- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 1-101-922/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16875-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Akmenės rajono apylinkės teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis Akmenės visuomeninių organizacijų sąjungoje „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2015-03-23 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), sudavė tris smūgius rankomis į viršugalvį savo kartu gyvenančiai motinai M. R., po ko, suėmęs už plaukų, parvertė ją ant grindų ir taip padarė M. R. nosies sumušimą, kas jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas kaip įtariamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad save laiko psichiškai sveiku. Su pranešimu apie įtarimą susipažino jį perskaitydamas ir gaudamas pranešimo apie įtarimą nuorašą. Įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai ir parodo, kad jis paskutinius penkis metus kartu su savo mama M. R. gyvena dviese jos bute (duomenys neskelbtini). Anksčiau jis gyveno (duomenys neskelbtini), bet kai mama susirgo Alzhaimeriu, jis iš (duomenys neskelbtini)persikėlė gyventi pas ją ir nuo tada ją slaugo. Jo santykiai su mama yra normalūs, jie sutaria gerai, bet mama dėl savo ligos ir dėl savo gana sunkaus charakterio kartais jį išveda iš pusiausvyros. 2015-03-23 naktį jis iš savo draugų, kur gėrė alkoholį, grįžo namo. Tai jau buvo paryčiais, tikslaus laiko jis nebeatsimena. Jis atsigulė miegoti ir atsikėlė po pietų, galėjo būti apie 15.00 val. Dar buvo ganėtinai girtas, nors tą dieną alkoholio dar nebuvo vartojęs. Kai jis atsikėlė, jis su mama žodis po žodžio pradėjo bartis. Dėl ko kilo tas konfliktas, jis jau net nepamena, bet žino, kad mama jam taip įkyriai pradėjo aiškinti, o be to, jis dar buvo užgėręs, todėl labai susinervino ir nesusilaikęs savo mamai kelis kartus trenkė ranka per galvą. Trenkė nestipriai, tik norėjo, kad ji baigtų jam aiškinti. Mama nenutilo ir toliau jam aiškino kaip gyventi, todėl jis jai dar truputį supešė už plaukų, norėdamas ją nuraminti. M. R. kažkokiu momentu buvo nugriuvusi ant grindų, bet kaip ten viskas tiksliai buvo, jis jau nepamena, nes buvo truputį girtas. Paskui mama iškvietė policiją ir pareigūnai jį išvežė. Tyčia mamos sužaloti tikrai nenorėjo, tik norėjo, kad ji baigtų jam aiškinti. Gyvendamas su mama jis jaučiasi taip, lyg jam būtų ne 50, o penki metai, nes mama nuolat jį kontroliuoja, skambinėja po kelių minučių, kai tik jis išeina iš namų, ir panašiai, todėl tądien jo nervai ir nebeišlaikė. Dabar jis labai gailisi sudavęs savo mamai, supranta, kad pasielgė labai blogai. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas kai jis taip padarė ir jis pasižada daugiau alkoholiu nebepiktnaudžiauti ir mamą gražiai prižiūrėti. Jis pradėjo dirbti, su mama susitaikė ir dabar jie sutaria gerai (b.l. 53-54, 58).
Nukentėjusioji M. R. parodė, kad 2015-03-23 d. apie 06.00 val. į namus (duomenys neskelbtini), parėjo neblaivus jos kartu gyvenantis sūnus V. S., kuris atsigulė miegoti. Apie 15.00 val. V. S. atsikėlė ir ji sūnui pasiūlė pavalgyti, tačiau V. S. pradėjo elgtis agresyviai. Sūnus pradėjo ją mušti, rankomis sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą, paskui, suėmęs už plaukų, pradėjo tampyti ją po kambarius. Tokie sūnaus veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Papildomos apklausos metu M. R. parodė, kad ji sūnui jokių pretenzijų nebeturi, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 7, 13).
2015-03-23 d. 16.00 val. alkoholio kiekio matuokliu V. S. nustatytas 2.06 promilių girtumas (b.l. 46).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir V. S. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo nurodytos aplinkybės, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios apklausos protokole užfiksuoti duomenys.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.
2015-03-23 d. 15.30 val. V. S. buvo laikinai sulaikytas (b.l. 47). Paleistas iš laikino sulaikymo 2015-03-24 d. 12.10 val. (b.l. 48). 2015-03-24 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 59, 60).
Prokuroras siūlo pripažinti V. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis V. S. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšimi, prašo sumažinti terminą (b.l. 62).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, veikdamas tiesiogine tyčia panaudojo fizinę jėgą prieš motiną. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Taip pat į kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimą, psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruotas, dirbantis.
Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių į konkrečiai padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kad kaltinamas V. S. pripažino kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo išvadai, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pripažinti V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2015-03-23 d. 15.30 val. iki 2015-03-24 d. 12.10 val. išbūtą laiką.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.