- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-696-372/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01489-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. J., E. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos M. A. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3881-1118/2020 pagal pareiškėjos M. A. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. J., E. A., antstolė E. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. A. kreipėsi su skundu dėl antstolės veiksmų, prašė skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pašalinti norminių aktų reikalavimų pažeidimus; panaikinti apribojimus, taikomus M. A. piniginėms lėšoms.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkyta areštuoti skolininko E. A. sutuoktinės M. A. 1/2 dalį nuo gaunamo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, jog buvo areštuota du kartus po 4112,40 Eur nurodant, kad tai skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei.
3. Pareiškėja nurodė, kad visi vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas iš skolininko E. A., buvo išduoti iki skolininko ir M. A. santuokos sudarymo (2019-06-07; 2015-05-13; 2017-08-10; 2018-02-19; 2018-04-09; 2018-05-17; 2018-10-19; 2019-04-16; 2019-05-28). Pareiškėjos vertinimu, skolos, kurios išieškomos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), susidarė iki santuokos sudarymo ir yra asmeninės E. A. skolos.
4. Pareiškėja akcentavo, jog yra vykdomas asmeninių E. A. skolų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų, išieškojimas; bendro turto sutuoktinio dalis nenustatyta; surašant turto arešto aktą, buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 675 straipsnio 2 dalies reikalavimų; turto arešto mastas pagal turto arešto aktą yra ženkliai didesnis už įsiskolinimą bei vykdymo išlaidas. Pareiškėjos nuomone, tokie antstolės veiksmai grubiai pažeidžia M. A. teises bei teisėtus interesus ir iš esmės gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas.
5. 2020 m. birželio 30 d. patvarkymu anstolė E. M. pareiškėjos M. A. skundą dėl antstolės procesinių veiksmų atsisakė patenkinti ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Antstolė nurodė, kad skolininko E. A. atžvilgiu užvestos devynios vykdomosios bylos, bendra pagal visas vykdomąsias bylas skola su vykdymo išlaidomis yra 4112,40 Eur.
6. Antstolė nurodė, kad vykdomosiose bylose, užvestose skolininko E. A. atžvilgiu, patikrinus išieškojimo galimybes ir nustačius, kad skolos neišieškotos per pakankamai ilgą laiką, skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, jokio asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti skolų išieškojimą, neturi, išieškoma suma yra pakankamai didelė, o iš pataisos namų areštuotoje skolininko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, prilyginamų darbo užmokesčiui, išskaitomos ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervedamos sumos yra nereguliarios ir labai mažos, jų nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, tačiau skolininkas yra vedęs ir jo sutuoktinė yra dirbanti, o sudarytų vedybų sutarčių viešuose registruose nėra įregistruota, buvo nutarta areštuoti skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – sutuoktinei M. A. (duomenys neskelbtini) mokamo darbo užmokesčio dalį, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
7. Antstolė nurodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. patvarkymu areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokestį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – sutuoktinei (duomenys neskelbtini) mokamas darbo užmokestis, išskaičiuojant 1/2 dalį nuo gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir 1/2 dalį nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, nurodant, kad išskaičiuoto darbo užmokesčio dalis turi būti saugoma įmonėse (duomenys neskelbtini) iki atskiro antstolio patvarkymo, bei pasiūlyta skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
8. Antstolė pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad vykdomuosiuose dokumentuose skolininku yra nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad, esant šio asmens asmeninei prievolei, išieškojimas turi būti vykdomas tik iš jo asmeninio turto, o ne iš skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Antstolė nurodė, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nėra pasibaigusi, skolininkas ir šiandien yra vedęs, Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie galiojančias jų vedybų ir turto padalijimo sutartis, teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų, kad skolininko ir pareiškėjos santuoka būtų nutraukta, kas iš esmės reiškia, kad nuo santuokos sudarymo momento iki šios dienos skolininką ir pareiškėją sieja santuokiniai ryšiai.
9. Antstolė nurodė, kad skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje yra pareiškėjos gaunamo dviejose skirtingose darbovietėse darbo užmokesčio dalis, kuri yra kintanti. Į ateitį numatyti tiek tai, koks bus pareiškėjos tiek vienoje, tiek kitoje darbovietėje gaunamas atlyginimas, tiek tai, kad pareiškėja visą laikotarpį iki visiško skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko turto dalies dirbs abiejose darbovietėse ir iš jų gaus pajamas, neįmanoma, todėl arešto mastą padalinti lygiomis dalimis abiems darbovietėms negalima ir tam nėra jokio įstatyminio pagrindo. Be to, turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas taip pat yra kintantis, priklausomai nuo daugelio faktorių (nuo paties skolininko mokumo, nuo atliekamų vykdymo veiksmų). Antstolė akcentavo, jog turto arešto aktu areštuota skirtingose pareiškėjos darbovietėse esanti skolininko bendrosios nuosavybės turto dalis neviršija arešto masto, t. y. neviršija išieškotinos sumos dydžio, kas visiškai atitinka įstatymų ir teisės aktų reikalavimus.
10. Antstolė nurodė, kad skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies areštas nėra ir negali būti tapatinamas su išieškojimo nukreipimu į šį turtą. Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių (valdymo, naudojimosi ar disponavimo) laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti išieškojimą. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, ar jo dalį, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Areštuojant skolininko turto dalį, kuris yra bendra sutuoktinių nuosavybė, išieškojimas iš skolininko sutuoktinės pajamų nėra taikomas. Išieškojimą į areštuotą sutuoktinės darbo užmokesčio dalį bus galima nukreipti tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Tokiu atveju išieškojimas bus vykdomas iš skolininkui priklausančios pajamų dalies pagal CPK 736 straipsnio nuostatas ir išieškotos sumos bus skirstomos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka, o išieškojus visą reikiamą sumą, išieškojimas iš skolininko turto dalies, esančios pareiškėjos abiejose darbovietėse gaunamame darbo užmokestyje, bus nutrauktas. Turto arešto aktu yra areštuota ne pareiškėjos, o skolininko turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, ir niekaip nepažeidžia kito, šiuo atveju – pareiškėjos, teisių ir teisėtų interesų, nes pareiškėja bendrojoje nuosavybėje esančia savo turto dalimi gali netrukdomai naudotis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi nutarė pareiškėjos M. A. skundo netenkinti.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo (skolininkas) E. A. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką. Teismas pažymėjo, kad vykdomųjų bylų duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigose bei pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, kitokios veiklos, taip pat pensijos, pašalpos. Duomenų, kad santuoka tarp pareiškėjos ir skolininko būtų nutraukta, nėra.
13. Teismas nurodė, kad antstolė jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko, o tik pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė turto arešto aktą (areštavo bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį skolininko ir pareiškėjos turtą bei pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu), siūlymas nėra įvykdytas. Teismas nurodė, kad turto areštu areštuoto darbo užmokesčio dalis nėra pervedama į antstolės depozitinę sąskaitą, o saugoma pareiškėjos darbovietėse; tik nustačius bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, yra išieškoma iš skolininko turto dalies. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra pasinaudojusi savo teise ir 2020 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tad, kol nėra priimtas procesinis sprendimas šioje byloje, laikytina, kad antstolė jokių procesinių pažeidimų nėra padariusi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
14. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties pareiškėja (apeliantė) M. A. prašo nutartį panaikinti, skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pašalinti norminių aktų reikalavimų pažeidimus; panaikinti apribojimus, taikomus M. A. piniginėms lėšoms. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Visi vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas iš skolininko E. A., buvo išduoti iki skolininko ir M. A. santuokos sudarymo. Tai rodo, kad skolos, kurios išieškomos vykdomojoje byloje, susidarė iki santuokos sudarymo ir yra asmeninės E. A. skolos. Išieškomos skolos yra asmeninių neteisėtų E. A. veiksmų, atliktų iki santuokos su M. V., pasekmė.
14.2. Pagal CK 3.110 straipsnio 1 dalį – iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Šiuo atveju vykdomas asmeninių E. A. skolų, neatitinkančių CK 3.109 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų, išieškojimas. Bendro turto sutuoktinio dalis nenustatyta.
14.3. Povedybinė sutartis tarp E. A. ir M. A. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir skundo nagrinėjimo dienai buvo įregistruota viešajame registre, kuriuo teismas turi galimybę ir privalo naudotis. Šia sutartimi numatyta, jog visos prievolės yra kiekvieno sutuoktinio asmeninės, o visas turtas, taip pat ir darbinės pajamos, yra asmeninė kiekvieno iš jų nuosavybė.
14.4. Surašant turto arešto aktą, buvo nesilaikoma CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Turto arešto mastas pagal turto arešto aktą yra ženkliai didesnis už įsiskolinimą bei vykdymo išlaidas. Tokie antstolės veiksmai grubiai pažeidžia M. A. teises bei teisėtus interesus ir iš esmės gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas.
Atsiliepimas
15. A. E. M. atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir skundą dėl antstolės veiksmų, išskyrus vieną naują aplinkybę, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog sutuoktiniai nėra sudarę vedybų ar povedybinės sutarties, nors povedybinė sutartis tarp sutuoktinių sudaryta 2020 m. birželio 30 d. ir skundo nagrinėjimo dieną buvo įregistruota viešame registre; pateikė vedybų (povedybinės) sutarties kopiją. Pareiškėja skunde pateikė naują motyvą ir naujus įrodymus, kuriais negrindė pradinio skundo dėl antstolės veiksmų, nes jų neturėjo, ir kurių iki 2020 m. liepos 22 d. nepateikė pirmosios instancijos teismui. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, jų nevertino, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti juos priimti ir jų nenagrinėti.
15.2. Skundžiamo antstolės atlikto procesinio veiksmo, t. y. 2020 m. gegužės 27 d. patvarkymo areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokestį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) parengimo metu jokios vedybų ar povedybinės sutarties tarp E. A. ir M. A. V. sutarčių viešuose registruose nebuvo įregistruota. Taip pat jokios vedybų ar povedybinės sutarties Vedybų sutarčių viešuose registruose nebuvo įregistruota ir 2020 m. birželio 30 d. perduodant pareiškėjos skundą kartu su antstolės patvarkymu atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolės veiksmų ir vykdomosiomis bylomis teismui.
15.3. Vedybų (povedybinė) sutartis, (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp E. A. ir M. A., Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota tik 2020 m. liepos 1 d. Pareiškėjai nebuvo jokių kliūčių pateikti teismui sudarytą vedybų (povedybinę) sutartį iki skundo išnagrinėjimo teisme dienos, tačiau ji šito nepadarė, nors įstatymas įpareigoja būtent ją, kaip vieną iš proceso šalių, veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, prieštaravimus, atsiliepimus ir vykdyti kitas įstatymuose numatytas procesines pareigas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pagrįstai galima teigti, kad tik pati pareiškėja dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo ir savo, kaip proceso šalies ir kaip piliečio pareigų absoliutaus ignoravimo, laiku nepateikė pirmosios instancijos teismui vedybų (povedybinės) sutarties.
15.4. Tarp E. A. ir M. A. sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties 2.3 punkte susitarta, kad kiekvieno iš jų gautos pajamos iš darbinės, autorinės ar individualios veiklos, pensijos, pašalpos, kitos išmokos, visos lėšos ir santaupos, įneštos į bankus kiekvieno iš sutuoktinių vardu tik nuo šios sutarties sudarymo momento yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki šios sutarties sudarymo momento, ir šiandien tebėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ne vieno sutuoktinio, t. y. pareiškėjos asmeninė nuosavybė.
15.5. Pareiškėja antstolei (duomenys neskelbtini) sudarytą vedybų (povedybinę) sutartį el. paštu pateikė tik 2020 m. liepos 30 d., o ne tuoj po jos sudarymo. Gavus vedybų (povedybinę) sutartį ir patikrinus jos įregistravimo vedybų sutarčių registre faktą, tą pačią (2020 m. liepos 30 d.) dieną buvo parengtas patvarkymas dėl areštuotų lėšų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjos darbdaviams: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis vedybų (povedybinės) sutarties 2.3 punktu, buvo nurodyta 2020 m. gegužės 27 d. patvarkymu ir turto arešto aktu areštuotą darbo užmokesčio dalį, sukauptą nuo šio patvarkymo ir turto arešto gavimo įmonėje dienos iki (duomenys neskelbtini), saugoti įmonėje iki atskiro antstolės nurodymo, o nuo (duomenys neskelbtini) gaunamą darbo užmokestį išmokėti M. A.. Šis patvarkymas buvo išsiųstas tiek darbovietėms, tiek pareiškėjai, tiek ir jos atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
17. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Remiantis vykdomųjų bylų bei civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo 9 (devynių) vykdomųjų bylų išieškojimą, kurios užvestos skolininko E. A. atžvilgiu: Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. gegužės 17 d. elektroninio vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dėl 880 Eur baudos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dėl 1831,13 Eur skolos išieškojimo išieškotojo G. J. naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2017 m. rugpjūčio 10 d. elektroninio vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dėl 375 Eur baudos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2018 m. vasario 19 d. elektroninio vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dėl 450 Eur baudos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą Telšių rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. išduoto vykdomojo dokumento (duomenys neskelbtini) pagrindu, dėl 3012,80 Eur BK baudos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai, kurioje yra likusios neišieškotos tik vykdymo išlaidos; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2018 m. balandžio 9 d. elektroninio vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dėl 400 Eur baudos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2018 m. spalio 19 d. elektroninio vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dėl 450 Eur baudos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2019 m. balandžio 16 d. elektroninio vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dėl 400 Eur baudos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2019 m. gegužės 28 d. elektroninio vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dėl 450 Eur baudos išieškojimo išieškotojo valstybės nauda. Bendra vykdomosiomis bylomis išieškoma suma su vykdymo išlaidomis 4112,40 Eur.
19. Nustatyta, kad antstolė turėdama informaciją, kad 2019 m. birželio 7 d. skolininkas yra įregistravęs santuoką, kad nėra įregistruotos vedybų sutarties Vedybų sutarčių registre, kad skolininko sutuoktinė M. A. dirba ir gauna pajamas (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 27 d. priėmė patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokestį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 27 d. priėmė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininko sutuoktinės ½ dalį darbo užmokesčio gaunamo (duomenys neskelbtini), nuo darbo užmokesčio dalies viršijančios Vyriausybės nustatyto MMA ir ½ dalį nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA. Skolininkui ir jo sutuoktinei išsiuntė turto arešto aktą ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Skolininkui ir jo sutuoktinei buvo pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui procesiniai dokumentai vykdymo procese įteikti 2020 m. birželio 1 d., o sutuoktinei M. A. įteikti 2020 m. birželio 4 d.
20. Remiantis registrų duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp E. A. ir M. A. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, Vedybų sutarčių registre įregistruota 2020 m. liepos 1 d.
Dėl ginčo esmės
21. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
22. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).
23. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
24. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
25. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolė nustačiusi, kad (duomenys neskelbtini) E. A. yra įregistravęs santuoką, jog nėra įregistruotos Vedybų sutarties vedybų sutarčių registre ir, kad sutuoktinė M. A. dirba ir gauna pajamas (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 27 d. priėmė patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokestį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 27 d. priėmė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininko sutuoktinės ½ dalį darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini), nuo darbo užmokesčio dalies viršijančios Vyriausybės nustatyto MMA ir ½ dalį nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA. Skolininkui ir jo sutuoktinei išsiuntė turto arešto aktą ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą.
26. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, nurodė, jog duomenų, kad santuoka tarp pareiškėjos ir skolininko būtų nutraukta, nėra; vykdomųjų bylų duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo; turto padalijimo faktų neįregistruota, todėl sprendė, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigose bei pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, kitokios veiklos, taip pat pensijos, pašalpos.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant pareiškėjos skundą, esančių duomenų pagrindu tokia teismo išvada buvo pagrįsta – nei nagrinėjamoje byloje nei vykdomosiose bylose nebuvo duomenų apie tai, kad E. A. ir M. A. santuoka yra nutraukta, kad yra padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nebuvo ir kitų CK 3.100 straipsnyje išvardintų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų.
28. Įstatyme imperatyviai numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Konstatuotina, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir pareiškėjos M. A. gaunamą darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolė jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatomis, surašė turto arešto aktą – areštavo bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį skolininko ir pareiškėjos turtą bei pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Tik nustačius bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, yra išieškoma iš skolininko turto dalies.
29. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (CK 3.101 straipsnis), jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
30. Byloje nustatyta, kad tarp E. A. ir M. A. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, Vedybų sutarčių registre įregistruota 2020 m. liepos 1 d. Kaip nurodė antstolė, ši sutartis jai buvo pateikta elektroniniu paštu 2020 m. liepos 30 d., o teismui ši sutartis buvo pateikta tik kartu su atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties. Taip pat nustatyta, kad tarp E. A. ir M. A. sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties 2.3 punkte susitarta, kad kiekvieno iš jų gautos pajamos iš darbinės, autorinės ar individualios veiklos, pensijos, pašalpos, kitos išmokos, visos lėšos ir santaupos, įneštos į bankus kiekvieno iš sutuoktinių vardu tik nuo šios sutarties sudarymo momento yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki šios sutarties sudarymo momento, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ne vieno sutuoktinio, t. y. pareiškėjos asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
31. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė nurodė, kad gavusi vedybų (povedybinę) sutartį, 2020 m. liepos 30 d. priėmė patvarkymą dėl areštuotų lėšų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjos darbdaviams: (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi vedybų (povedybinės) sutarties 2.3 punktu, nurodė 2020 m. gegužės 27 d. patvarkymu ir turto arešto aktu areštuotą darbo užmokesčio dalį, sukauptą nuo šio patvarkymo ir turto arešto gavimo įmonėje dienos iki (duomenys neskelbtini), saugoti įmonėje iki atskiro nurodymo, o nuo (duomenys neskelbtini) gaunamą darbo užmokestį išmokėti pareiškėjai.
32. CPK 675 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).
33. Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad bendra vykdomosiomis bylomis iš skolininko E. A. išieškoma suma su vykdymo išlaidomis sudaro 4112,40 Eur. 2020 m. gegužės 27 d. antstolė priėmė patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokestį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 27 d. priėmė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininko sutuoktinės ½ dalį darbo užmokesčio gaunamo (duomenys neskelbtini), nuo darbo užmokesčio dalies viršijančios Vyriausybės nustatyto MMA ir ½ dalį nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA. Turto arešto mastas – 4112,40 Eur. Turto arešto aktu areštuota skirtingose pareiškėjos darbovietėse esanti skolininko bendrosios nuosavybės turto dalis neviršija arešto masto, t. y. neviršija išieškotinos sumos dydžio, kas visiškai atitinka įstatymų ir teisės aktų reikalavimus.
34. Atsižvelgdamas į minėtas teisės normas bei nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.