą. Pagrindo abejoti šioje išvadoje nurodytos informacijos patikimumu aukštesnės instancijos teismas neturi. Skundo argumentų taip pat nepaneigia ir nuteistojo pataisos įstaigos administracijai pateikta pažyma dėl galimo jo įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų pirma dėl to, kad tai savaime nepatvirtina, jog nuteistasis probacijos laikotarpiu iš tikrųjų šioje bendrovėje įsidarbins, juolab kad nuteistasis nurodo išėjęs iš pataisos įstaigos apsigyvensiantis tėvų namuose (duomenys neskelbtini), kur jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, o tuo tarpu iš viešai internete prieinamų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad šios bendrovės veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), o duomenų apie jos veiklos vykdymo vietas (duomenys neskelbtini) nepateikta.
14. Nuteistasis skunde taip pat tvirtina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo vadovautis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003)22 pagal kurią lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems nuteistiesiems, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo minimos rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, dėl aptartų duomenų negalima spręsti, jog nuteistasis atitinka materialiąsias BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas lygtiniam paleidimui taikyti, tai yra nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas nestuktūruotoje aplinkoje, laikysis įstatymų ir nebenusikals, kadangi jo pažanga pataisos proceso metu nėra pakankama. Priešingai nei tvirtinama nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs tokią išvadą, Konstitucijos 31 straipsnio reikalavimų nepažeidė, kadangi, remiantis BVK 157 straipsnio nuostatomis, nuteistojo pažanga pataisos proceso metu siejama su pagrįstu manymu, jog jis lygtinio paleidimo atveju savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepaisant nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, darytina išvada, kad pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Susipažinus su nuteistojo skundu aukštesnės instancijos teismui matyti, kad apeliantas nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, į kurias atsižvelgė ir apylinkės teismas, skundžiama nutartimi palikęs galioti Komisijos nutarimą, kuriuo lygtinis paleidimas nuteistajam nebuvo taikytas. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes. Įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad jis, išėjęs į laisvę, gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo D. C. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.